Kartu jis leido suprasti, kad Lietuvai ir Latvijai jokių problemų neturėtų kilti.
Pasak jo, Minskas ES valstybių pasiuntinių neišvarė, o jie patys išvyko, žengę diplomatinį ir politinį žingsnį.
„O štai grįžti – tai jau mes pažiūrėsime, kaip jie grįš į Baltarusiją. Tačiau ir sakyti, kad mes jų neįsileisime, taip pat nederėtų“, – per pasitarimą užsienio politikos klausimais ketvirtadienį sakė A. Lukašenka.
Pasak jo, jei Europos valstybės atsiuntė savo pasiuntinius, reiškia valstybės pripažinimą ir pagarbą jai.
„Tačiau jei jie taip elgiasi, vadinasi, mes galvosime. Mes su užsienio reikalų ministru susitarėme, kad kiekvieną valstybę ir kiekvieną pasiuntinį vertinsime atskirai dėl jų grįžimo į Baltarusiją“, – sakė A. Lukašenka.
Minsko santykių su ES ir JAV pablogėjimo priežastimi jis nurodė „tą spaudimą ir šantažą, kurį mes matome iš Vakarų Europos valstybių pusės“, praneša vyriausybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenka teigė, kad gauna daug pasiūlymų, taip pat ir verslininkų ar bendrovių, kaip reaguoti į Europos Sąjungos sankcijų taikymo politiką.
Jis sakė, kad Minsko reakcija į tai turi būti „garbinga, graži“ – nei nusileidžiant spaudimui, nei griebiantis pernelyg karingų veiksmų.
„Mes suprantame, kad kai kurios valstybės, sakykim, Lietuva ir Latvija, nenori, kad mes nutrauktume su jomis santykius ir pasitrauktume iš jų rinkų, kad netiektume į jų uostus produkcijos. Mes suprantame, kad joms daromas žiaurus spaudimas. Mes tai puikiai suprantame“, – sakė A. Lukašenka.
Pasak jo, „europiečiams nuolat reikia sakyti: mes nesame prieš santykių su jumis normalizavimą, tačiau be jokio spaudimo ir šantažo“.
Jis taip pat teigė, kad „kai tik ėmė mūsų verslininkus spausti, iškart pasirodė kai kurių Vakarų šalių reakcija, kad tai neteisinga. Vadinasi, jau Europos Sąjungoje supranta tos sankcijų politikos pražūtingumą“.
Dabar Europos Sąjungoje spekuliuojama, kad atšauktieji ES valstybių ambasadoriai į Minską grįš po Velykų.
Kovo 23 d. Europos Sąjungai savo sankcijas pritaikius dar 12-ai oficialių Baltarusijos asmenų ir 29 bendrovėms, Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, be kita ko, pareiškė, jog Minskas „nemato būtinybės, kad Baltarusijos teritorijoje būtų atšauktieji pasiuntiniai tų valstybių, kurios balsavo už šį sprendimą“.
Europos Sąjungai rengiantis paskelbti sankcijas, vasario pabaigoje Baltarusijos valdžia pasiūlė ES atstovei Baltarusijoje Mairai Morai ir Lenkijos pasiuntiniui Leszekui Szerepkai „išvykti į savo sostines konsultacijoms, kad savo vadovybei perteiktų tvirtą Baltarusijos poziciją, jog spaudimas ir sankcijos nepriimtinos“.
Atsakydamos į ES diplomatų išsiuntimą, savo ambasadorius iš Minsko atšaukė visos likusios ES valstybės.
