Ruoškitės, ponai rinkėjai. R. Paksas grįžta. Sumurkdytas Lietuvoje, 2004 metais išmestas iš Prezidentūros it musė iš barščių. Išmestas ne kaip kokia eilinė musė, o kaip „prezidentinė“ musė iš „prezidentinės“ lėkštės ir tokių pat barščių. Ir nors jau praėjo beveik 10 metų, didelė dalis R. Pakso šalininkų jį iki šiol vadina Prezidentu. Mano galva, vadina tiksliai, nes jį išrinko žmonės. Rinko visi Lietuvos piliečiai, įskaitant ir mūsų, Kalabibiškių kaimo, gyventojus, todėl neabejoju, kad jis buvo legitymus Prezidentas, kaip pasakytų veidmainystės pilni politikai. Atkreipkite dėmesį, kad jie žodį „legitymus“ pastaruoju metu naudoja daug dažniau, nei paprastai, ypač, kai Rusijoje baigėsi kito prezidento rinkimai. Na, gal net ne rinkimai, o farsas, išpūstas Kremliaus propagandos ir Vladimiro Putino ašarų. Bet pats žodis „legitymus“ po rinkimų Rusijoje mūsų politikų lūpose skamba šiek tiek keistokai, tarsi jie (politikai) būtų pamiršę lietuvių kalbą, ne ką mažiau turtingą, nei rusų ir gerokai turtingesnę nei anglų.
Bet Rusiją palikime ramybėje, nes mums labiau rūpi Kalabibiškių kaimo reikalai, o jie šiandien prasidėjo Marytės ir Albinos pokalbiu, man begurkšnojant rytinę kavą ir mėgaujantis pavasariu.
„Marče, ei, Marče, a girdėjai naujieną?“, – atsirėmusi į tvorą paklausė Albina.
„Kokią?“ – nustebo Marytė, džiaustydama skalbinius ir merkdama akis nuo saulės spindulių.
„Gi Paksas grįžta!“.
Akimirką Marytė tebelaikė marškinius rankoje, o po to sunerimusi ištarė: „Vajezau! A tai kas daba bus?“.
Albina atsitiesė prie tvoros. Apsidairė į šonus. Pasitaisė skarą.
„Daba Marče, daba..., – besidairydama išdidžiai kartojo Albina. – Daba Marče bus tvarka, bus Trečioji Respublika. Va teip va“.
Marytė iš pradžių susigūžė, bet nerimas greitai išsisklaidė.
„O kodėl ne Antroji Respublika arba ne Aštuntoji?“
„Nejaugi Marče tu nieko nemįsliji. Taigi visi kartoja per televizorių, kad mūsų šaliai reikia šlubo vokiečio, o R. Pakso partiją simbolizuoja erelis, labai panašus į nacių erelį ir, kaip žinai, Hitleris sukūrė Trečiąjį Reichą. Va todėl ir Trečioji Respublika“.
„Nu bet tiksliai, – pritarė Marytė. – Bet pala, pala. Trečiojo Reicho jau nėra“.
„Nesvarbu, kad nėra. Svarbu, kad bus Trečioji Respublika“.
Albina patikslino, kad Seimą R. Paksas paims su šiuo šūkiu, o vėliau jam šviečiasi tiesus kelias į Prezidentūrą, nes taip esą išpranašavo aiškeregė. Prezidentu jis bus išrinktas du kartus! Kaimynkos kurį laiką dar pasišnekučiavo apie ūkį, o man beliko susimąstyti apie tai, ką jos kalbėjo, pradedant prieš dešimtmetį Vingio parke surengtu liberaldemokratų (vėliau persivadinusių „Tvarka ir teisingumu“) mitingu, per kurį minia, rankose laikiusi fakelus, lyg užhipnotizuota kartojo „Rolandai, Rolandai“ ir baigiant Trečiuoju Reichu.
Rinkiminė R. Pakso simbolika, pagalvojau, iš tiesų gera, atitinkanti laiko dvasią. Lietuviai nusivylė valdžia ir išsivažinėjo po airijas, anglijas ir ispanijas. A. Hitleris žmonėms pirmiausiai irgi suteikė darbą. Be to, pasitikėjimas partijomis dabar toks pat žemas, kaip ir 1933 metais Vokietijoje. Tačiau R. Pakso propagandinėje kampanijoje trūksta kai ko. Trūksta mitų ir mitologinių personažų. Tam, pagalvojau, puikiai tiktų kultinė pasaka apie Eglę žalčių karalienę, kur Eglę vaidintų Valentinas Mazuronis, o žalčiu galėtų būti Andrius Kubilius. A. Kubiliui net nereikėtų pasiversti žalčiu, nes jis ir dabar rangosi kaip įmanydamas, kad tik pateisintų visišką Vyriausybės neįgalumą, pradedant naktine mokesčių reforma, visuotinės renovacijos projektu ir baigiant ekonomikos gaivinimu ir, suprantama, koncesijos sutartimi su „Hitachi“, kur pirma už 700 milijonų litų bus projektuojama Visagino AE, o tik vėliau apsisprendžiama ar į projektą investuoti.
Artėjant rinkimams tik A. Kubiliaus akyse ir buhalterijoje Lietuvos ekonomika kyla, bet mūsų Kalabibiškių kaime nė vienas žmogus negyvena geriau nuo pat tada, kai prakeiktas žaltys ėmė smaugti šalį ir ją smaugia iki šiol. Tačiau, pagalvojau, tvarka tikrai bus, nes grįžo R. Paksas. Juk jo propagandinė simbolika gera tuo, kad paliečia žmogaus pasąmonę, kur neveikia racionalus protas, todėl kai kurie kumečiai nesvarstydami tikrai dešimt kartų ant uolos iškals žodžius: „Paksas grįžo“. Jis tikrai įžengs į Seimą, nes skirtingai nuo jo, konservatoriai iki šiol neturi jokio rinkiminio šūkio, o priešų kol kas niekaip neranda, vis kartodami, kad Rusija mums grasina raketomis. Matyt, tai kartos iki susiras prieš ką kovoti per visą rinkimų kampaniją. Deja, manau, bus vėlu. Bent pusė Kalabibiškių kaimo žada balsuoti už Darbo partiją, nes „jie žino kaip“. Kita pusė kaimo susidomėjo socialdemokratų šūkiu „Svarbiausia – žmogus, bet dar svarsto, ką šis šūkis reiškia. Ar jie ruošiasi nuo žmogaus nuplėšti paskutinius marškinius? Jei taip, tuomet niekas už juos nebalsuos, nes niekas nenori atrodyti bemarškiniai.
Tokiais gali būti tik politikai. Va, net Irena Degutienė pasirengusi nusiplėšti marškinius nuo krūtinės, jei Garliavos įvykius sustabdytų dukrelės motina Laimutė Stankūnaitė. Ji, girdi, galėtų palikti dukrą seneliams globoti ir nesvarbu, kad teismas reikalauja grąžinti dukrą mamai. Žinote, man nusispjaut į visą tą istoriją, nes ten daugiau politikos, nei tikrų įvykių. Juk kaip tik Garliavoje iškilo partija „Drąsos kelias“. Konservatoriai nori tik pasinaudoti ta mergaitės korta. Čia ir partijėlė bus sunaikinta, ir papildomi balsai nepamaišys, kurių, neturint aiškaus rinkiminio priešo, tenka rankioti iš visų pakampių.
Jie gali daryti ką tik nori, bet mūsų Kalabibiškių kaimas už juos nebalsuos. Nebalsuos ir Marytė, ką tik padžiovusi skylėtas vyro apatines kelnes. Balsuos už tuos, kas moka suvilioti kalbomis. Juk iki šiol visiškai nieko nežinome, kokio dydžio vidutinę algą Lietuvai pažadės Artūras Zuokas. Didesnių algų, aišku, reikėtų, o štai šildymo kainos nerūpi nei man, nei Martytei, nei Albinai. Kol šalta, kūrenamės agitaciniais partijų laikraščiais ir malkomis, o vėliau bus matyt. Gal R. Paksas iš tikrųjų sugrįš ir po rinkimų gyvensime Trečiojoje Respublikoje.
