darius antanaitis

Kijevo užėmimas ir Ukrainos vyriausybės nuvertimas nebūtinai pagrindinis rusų tikslas, tai gali būti tik priedanga, teigė Darius Antanaitis.  Lietuvos kariuomenės atsargos majoras TV3 žinių „Dienos komentare“ paaiškino, koks galėtų būti tikrasis rusų strateginis tikslas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad prasidėjęs karas turi tendencijas peraugti į pasaulinį karą. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kaip ilgai Ukraina sugebės atsilaikyti, tad jai šiuo metu yra reikalinga Vakarų parama. Apie tai specialistas ketvirtadienį ryte kalbėjo LRT radijuje.

Saugumo ir gynybos sprendimų srityje veikianti Lietuvos bendrovė „Ostara“ pasirašė tarpusavio susitarimo memorandumą su Kanados bendrove „Provectus Robotics Solutions Inc“. Pagal šį memorandumą Kanados įmonės sukurtas distancinio valdymo ir autonominio važiavimo sprendimas „A-Kit“ bus integruotas į lietuvių kuriamą pažangų naujos kartos bagį „Krampus“, skirtą sienos apsaugai, aplinkosaugai, gamtos resursų žvalgybai ir kalnakasybai.

Už Atlanto viešėjęs Gitanas Nausėda JAV žiniasklaidai pareiškė, jog Rusijai pradėjus karą prieš Lietuvą, mes kovotume tik apie tris – keturias savaites. Nors prezidentas tokiu pasakymu norėjo paneigti gandus apie per dvi dienas šalį užimančius priešus, ekspertai sako, jog Prezidentas tautai ir aplinkai turėtų demonstruoti ryžtą ginti šalį iki galo. Vos prieš kelias savaites pirmą kartą kario uniformą dėvėjęs G. Nausėda atskleidė, ką jam už uždarų durų šneka generolai.

Lietuva ir Jungtinės Valstijos susitarė dėl dar vieno stambaus kariuomenės pirkinio – už 140 milijonų eurų Lietuva pirks du šimtus naujausiomis technologijomis aprūpintų šarvuotų visureigių. Kaip aiškina ministerija ir ginkluotės ekspertai, tokiais pat šarvuočiais jau netrukus naudosis ir amerikiečių kariai, o tai svarbu sąjungininkų bendradarbiavimui.

Viena realiausių kandidačių užimti mūsų šalies prezidento postą, ir tuo pačiu tapti vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu – Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvoje ne tik vyrai, bet ir moterys turėtų būti šaukiami į privalomąją karo tarnybą. Šiuo metu jos į kariuomenę ateina nebent savo noru. Karybos ekspertai sako, kad tokia idėja gera, tik mūsų visuomenė tam nepasiruošus ir išties ne visi su tokia idėja sutinka. Izraelyje moterys lygiai taip pat kaip ir vyrai yra šaukiamos į kariuomenę.

Konkursas „Daina Lietuvos kariuomenei“ nuskambėjo per visą Lietuvą. Daugybė atlikėjų bei muzika besidominčių žmonių ryžosi jame dalyvauti, kurdami originalią dainą, tačiau nugalėtojais buvo išrinkta grupė „Diktatūra“. „Idėja organizuoti konkursą Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti kilo prieš dvejus metus.

Ar įsivaizduojate situaciją, kad karys sąmoningai atsisakytų naudoti bet kokį smurtą, paimti ginklą į rankas ir tokiu būdu stotų į kovą? Situacija atrodo sunkiai įtikinama, bet tokia istorija iš tiesų įvyko Antrojo pasaulinio karo metu – ji perteikta filme „Pjūklo ketera“. Vis tik, kiek heroizmas, gražiai vaizduojamas filmuose, atitinka realybę, komentuoja atsargos karininkas, karinių operacijų Irake ir Afganistane dalyvis Darius Antanaitis.

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt bei Lietuvos kariuomenė visus norinčius kvietė dalyvauti išskirtiniame bei patriotiniame konkurse „Daina Lietuvos kariuomenei“. Daugybės kūrėjų bei atlikėjų dėmesio sulaukęs konkursas įgavo pagreitį, tad jau visai netrukus paaiškės, kam atiteks nugalėtojo titulas ir piniginis prizas. Pirmosios vietos nugalėtojas laimės 3 tūkst. eurų prizą, antrosios – 2 tūkst. eurų, o trečiosios – 1 tūkst. eurų prizą.

Antradienį startavo konkursas „Daina Lietuvos kariuomenei“. Į diskusiją apie konkursą bei pačią Lietuvos kariuomenę atvyko pulkininkas leitenantas Linas Idzelis ir idėjos autorius Darius Antanaitis. Pulkininkas papasakojo, kaip atrodo kario diena bei atsakė į ne vieną piliečiui rūpimą klausimą. Jis paaiškino, jog karių diena prasideda 6 valandą ryto, o baigiasi 22 valandą. Per tą laiką kariai ne tik sportuoja, lanko paskaitas, bet ir žygiuoja bei dalyvauja pratybose.

Justinas – visad linksmas ir džiugus, iki ašarų pralinksminantis humoristas, šmaikštus laidų vedėjas – tokį įpratę jį matyti žiūrovai... Pasirodo, po neblėstančia šypsena slypi nesuvaidintas švelnumas ir nuoširdus jausmingumas prabilus apie meilę ir neišsipildžiusius troškimus. „Vienas iš baisiausių dalykų gyvenime yra miražas. Tada, kai tolumoje pamatai oazę ir tau atrodo, kad tavo laimė ir laisvė yra jau visai čia pat, bet tu dar nesuvoki, kad tai tik iliuzija“, – mįslingai kalba Justinas.

Estijoje antradienį netikėtai paleista raketa būtų galėjusi pasiekti Rusiją, jei būtų skridusi rytų kryptimi, teigia Estijos karinių oro pajėgų vadas. Laimei, raketa skrido į šiaurę, todėl liko Estijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip reaguotų Rusija, jei raketa iš Estijos pasiektų jos krantus? Saugumo ekspertai vieningai sutaria – Rusija tai laikytų provokacija ir imtųsi veiksmų.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“, Lietuva žinojo, kad reikia pasiruošti ir galimoms provokacijoms. Pratybų metu į Lietuvos oro erdvę įskridę du Rusijos kariniai orlaiviai – nebūtinai provokacija, bet turime būti pasiruošę viskam, mano ginkluotės žinovai. Rugsėjo 16 d. vėlai vakare į Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros įskrido du Rusijos kariniai orlaiviai IL-76, skrisdami iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.

Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymas ir dėl to auganti įtampa – galvos skausmas ne tik Jungtinėms Valstijoms. Pasirodo, išprotėjusio Pchenjano režimo triukai gali liesti ir Lietuvą. Esama svarstymų, kad ne kas kitas, o Rusija galėjo padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti galingą vandenilinę bombą. Gal net tam, kad atitrauktų mūsų pagrindinių sąjungininkų – amerikiečių – dėmesį nuo kitų Rusijos planuojamų nešvarių darbų.

Iki vis dažniau linksniuojamų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ liko kiek mažiau nei mėnuo. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pratybas yra pavadinusi pasiruošimu karui su Vakarais, o ekspertai priduria, kad turėtume pasiruošti ir galimoms provokacijoms bei propagandos pliūpsniui.

2017-ieji neabejotinai taps dviejų didžiųjų valstybių lenktynių dėl įtakos metais. Rusija bandys išsaugoti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią ekonomiką, bei toliau provokuos ES skaldymąsi, ir bandys išnaudoti Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią JAV sukeltą chaosą. JAV tuo pat metu neabejotinai turės ištverti ir įgyvendinti naujojo prezidento žadamus ambicingus pokyčius.

Skelbiamas taikių ir saugių šalių reitingas parodė, kad nors Lietuva atsiduria taikesnių šalių pusėje, pavojus – visai šalia. Tai lemia ne tik nusikalstamumo lygis šalių viduje, bet ir turima ginkluotė bei agresijos prieš kaimynus grėsmė. Tarptautinis taikos indeksas (angl. Global Peace Index) skelbia 163 šalių reitingą, kuriame nurodo, kurios šalys taikiausios ir saugiausios.

Susipažinkite, tai naujausias ir moderniausias kovos laivas pasaulyje „USS Zumwalt“. Jis neseniai buvo išbandytas ir priimtas į JAV ginkluotę. Deja, šis karinių technologijų šedevras nėra matomas kiekvieno akiai, nes šio laivo neaptinka priešų radarai. Ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis teigia, kad tai yra ypatingai aukštos klasės laisvas naikintojas, ginkluotas „Tomahawk“ klasės raketomis.

Pratybų Pabradėje „Medžiotojas 2016“ nepamirš du šauktiniai, kurie po granatsvaidžio sprogimo tik per plauką liko gyvi. Šiuo metu abu susižeisti šauktiniai yra operuojami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių ir Žalgirio klinikose. Vienam iš susižeidusių karių vakar Santariškių klinikos traumatologijos skyriuje buvo susiūtos žaizdos veido srityje, o šiuo metu atliekama operacija šalinant svetimkūnį rankoje.

JAV analitinis centras išanalizavo, kad jeigu rusų tankai ir pėstininkai žengtų į Baltijos šalis jau šiandien, tai be didesnio pasipriešinimo mus užimtų per mažiau nei tris paras. Tokios išvados tarptautinėje arenoje iškėlė didesnį susirūpinimą dėl Baltijos šalių saugumo.

Prisiglaudusi po NATO sparnu Lietuva pastaruosius keletą jautėsi saugiai net ir nesirūpindama iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei, ar kaip ją modernizuoti. Tačiau Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžiai Baltijos šalis pabudino iš letargo miego ir privertė ieškoti išeičių kaip stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas.  Pirmieji susipratimo ženklai - šauktinių grąžinimas. Lietuva vėl turės nuolat rengiamą karinį rezervą, kuris karinės agresijos atveju galėtų stoti į kovą su okupantu.

 Ir Viešojo saugumo tarnyba, ir policija, ir kariuomenė – ko gero, svarbiausios valstybės gyvavimo tarnybos, „Žinių radijui“ sakė ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.   „Kalbant apie finansavimo didinimą vidaus reikalų sistemoje, Valstybės saugumo departamente, Krašto apsaugos ministerijoje, mes visų pirma kalbame, kaip mes išgyvensime, ir tai yra esminis dalykas.

Ar įsivaizduojate tokį savaitgalio rytą, kai jus pažadina ne žadintuvas, vaikai ar kaimynų šuo, o viršgarsiniai naikintuvai ar haubicos? Kol kas tai atrodo toli ir nesuvokiama, bet taip bet kada gali atsitikti, kai mūsų didžioji kaimynė Rusija nuolat prie Lietuvos sienos rengia karinius mokymus ir pratybas. Rusijos keliama įtampa visoje Europoje gali virsti visaverčiu karu.

Prieš kelias dienas visas pasaulis galėjo stebėti kaip per aviacijos šventę nukrito karinis sraigtasparnis. Žuvo vienintelis sraigtasparnį valdęs pilotas. Jei būtų buvę sraigtasparnyje daugiau žmonių – aukų būtų buvę daugiau. Praėjusį mėnesį sudužo strateginis rusų bombonešis TU-95, galintis gabenti atominę bombą. Per šią aviakatastrofą taip pat žuvo žmogus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusai remiasi ne kokybe, o kiekybe.

Apie Rusijos grėsmę kalbame daug. Apie būtinybę ginkluotis ir rūpintis šalies saugumu – kalbų taip pat netrūksta. Tačiau ko iš tikrųjų trūksta Lietuvai, kad Rusija mus paliktų ramybėje ir nedrįstų veltis į konfliktą? Šiandien karo tikimybė reali kaip niekad. Galime vadinti tą galimą karą hibridiniu, konvenciniu, informacinii, bet tai nekeičia esmės: priešas prie vartų. Didžiulė karo mašina prieš nedidelę, nors ir gerai parengtą Lietuvos kariuomenę.

Rusijos išlaidos kariuomenei, „Forbes“ duomenimis, sudarė 9 proc. šalies BVP vien per pirmąjį ketvirtį, o tai jau daugiau negu pusė viso šių metų suplanuoto biudžeto. Pati šios šalies kariuomenė susiduria tiek su Vakarų ir Ukrainos karinių technologijų stygiumi, tiek su savo pačios vidinėmis problemomis – neparuoštas personalas, sena technika ir apleista infrastruktūra. O tikrasis Rusijos siekis Ukrainoje gali būti noras nukreipti dėmesį nuo strategiškai itin svarbaus Arkties regiono.

Marius Eidukonis, Marija Rudzevičiūtė, „Laisvoji banga“. Jau keletą dienų Švedijos karinės pajėgos šalia Stokholmo archipelago ieško, kaip įtariama, Rusijos povandeninio laivo. Atsargos karininkas Darius Antanaitis „Laisvajai bangai“ teigė, kad tokie faktai tik įrodo, kad investicijos į šalies gynybą yra labai svarbios, tokių įvykių akivaizdoje reikia labai susimąstyti apie krašto gynybą kiekvienam piliečiui.

Lietuvos kariai padėjo įrengti profesionalią radijo studiją Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane.Kaip pranešė Provincijos atkūrimo grupės (PAG) atstovas spaudai majoras Marius Paukštas, Lietuvos kariaivietos radijo stoties darbuotojams perdavė motociklą ir padėjo profesionaliai įrengti studiją. Motociklu darbuotojai galės operatyviai nuvykti į įvykių vietas ir parengti reportažus.Tai pagreitins informacijos išleidimą į eterį per periodiškai rengiamas žinias.

Lietuvos kariai padėjo įrengti profesionalią radijo studiją Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane. Kaip pranešė Provincijos atkūrimo grupės (PAG) atstovas spaudai majoras Marius Paukštas, Lietuvos kariai vietos radijo stoties darbuotojams perdavė motociklą ir padėjo profesionaliai įrengti studiją. Motociklu darbuotojai galės operatyviai nuvykti į įvykių vietas ir parengti reportažus. Tai pagreitins informacijos išleidimą į eterį per periodiškai rengiamas žinias.