Seimo Antikorupcijos komisija (AK) reiškia atvirus priekaištus šalies vadovei Daliai Grybauskaitei ir jos patarėjui Jonui Markevičiui.
„Komisija apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė nelygiavertiškai vertino ir du vykusius konkursus į FNTT vadovo pareigas – 2010 m. gegužės mėn. vykusį konkursą, kuriame dalyvavo 9 kandidatai, laimėjus vienam geriausių Lietuvos kriminalistų V. Gailiui, ji per savo patarėjus tai įvertino neigiamai (Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas J. Markevičius viešai teigė, kad „Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusivylusi sprendimu dėl naujo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, sako šalies vadovės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Jonas Markevičius <...> Anot J. Markevičiaus, V. Gailius yra iš anksto tapęs spekuliacijos įkaitu <...>“), o dėl 2012 m. kovo mėn. vykusio konkurso, kurį iš vieno kandidato laimėjo K. Jucevičius, nepaisant Komisijos narių išsakytų abejonių dėl teisės aktų, reglamentuojančių konkurso procedūrą pažeidimų ir K. Jucevičiaus patikimumo, ji problemų nematė“, – rašoma išvadose.
Praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio nuo tada, kai vidaus reikalų ministras Raimondas Palaitis pasirašė įsakymus atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, Seimo Antikorupcijos komisija paskelbė ilgai lauktas išvadas dėl šios skandalu virtusios istorijos, pačiam R. Palaičiui galiausiai kainavusios ministro postą ir supurčiusios Seimo valdančiosios koalicijos amatus.
Balsas.lt skaitytojams pateikiame pilnas ir netaisytas Antikorupcijos komisijos išvadas:
Seimo Antikorupcijos komisijos išvada „Dėl komisijos 2012 m. kovo 2 D. išvados „Dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių“ įgyvendinimo:
I. Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadovo Kęstučio Jucevičiaus veiksmų.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje yra numatyta, kad siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse, yra renkama informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės įstaigoje ir pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės įstaigos vadovui. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. Šią informaciją iš kompetentingų institucijų surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam asmeniui pateikia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT).
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2012 m. kovo 20 d. išvažiuojamojo posėdžio į STT metu buvo pateikta informacija, kad STT K. Jucevičiaus atžvilgiu yra pateikusi jam palankią išvadą dėl patikimumo. Posėdžio metu susipažinus su dokumentais buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2012-03-19 raštą Nr. 25/5-1-6-6138, kuriame nurodyta, kad tarnyba neturi informacijos dėl Kęstučio Jucevičiaus nepatikimumo pasirašė pats Kęstutis Jucevičius.
Komisija konstatuoja:
1. Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4-01-1585 „Dėl informacijos pateikimo“ Komisijai pateikto atsakymo matyti, kad K. Jucevičius, laikinai eidamas FNTT vadovo pareigas ir patikrinimo dėl asmens patikimumo metu pats apie save teikdamas teigiamą išvadą STT, nuslėpė, kad 2011 m. balandžio 27 d. buvusio FNTT direktoriaus V.Gailiaus pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl įslaptintos informacijos administravimo Specialiųjų užduočių valdybos Operatyvinės veiklos skyriuje, kurio metu buvo nustatyta, kad „Kęstutis Jucevičius, eidamas Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigas ir būdamas asmeniškai atsakingas už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų, tarp jų už įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimų, vykdymą, nuo 2005–01–01 iki 2011–04–11 (per faktiškai dirbtą laiką), organizuodamas skyriaus veiklą, dėl savo aplaidumo, išreikšto neveikimu, netinkamai atliko savo pareigas <...> ir tuo padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą“. Taip pat buvo nustatyta, kad Kęstutis Jucevičius, eidamas Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigas ir būdamas asmeniškai atsakingas už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, nuo 2010-01-07 iki 2011-04-12 (per faktiškai dirbtą laiką), organizuodamas skyriaus veiklą, dėl savo aplaidumo, išreikšto neveikimu, neužtikrino operatyvinės veiklos skyriuje saugomų įslaptintų dokumentų patikrinimo atlikimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 89 punkto reikalavimus, ir, kad šiuos jo nusižengimus buvo numatyta vertinti eilinės atestacijos metu.
2. Komisija konstatuoja, kad 2012 m. kovo 21 d. K. Jucevičius savo spaudos konferencijoje neigdamas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narių paviešintą jo tarnybinį aplaidumą, neigdamas, kad FNTT tarnybinis patikrinimas buvo susietas su jo veikla, viešai melavo, taip pažeisdamas Vidaus tarnybos pareigūno priesaiką.
3. Paaiškėjus šiems faktams, Komisija ragina K. Jucevičių pačiam skubiai atsistatydinti iš FNTT vadovo pareigų.
4. K. Jucevičiui neatsistatydinus, Komisija ragina Vidaus reikalų ministrą įvertinti turimą informaciją apie K. Jucevičiaus elgesį ir atleisti iš užimamų pareigų.
5. Komisija surinktą papildomą medžiagą, leidžiančią teigti, kad K. Jucevičius turėjo aiškų asmeninį interesą pats apie save parašyti teigiamą išvadą STT, nuslepiant savo darbo trūkumus, prideda prie savo kreipimosi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri nutarė tirti K. Jucevičiaus elgesį.
6. Komisija prašo STT ir VSD kuo skubiau patikrinti FNTT pradėto patikrinimo dėl dingusių bylų bei prarastų dokumentų tyrimo eigą ir rezultatus, taip pat įvertinti galimai dingusių bylų kiekį, svarbą ir priežastis, apie patikrinimo rezultatus informuojant Komisiją.
7. Komisija prašo K. Jucevičių pateikti Komisijai informaciją dėl FNTT pradėto patikrinimo, susijusio su FNTT dokumentų dingimu ir praradimu eigos ir baigties.
II. Dėl buvusio Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio veiksmų.
Komisija atsižvelgdama į tai, kad:
1. Buvęs Vidaus reikalų ministras (toliau – VRM) R. Palaitis dėjo maksimalias pastangas iki atsistatydinant iš ministro pareigų FNTT vadovu paskirti vienintelį konkurse dalyvavusį K. Jucevičių, nesiimant priemonių įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narių pateiktų pastabų ir informacijos apie galimus konkurso užimti FNTT vadovo pareigas pažeidimus ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančią K. Jucevičiaus veiklą;
2. 2012 m. kovo 22 d. skirdamas FNTT vadovu K. Jucevičių R. Palaitis jau buvo gavęs papildomą STT informaciją apie FNTT atlikto tarnybinio tyrimo rezultatus ir nustatytą tęstinį K. Jucevičiaus tarnybinį aplaidumą, netinkamą pareigų atlikimą einant FNTT Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigas 2005 – 2011 m;
3. R. Palaitis viešai išsakė šališkus apgailestavimus, kad 2010 m. konkursą į FNTT vadovo pareigas laimėjo ne K. Jucevičius, o V. Gailius;
4. 2010 m. gegužės mėn. organizuojant konkursą į FNTT vadovo pareigas R. Palaitis pakeitė FNTT vadovo pareigybės aprašymą sudarydamas galimybę kandidatams į FNTT vadovo pareigas konkurso metu užsienio kalbos egzaminą laikyti ir rusų kalba, kas buvo naudinga tik vienam kandidatui K. Jucevičiui. (Komisija atkreipė dėmesį, kad pareiginiuose nuostatuose FNTT vadovo pavaduotojui keliami didesni užsienio kalbos mokėjimo reikalavimai (mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą B1 lygiu) nei FNTT vadovui);
5. R. Palaičio veiksmai atleidžiant buvusį FNTT vadovą V. Gailių iš užimamų pareigų galimai buvo šališki (apie tai Komisija pasisakė savo 2012 m. kovo 2 d. paskelbtoje išvadoje „Dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių“);
Komisija konstatuoja:
1. 2010 m. gegužės 18 d. iš FNTT vadovo pareigų pasitraukus Romualdui Boreikai Vidaus reikalų ministras R. Palaitis stengėsi, kad FNTT vadovu taptų K. Jucevičius ir tai galėjo būti viena iš priežasčių atleidžiant V. Gailių.
2. Komisija prašė STT ištirti R. Palaičio priekaištus (darytas pastabas) buvusiam FNTT vadovui V. Gailiui dėl tyrimo, susijusio su R. Palaičio partijos kolegomis, taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl R.Palaičio galimai neteisėto reikalavimo FNTT pateikti duomenis apie visus FNTT atliekamus ikiteisminius tyrimus (LR BK 228 str. numatyta veika, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus).
III. Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės veiksmų ir atsakymų Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai
1. Komisija apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė neatsižvelgė į Komisijos 2012 m. kovo 2 d. pateiktoje išvadoje „Dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių“ nurodytas aplinkybes dėl Vidaus reikalų ministro R. Palaičio elgesio, kuris yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir nešališkumo principais, ir nedelsiant netenkino Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimo atstatydinti R. Palaitį iš užimamų pareigų, taip suteikdama galimybę R. Palaičiui FNTT vadovu paskirti patikimumo bei nepriekaištingos reputacijos sąvokos neatitinkantį pareigūną K. Jucevičių.
2. Komisija pastebi, kad atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informaciją apie pokalbius su VRM ministru R. Palaičiu ir FNTT vadovu V.Gailiumi Lietuvos Respublikos Prezidentė taip ir neatskleidė, ar liepė V. Gailiui atleisti V. Giržadą, o R. Palaičiui juos abu. Komisija atkreipia dėmesį, kad būtent šie Lietuvos Respublikos Prezidentės ir jos patarėjo J. Markevičiaus pasisakymai, kad ji ikiteisminio tyrimo klausimą „<...> kėlė ir Premjerui, ir Vidaus reikalų ministrui, ir prokurorams <...> ir kokia forma tą pasirinkti“ ir sukėlė Komisijai abejones, ar Lietuvos Respublikos Prezidentė laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valdžių atskyrimo principo. Komisijai pateiktame Lietuvos Respublikos Prezidentės atsakyme cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalies nuostata yra pateikiama nepilna, nes būtent nutylėtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad ministrai tiesiogiai pavaldūs ne Prezidentui, o Ministrui Pirmininkui.
3. Komisija apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė nelygiavertiškai vertino ir du vykusius konkursus į FNTT vadovo pareigas – 2010 m. gegužės mėn. vykusį konkursą, kuriame dalyvavo 9 kandidatai, laimėjus vienam geriausių Lietuvos kriminalistų V. Gailiui, ji per savo patarėjus tai įvertino neigiamai (Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas J. Markevičius viešai teigė, kad „Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusivylusi sprendimu dėl naujo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, sako šalies vadovės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Jonas Markevičius <...> Anot J. Markevičiaus, V. Gailius yra iš anksto tapęs spekuliacijos įkaitu <...>“), o dėl 2012 m. kovo mėn. vykusio konkurso, kurį iš vieno kandidato laimėjo K. Jucevičius, nepaisant Komisijos narių išsakytų abejonių dėl teisės aktų, reglamentuojančių konkurso procedūrą pažeidimų ir K. Jucevičiaus patikimumo, ji problemų nematė.
4. Komisija atkreipia Lietuvos Respublikos Prezidentės dėmesį į tai, kad ji neatsakė į Komisijos 2012 m. kovo 2 d. išvadoje „Dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių“ pateiktą prašymą įvertinti žiniasklaidai netiesą sakiusio ir kompetenciją viršijusio jos patarėjo nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais J. Markevičiaus elgesį. Po Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktų atsakymų į papildomus Komisijos 2012 m. kovo 2 d. išvadoje pridedamus klausimus, Komisija turi pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas J. Markevičius dėl nesuprantamų priežasčių melavo Komisijai dėl buvusio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo A. Neveros jam pateiktos informacijos, susijusios su akcine bendrove banku „Snoras“. Lietuvos Respublikos Prezidentės Komisijai pateiktame atsakyme patvirtinama, kad patarėjas J.Markevičius Lietuvos Respublikos Prezidentę informavo apie tai, kad 2011 m. lapkričio 16 d. susitikime su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju A. Nevera buvo kalbama apie kito Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio žmonos artimą giminystę su dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju ir akcininku D. Budriu. Akivaizdu, kad 2011 m. lapkričio 16 d. A. Nevera apie D. Raulušaičio artimus santykius su D. Budriu galėjo kalbėti tik lapkričio 15 dienos dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio ir informacijos nutekinimo kontekste, todėl Komisija daro išvadą, kad Prezidentės patarėjas J. Markevičius posėdyje melavo Komisijai, sakydamas kad be tyrimo poligrafu parodymų „<...> jokių kitų papildomų duomenų, susijusių su pareigūnų informacijos nutekinimu, Prezidentė nėra gavusi<...>“, kad jis taip pat iš A. Neveros apie galimą informacijos nutekinimą iš prokuratūros nėra gavęs („<...>tokių duomenų aš nesu gavęs<...>“).
5. Komisijai adresuotame 2012 m. kovo 29 d. atsakyme Lietuvos Respublikos Prezidentė nepaneigė, kad pokalbyje su A. Medalinsku, V. Gailiaus netinkamumą užimti FNTT vadovo pareigas grindė ir tuo, kad „jis nėra pasistatęs nuosavo namo“.
6. Prezidentė taip pat neatsakė į Komisijos klausimą, ar jai yra žinoma faktų, kad FNTT nevykdė tyrimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais, atsižvelgdama į politikų nurodymus ir prašymus. Prezidentės Komisijai pateiktas atsakymas, kad FNTT neatliko tyrimų su galimai nusikalstamu politinių partijų finansavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad politinių partijų finansavimą kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija, kuri turi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių, todėl Komisija Lietuvos Respublikos Prezidentės klausė ne apie politinių partijų finansavimą, o apie FNTT atliekamus tyrimus, susijusius su politinių partijų rėmėjais.
7. Atsakant į Komisijos klausimą dėl pokalbių ir konsultacijų su Vidaus reikalų ministru R. Palaičiu dėl FNTT vadovų, bei pokalbių su FNTT vadovu V. Giržadu, Lietuvos Respublikos Prezidentė rašo apie galimai prieš valstybę įvykdytą nusikaltimą, nepaaiškinant, kas turima omenyje – ar akcinės bendrovės banko „Snoras“ savininkų veiksmai, ar informacijos paskleidimas dienraštyje „Lietuvos rytas“, ir kodėl kartojama sąvoka galimai.
8. Komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės vardu atsakymus į Komisijos 2012 m. kovo 2 d. išvadoje „Dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių“ pateiktus klausimus atsakymą pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas 2012-03-29 lydraščiu Nr. (8D-1116)-2D-1993 „Dėl atsakymų į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos klausimus Lietuvos Respublikos Prezidentei“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės atsakymai nėra pasirašyti.
IV. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų
1. Komisija apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neįsiklausė į Komisijos 2012 m. kovo 2 d. išvadoje „Dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių“ pateiktus faktus ir pastabas, kad buvę FNTT vadovai V. Gailius ir V. Giržadas turėtų būti įstatymų nustatyta tvarka grąžinti į darbą, pasidavė politiniams susitarimams Prezidentūroje ir nepasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme numatyta galimybe atšaukti Vidaus reikalų ministro R. Palaičio įsakymus.
2. Komisijos nuomone, netoleruotina situacija, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžių institucijų vidaus tarnybų darbuotojai viešai grasina pačiai Vyriausybei, todėl prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VRM ministro įvertinti VRM Teisės departamento vadovo viešus grasinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybę paduoti į teismą, jeigu ji pasinaudos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme įtvirtinta nuostata dėl ministro įsakymo atšaukimo
V. Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų
1. Komisija atkreipia STT vadovo Ž. Pacevičiaus dėmesį, kad jo pirmasis pavaduotojas S. Urbanavičius per neįtikėtinai trumpą laiką (vienos dienos bėgyje) pateikė formalų vertinimą dėl K. Jucevičiaus patikimumo ir, tuo pačiu, tinkamumo užimti FNTT vadovo pareigas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad FNTT raštą dėl savo tinkamumo eiti pareigas pasirašė pats K. Jucevičius, taip galimai grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. S. Urbanavičius, pasiduodamas VRM ministro nurodymui atlikti skubų K. Jucevičiaus patikimumo įvertinimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų ir tuo parodė savo neatsparumą aukštesnių pareigūnų įtakai bei sudarė galimybę FNTT vadovu tapti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančiam asmeniui.
2. Komisija tikisi, kad STT vadovas Ž. Pacevičius atitinkamai įvertins tokį savo pirmojo pavaduotojo S. Urbanavičiaus elgesį ir galimybę toliau eiti tokias atsakingas pareigas.
VI. Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsakymų
1. Komisija 2012-03-21 raštu Nr. S-2012-2128 „Dėl konkurso užimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo pareigas patikrinimo“ kreipėsi Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD) ir pateikusi objektyvius faktus ir aplinkybes, paprašė atlikti išsamų konkurso užimti FNTT vadovo pareigas patikrinimą ir įvertinti ar K. Jucevičiaus konkursui pateikti dokumentai atitinka reikalavimus (atkreipiant dėmesį į nepriekaištingos reputacijos reikalavimą), nustatytus šiai pareigybei. Taip pat buvo paprašyta atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pažeidimą ir įvertinti ar nebuvo pažeistos aptariamo konkurso procedūros. Todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, siekiant išvengti galimos žalos, paprašyta imtis priemonių, kad būtų sustabdytas K. Jucevičiaus paskyrimas į FNNT vadovo pareigas kol nebus pateiktos konkurso patikrinimo išvados bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priims sprendimą K. Jucevičiaus atžvilgiu.
2. VTD nepagrįstai nesustabdė konkurso, be to, VTD neįvertino galimo K. Jucevičiaus viešųjų ir privačių interesų konflikto, dėl ko Komisija prašydama atlikti tyrimą, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTD leidžia sau laisvai interpretuoti ir iš esmės nesilaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) įtvirtintos tvarkos ir procedūrų organizuojant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas. Pavyzdžiui, minėtame Apraše nenumatyta galimybė ar išimtys nesilaikyti terminų kreipiantis į STT tais atvejais, kai asmens patikimumas jau tikrintas. Be to, VTD netgi nepasidomėjo, ar K. Jucevičiaus patikimumas jau buvo kada nors STT tikrintas, bet padarė prielaidą, „<...> kad kreiptis pakartotinai į STT dėl asmens patikimumo, dėl kurio jau gautas atsakymas, yra į pareigas priimančio asmens, šiuo atveju Vidaus reikalų ministro diskrecinė teisė<...>“. Tokiu pateiktu paaiškinimu VTD aiškiai suponuoja galimybę Apraše įtvirtintų procedūrų nesilaikyti. Remiantis STT Komisijai raštu pateikta informacija, iki 2012 m. kovo 16 d. Vidaus reikalų ministro prašymo dėl asmens patikimumo K. Jucevičius STT tikrintas nebuvo.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijai apskundus konkurso į FNTT vadovo pareigas rezultatus VTD, konkurso patikrinimas, kuris paprastai užtrunka apie 20–30 dienų, šiuo atveju buvo atliktas ypač greitai (per pusę dienos), galimai neįvertinus jokių aukščiau minėtų aplinkybių (Komisijos kreipimosi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Apraše nustatytos konkurso procedūros ir tvarkos nesilaikymo), todėl kelia pagrįstą susirūpinimą dėl patikrinimo išsamumo ir objektyvumo.
4. Komisija, atsižvelgdama į išvardintus teisės aktų pažeidimus ir į tai, kad VTD direktorė L. Tuleikienė, savo veiksmais parodė savo galimą neatsparumą aukštesnių pareigūnų įtakai ir sudarė neteisėtą galimybę FNTT vadovu tapti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančiam asmeniui, prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VRM ministro įvertinti jos elgesį ir galimybę toliau užimti VTD direktorės pareigas.
VII. Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsakymo
1. Komisijai kelia nuostabą tai, kad D. Valys, kaip tvirtinama viešojoje erdvėje, žinojo apie artimus D. Raulušaičio santykius su vienu iš dienraščio „Lietuvos rytas“ akcininku D. Budriu, tačiau vis tiek nenušalino jo nuo bylos dėl informacijos apie akcinę bendrovę banką „Snoras“ „nutekėjimo“ kuravimo. Komisija pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad tolesnis D. Raulušaičio šios bylos kuravimas pagrįstai kelia visuomenėje abejones dėl šios bylos tyrimo objektyvumo, nešališkumo ir sėkmės.
VIII. Dėl tolesnių tyrimų Lietuvos Respublikos Seime
1. Komisija savo 2012 m. kovo 2 d. išvadoje „Dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių“ prašė Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo savo atliekamo tyrimo metu įvertinti galimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros darbo aplaidumą, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą atlikti tyrimą dėl galimo neteisėto operatyvinių veiksmų panaudojimo Valstybės saugumo departamentui tiriant galimą informacijos „nutekėjimą“. Taip pat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paprašyta iš esmės peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos ir valstybės paslapties sąvoką bei informacijos įslaptinimo ir priskyrimo valstybės paslapčiai, nes yra aiškių požymių, kad šiuo klausimu Valstybės saugumo departamentas ir kitos institucijos piktnaudžiauja, nesuteikdamos visuomenei galimybės susipažinti su svarbia, bet valstybės saugumui žalos nedarančia informacija.
2. Komisija papildomai prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nesvarstyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento 2011 metų veiklos ataskaitų, kol nebus atlikti šie vertinimai ir kol Lietuvos Respublikos Seime nebus baigtos svarstyti naujai registruotos Seimo statuto pataisos (įstatymo projekto Nr. XIP–4269) dėl Seimui pavaldžių institucijų ataskaitų ir jų vadovų atsakomybės.
3. Komisija prašo Seimo Pirmininkės šias Seimo Statuto pataisas (įstatymo projekto Nr. XIP–4269) teikti svarstyti skubos tvarka.
Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis
