Diskusijos dėl vaikų mokymo namuose vyko ne vienerius metus, tačiau šiemet buvo prieita prie kompromiso. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė ŠMSM ir pritarė Vyriausybė.
„Diskusijos dėl šeimų pasirinkimo mokyti savo vaikus namuose vyksta daugelį metų ir pagaliau šiemet mums pavyks įteisinti tvarką, sudaryti sąlygas tėvams, kurie to nori. Nustatydami tam tikras sąlygas šeimoms, įdėdami saugiklius, kad nenukentėtų vaikai, apibrėždami mokyklos vaidmenį šitame procese, tam galime ryžtis“, – pranešime skelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Tėvams nuo rugsėjo būtų leidžiama patiems ugdyti vaikus šeimoje, taip pat pasitelkti ateinančius mokytojus. Kad tėvai galėtų ugdyti vaikus namuose, su savivaldybės paskirta mokykla reikės sudaryti mokymo sutartį.
Tėvas: sūnų gniuždė vieši patikrinimai
Įteisinta nauja tvarka, kuri sudaro sąlygas namų mokymui, apsidžiaugė ir pirmoko tėvas Vytautas Lemežys. Vyras tv3.lt teigė, kad jų šeima yra už mokymą namuose ir nuo rugsėjo ketina sūnų mokyti patys, jei tik leis sąlygos ir galės kartu dirbti iš namų.
„Tikrai sveikinu tokį sprendimą. Dabar pas mus mokyklose nėra sudaromos idealios sąlygos vaikams. Yra taikomas tam tikras režimas ir tos sąlygos tikrai ne pačios geriausios. Geriausia, kai augalas ar žmogus natūraliai auga ir gali atsiskleisti. Vieniems mokykla gali labai gerai tikti, bet kitiems – geriau mokytis namuose.
Pagal savo vaiką matau, kad namuose jis gali žymiai kokybiškiau mokytis. Dabar turiu galimybes su juo daugiau praleisti laiko ir daugiau jį mokyti. Net mokykloje jis tiek neišmokdavo, kaip dabar namie. Be to, labai svarbu ir matau, jog jo ir sveikata geresnė. Jis visada pailsėjęs, nes nebereikia anksti keltis.
Kai sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę ir mokytis, tai jam viskas sekėsi gerai, jo rezultatai buvo geri, tik jį gniuždydavo vieši patikrinimai. Pavyzdžiui, sūnus namie išmoko eilėraštį, bet jis mokykloje labai bijojo sakyti ir jautė didelį stresą. Tai kyla klausimų: ar tokie dalykai vaikams yra naudingi?
Jei mes norime vaiką išugdyti, kad jis atsiskleistų, manau, kad tokie patikrinimai nereikalingi. Vaikas išsigąsta, jaučia stresą ir iš to kyla nepasitenkinimas, kuris vėliau pereina į smurto apraiškas“, – pasakojo tėvas.
Pasak vyro, pagrindinis mokymasis vyko ir vyksta namuose. Vytauto teigimu, mokykloje sūnui sunkiau buvo mokytis, nes visi vaikai dūksta, nesusikaupia ir dar plinta mobingas, kuris apsunkina mokymosi procesą.
„Jei vaikas mokykloje jaučia stresą ar mokyklos režimas jį sukaustęs, tai nebegali būti jokio klausimo apie kūrybiškumą. Be to, vaikų ugdymas namuose labai priklauso nuo tėvų ir jų sąmoningumo.
Pagrindinis uždavinys – tai išugdyti vaikų meilę mokymuisi. Pavyzdžiui, kiek teko girdėti apie Šveicariją, ten nėra jokios prievartos, stengiamasi išugdyti meilę domėjimuisi iki penktos klasės. Jei iki to laiko vaikas nesidomi mokslu, tai mes per prievartą nieko nepadėsim.
Vaikus turėtume pirmiausia išmokyti kuo taisyklingesnės lietuvių kalbos, kad vaikas mokytų skaityti ir rašyti. Taip pat, įskiepyti norą skaityti. Jei vaikui patiks geografija, tuomet gilinti tos srities žinias. Kaip matome, tos žinios nuolat kinta. Labai svarbu, kad vaikas sugebėtų atpažinti tiesą nuo netiesos. Labai svarbu ugdyti, kad vaikas galėtų patikrinti informaciją“, – pažymėjo pirmoko tėvas Vytautas.
Šeimos turės atitikti nustatytas sąlygas
Ministerijos paskaičiavimais, mokymas namuose šiuo metu gali būti aktualus apie 200 Lietuvos mokinių. Iš jų apie 100 ugdytųsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Šeimos, norinčios mokyti vaikus namuose, turės atitikti tam tikras sąlygas. Vaikus mokyti namuose bus galima, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, taip pat ir susiję su tėvų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimu, smurtu, nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui.
Tėvai, mokyklai teikdami prašymą ugdyti vaiką namuose, kartu turi pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus informaciją apie tai, kad nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai.
Mokykla, sudariusi mokymo sutartį, mokinius aprūpins vadovėliais, teiks vaikams konsultacijas, sudarys sąlygas dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.
„Dabartinė sistema žlugdo kūrybiškumą, asmenybę ir nelavina vaiko“
Tėvai su mokykla turės sudaryti sutartis. Du kartus per mokslo metus mokytojai įvertins mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.
Tėvams nustatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne fiksuoti vaiko pasiekimus: ko vaikas mokėsi, kokiose aplinkose, ką išmoko.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas teigė, kad tikrai vaikai nebus palikti mokymuisi šeimose be jokios priežiūros, tas bendravimas vyks nuolatos: „Ne visiems vaikams tinkamas toks mokymo modelis. Bet, mes šnekame apie tuos žmones, kurie sąmoningi, atsakingi, kūrybingi ir žino, ko nori savo vaikams.
Paskutiniai du mėnesiai irgi parodė, kad ne visiems vaikams ir ne visiems tėvams tiko, kai vaikai mokėsi namuose: vieniems tai buvo per sudėtinga užduotis, o kiti džiaugėsi tuo iššūkiu.
Lietuvoje turime nuostabių mokytojų, bet yra ir tokių, kurių, ko gero, per patrankos šūvį nereikėtų prileisti prie vaikų. Be jokios abejonės, visi tėvai 100 proc. negali būti mokytojais ar turėti reikiamų gebėjimų“, – pažymėjo D. Trečiakauskas.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas sakė, jog galimybė vaiką ugdyti šeimoje yra tiesiog būtina.
„Kuo daugiau galimybių šeimos turi pasirenkant kaip mokyti ir ugdyti vaikus, tuo geriau. Kiek suskaičiavome, Lietuvoje buvo 5-7 tūkst. tėvų, kurie rimtai to siekė. Viskas priklauso nuo šeimos ir vaikų brandos. Jei šeima yra pasiruošusi, tai didžiąja dalimi yra tik pliusai. Jeigu šeima nepasiruošusi arba nesugeba to daryti, tai bus minusai.
Jeigu šnekame apie standartinę švietimo sistemą, kokia ji yra dabar – tai ji žlugdo kūrybiškumą, žlugdo asmenybę ir visiškai nelavina vaiko. Žinių kiekis neturi nieko bendro ir niekaip nekoreliuoja su įgyjamais įgūdžiais, gebėjimais ir kompetencijomis.
Tėvai, kurie yra pasiruošę, kurie yra atsakingi ir iš tiesų suvokia, ko nori savo vaikams, tai būtent per šią prizmę žvelgdami siekia, kad vaikai galėtų būti ugdomi namuose. Nelaužant, netraumuojant jų, nei žmogiškųjų nei vertybinių nuostatų, nei to paties kūrybiškumo. Žiūrint iš to taško – tai labai didelis žingsnis į priekį“, – pažymėjo D. Trečiakauskas.
Tėvų forumo pirmininkas prisiminė istoriją, kaip JAV NASA ieškojo kūrybiškumo savo žmonių veikloje. Jie kreipėsi į mokslininkų grupę, kad įkurtų patikros testą kūrybiškumui tikrinti.
„Mokslininkai buvo nustebę, kas paaiškėjo. Tuomet jie atliko eksperimentą, paėmė dvi grupes 5 metų vaikų ir pritaikė tą kūrybiškumo testą, atliko su jais. Rezultatai: 90 proc. penkiamečių yra kūrybiški.
Tuomet tą pačią grupę ir tuos vaikus testavo penktoje klasėje. Rezultatas liko: apie 70 proc. kūrybiškumo. Dar po poros metų padarė ir liko 27 proc. Padarė testą 10 tūkst. suaugusiųjų žmonių, nuo 25 iki 45 metų, kūrybiškumo beliko 2 proc.
Kiekviena šeima yra unikali visuomenės ląstelė ir jos gebėjimai kai kuriais atvejais gali būti išskirtiniai, kurių mes negalėjome net laukti ir tikėtis. Galbūt mes tikrai turėsime tokių pražydusių gėlių, kurių galbūt standartinė Sistema uždusindavo ir neleisdavo išsiskleisti. Galbūt jie išsiskleis šeimose“, – sakė D. Trečiakauskas.
Toks žingsnis buvo labai reikalingas
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus tv3.lt taip pat kalbėjo, kad daug metų buvo diskutuojama dėl ugdymo šeimoje modelio, tačiau LR teisės aktai nenumatė tokios galimybės. Vaikas ir tėvai galėjo rinktis tokį mokymą tik esant objektyvioms priežastims, pavyzdžiui, dėl ligos. Todėl tėvai ir visuomeninės organizacijos siekė, kad būtų įteisintas mokymas šeimoje, kur tėvai ugdo vaiką namų aplinkoje.
„Tai sveikintinas toks įteisinimas, nes tikrai jis buvo reikalingas ir gyvenimas keičiasi. Tai vertinama teigiamai ir iš vaiko teisių pozicijos užtikrinimo. Įstatymų leidėjas nustatė tvarką, kad mokykla, sudarydama mokymo sutartį, patikrintų ugdymosi sąlygas, ar vaikas nori mokytis tokiu būdu, ar tėvai galės užtikrinti teisės į mokslą tinkamą įgyvendinimą. Nes vaikas turi ne tik teisę, bet ir pareigą mokytis. Tenka pripažinti, kad ugdymas namuose ir tradicinis institucinis ugdymas mokyklos lankymas yra dvi skirtingos.
Ugdymas šeimoje turi tiek neigiamų, tiek teigiamų dalykų. Kitų šalių patirtis sako, kad gali būti ir neigiamas aspektas – vaikas gali būti uždaromas namuose, galbūt jam trūks socializacijos. Iš kitos pozicijos, vaikui kaip tik gali būti saugiau, jis geriau jaučiasi namų aplinkoje, jo gebėjimai ir pasiekimai gali būti dar geresni. Tėvai ir vaikas turi įsivertinti, ar gebės visiškai savarankiškai mokytis pagal bendrojo ugdymo programas. Ties saugikliai įstatymuose yra minimalūs, kad įsitikintų, kad tėvai pasiryžę tai užtikrinti ir vaikas gebės mokytis šeimoje“, – sakė E. Meilus.
Pasak jo, objektyviausia kontrolė – tai vaiko pasiekimai. Jeigu mokytojai vertindami vaiko žinias ir pasiekimus matys, kad jie yra neigiami arba, kad vaikas nepasiekia teisės aktuose nustatytos pažangos žinių prasme, bus siūloma mokytis kasdieniu įprastiniu būdu, t.y. lankyti mokyklą.
„Karantino laikotarpis parodė, kad ugdymo būdų įvairovė turi būti. Gyvenimas keičiasi ir turime ieškoti bei vystyti netradicinius ugdymosi būdus ir taikyti mišrius lankant dalį pamokų, o kitas laikas vyktų savarankiškai, nuotoliniu būdu“, – pažymėjo E. Meilus.
