darius trečiakauskas

Vienas iš reikalavimų ugdymo įstaigoms, dirbančioms šiuo metu – užtikrinti, kad patalpos būtų tinkamai vėdinamos. Patalpų vėdinimas yra viena iš prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo koronaviruso. Vis dėlto kai temperatūra už lango nukrito, o šildymas įjungtas dar ne visur, gali atsirasti keblumų patalpas vėdinti ir neperšaldyti klasėse sėdinčių moksleivių.

Karantinui pasibaigus, Lietuvos tėvų forumas ruošiasi į teismą paduoti valstybę dėl dalies tėvų karantino metu neva patirtos žalos. Ką konkrečiai paduos į teismą, dalies tėvų atstovai nepatikslina. Taip pat nelabai aišku, kuriam teismui adresuos skundą. Savo ruožtu ir buvusios, ir dabartinės valdžios atstovai į grasinimą teismu reaguoja ramiai ir ketinimą vadina kvailyste.

TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ buvo paliesta tema, kuri, rodos, Lietuvą padalijo į dvi dalis – kodėl žmonės niekaip negali rasti sutarimo dėl šeimos vertybių? Šia tema savo mintimis dalijosi Lietuvos tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas ir garsi aktorė, signatarė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. Jų diskusija neapsiėjo ir be kuriozų.

Savaitgalį Vilniaus Vingio parke įvyko kontroversiškai įvertintas „Didysis šeimos gynimo maršas“, o TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ šiandien bus paliesta tema, kuri, atrodo, Lietuvą padalijo į dvi dalis – kodėl žmonės niekaip negali rasti sutarimo dėl šeimos vertybių? Apie tai pirmadienio vakarą diskutuos ir savo nuomonėmis dalinsis Lietuvos tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas ir garsi aktorė, signatarė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė.

Į Kaišiadoryse esantį lopšelį-darželį „Spindulys“ skubėjo policijos pareigūnai. Buvo pranešta, kad darbe yra saviizoliacijos taisyklių nesilaikanti įstaigos direktorė. Kaip tv3.lt pavyko išsiaiškinti, direktorė buvo užsikrėtusi koronavirusu, tačiau dėl skubių reikalų vyko į darbą. Tėvų ir pedagogų bendruomenės tokio elgesio nesupranta ir jį smerkia.

Visi vaikai sugrįžta mokytis į klases nuo lapkričio 9 dienos. Tai ketvirtadienį patvirtino ministerijos. Nuo kitos savaitės vyresnių klasių moksleiviams (5-12 klasių) pamokos dar vyks nuotoliniu būdu, bet po savaitės ir jie sugrįžta į klases. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimena ir apie svarstomus naujus ugdymo modelius.

Nuo kitos savaitės Lietuvos moksleiviai galės savaitę džiaugtis rudens atostogomis. O štai nuo lapkričio 3-osios vėl teks kibti į mokslus. Tiesa, ne visiems vienodai – vyresnėliams pamokos vyks nuotoliniu būdu, o priešmokyklinukai ir pradinukai grįš į klases. Šis sprendimas baugina dalį tėvų, nes mokyklose vaikams gali būti nesaugu. Tuo metu pradinių mokyklų vadovai ramina – kai įstaigose liks tik pradinukai, jų saugumą užtikrinti bus paprasčiau.

Jau nuo ateinančio pirmadienio TV3 žiūrovai išvys naują aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“.  Tai atvira drąsių pokalbių ir diskusijų laida apie tai, kas mums visiems rūpi, skauda dabar. Kiekvieną pirmadienį – karšta tema ir karštos diskusijos, pagrįstos argumentais, skaičiais ir faktais. Šio pirmadienio tema – kaip švietimo sistema yra pasiruošusi naujiems mokslo metams.

Daugumai pradinių klasių mokinių vasaros atostogos prasidėjo praėjusią savaitę, o vyresnieji mokslo metus planuoja baigti birželio 18 dieną. Dirbantiems tėvams galvos skausmas, kur palikti vaikus per mokinių atostogas. Ministerijos nurodo galimas išeitis daliai tėvų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tv3.lt informavo, kad dėl mokslo metų pabaigos datos mokyklos gali apsispręsti pačios ir jos gali truputį skirtis.

Nuo rugsėjo 1-osios visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, mokyklose gaus nemokamus pietus. Kol tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos bus pavalgiusios, mokyklų vadovai nemokamus pietus laiko priešrinkiminiu triuku, kritikuoja, kad vieno vaiko maitinimui skiriama per maža suma, ir abejoja, kaip pavyks įgyvendinti naująją tvarką. Visgi, tėvus vienijančių organizacijų atstovai sako, kad iš dalies bus išspręsta ir patyčių problema.

Nuo rugsėjo valdžia atrišo rankas tėvams, kurie nenori leisti vaikų į mokyklas ir ketina atžalas mokyti patys namuose. Tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės sprendimą sveikina tėvai ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tėvai dalinasi savo istorijomis, kodėl tradicinė mokykla jų atžaloms netinka ir kaip jie ruošiasi mokyti namuose. Diskusijos dėl vaikų mokymo namuose vyko ne vienerius metus, tačiau šiemet buvo prieita prie kompromiso.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Nors valdžia leidžia atverti mokyklų duris paskutinėms mokslo metų savaitėms, tėvai ir mokymosi įstaigos to daryti neskuba. Tačiau ne dėl to, kad nuotolinis mokymasis būtų itin mielas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad vaikai į pamokas žiūri neigiamai, nuotolinis mokymasis išvargino ir tėvus, kurie, pasirodo, pervertino savo atžalų galimybes.

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Lietuva nėra pigiausia šalis, planuojantiems vaikus. Čia porai, norinčiai užauginti du vaikus, tenka atriekti nemažą dalį savo atlyginimo. Nors lietuviams priklauso daug įvairių išmokų už jų atžalas, tėvai pasigenda didesnio valdžios dėmesio ne patiems mažiausiems, o jau kiek paūgėjusiems vaikams.

Tėvai Kaune šokiruoti – miesto valdžia ketina keisti apmokėjimo už darželius tvarką, tad kai kurių vaikučių tėveliams tai gerokai patuštins pinigines. Miesto valdantieji tikina, kad taip nori labiau pasirūpinti savo žmonėmis. Politologai sako, kad tai ne kas kita, kaip dar viena idėja, kaip paskatinti Kauno rajono žmones, kad šie norėtų jungtis prie miesto.

Daugiau nei 20 žmonių Vilniuje šeštadienį surengė piketus, protestuodami prieš šalyje vykdomą vaiko teisių apsaugos politiką. Nedidelės demonstracijos buvo surengtos prie Vyriausybės, Prezidentūros ir Norvegijos ambasados Lietuvoje.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Šiuo metu galiojanti prievolė į ugdymo įstaigą pristatyti atžalos profilaktinio patikrinimo pažymą nepalieka galimybės tėvams tam tikrų jautrių duomenų apie vaiko sveikatą nepateikti. Tokią tvarką kritikuoja tiek tėvai, tiek medikai, tačiau teisininkai įspėja – tvarkant dokumentus neturėtų būti pamirštamas ir viešasis interesas.

Seimo nariai konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis Seime įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimą, siūlantį įteisinti mokymosi šeimoje sąvoką ir įtvirtinti, kad toks mokymas galimas pasirašius sutartį su mokykla. Ir nors tėvai tvirtai palaiko tokią idėją, edukologai įspėja, kad ne visi tėvai gali suteikti savo vaikams išsilavinimą, o nelankydami mokyklos vaikai nepramoks socializuotis. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos.

 Tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas antradienį pareiškė, kad tęsiantis mokytojų streikams ugdymo procesas šalyje yra sužlugdytas. „Tėvus neramina tai, kas vyksta, nes būtent, ko gero, tėvai ir jų vaikai šiuo atveju yra tie kraštiniai, kurie dėl buvusios ministrės (Jurgitos Petrauskienės – BNS) arogancijos, nenoro ir negebėjimo tartis priėjo prie situacijos, kad ugdymo procesas yra sužlugdytas“, – LRT radijui sakė D. Trečiakauskas.

Šį rugsėjį mokyklose įsigaliojus naujai, kur kas griežtesnei vaikų maitinimo tvarkai, moksleivių tėvai negaili kritikos pokyčių rengėjams, pastebėdami, kad nei jie, nei jų atžalos neturėjo pakankamai laiko pasiruošti mitybos pokyčiams. Be to, tėvų teigimu, sunku vaikams paaiškinti, kodėl namie jie gali šlamšti saldumynus, o mokykloje tai draudžiama. Tačiau dietologai pastebi, kad nesveikas maistas mokykloje ne draudžiamas, o nerekomenduojamas, viskas priklauso nuo tėvų pasirinkimo.

Po to, kai viename Kauno darželyje vaikas galimai buvo prigirdytas psichotropinėmis medžiagomis, tėveliai susirūpino, ar jų vaikai darželyje yra saugūs. O ar tėveliai žino, ką gali/turi daryti ir ko negali sau leisti darželio auklėtojos su vaikais? Pagal švietimo ir mokslo ministro 2005 metų įsakymą, kiekvieno darželio auklėtojos turi apsirašyti pavyzdinį auklėtojo pareigybės aprašymą, kuriame ir nurodyta, kaip auklėtojos turi ugdyti vaikus.