Nepaisant milžiniškų išlaidų kariuomenei Rusijoje vien per šią savaitę mokymų metu strateginiam bombonešiui Tu-95 sprogo variklis ir lėktuvas sudegė, Tu-34 – naujausiam bombonešiui sprogo padanga ir šis apsivertė, kitas pasididžiavimas – naikintuvas Mig-29 – sudužo. Atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis teigia, kad tai Rusijos kariuomenės prastos būklės atspindys.
„Taip atsitiko dėl trijų rodiklių: nekokybiška arba sena technika, neparuoštas personalas ir labai apleista infrastruktūra. Jeigu jau lėktuvui kažkoks ratas sprogo, o jie turi tam tikras charakteristikas, kuomet privalo būti pakeisti, tai jau rodo neatsakingą darbą, bjaurią infrastruktūrą ir nepatikimas technologijas“, – teigia D. Antanaitis.
NATO taip pat paruošė atsaką Rusijos gąsdinimams – į Didžiosios Britanijos karališkųjų karinių oro pajėgų oro uostą Fairford atskrido trys JAV strateginiai bombonešiai B-52. „The Times“ teigimu, jie dalyvaus mokymuose Lenkijoje ir Baltijos šalyse. D. Antanaičio teigimu, Rusija mažų mažiausiai pateiks protestą, tačiau vargu, ar ims svarstyti karinio atsako galimybę. „Patys rusai siunčia strateginius bombonešius iki JAV krantų imtinai. Skraido palei Britanijos sieną deklaruodami, kad gali turėti branduolinius užtaisus. Pagaliau, kai atsibudo NATO, jie bando atgrasinti Rusiją, parodyti savo galią, manau, tai labai sveikintinas dalykas ir labai geras mūsų saugumui,“ – pasakojo ekspertas.
Ukrainos varikliai ir Vakarų technologijos
Už šalies gynybą atsakingas Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas viešai pripažino, kad be „istoriškai Ukrainoje gaminamų“ variklių jie nebegali konstruoti desantinių laivų. 2015-ųjų gegužės pabaigoje Ukraina galų gale nutraukė karinį bendradarbiavimą su Rusija. Taip pat šių metų gegužę, rodos, galutinai žlugo viltys, kad Prancūzija parduos Rusijai „Mistral“ tipo karinius laivus, kurie iš tiesų yra svarbesni, negu tai bando pateikti šios šalies valdžia.
„Tanko nereikia surinkinėti, tanką reikia sukurti. Rusai dabar tik pradeda vystyti savo tankų kūrimo technologiją. Kitas dalykas tas, kad problemų su dyzeliniais varikliais pas juos tikrai yra. Pavyzdžiui, tanko T-54 ir T-55 varikliai tam, kad juos užkurtum, turi būti 45 minutes šildomi, be to, senesni tankai negali veikti tuščia eiga, nes užsikemša purkštukai. Tai, kad jie pažengę į priekį, nėra abejonių, tačiau technologiškai vis dar yra atsilikę. Problema kita, kad nors ir atsilikę technologiškai, bet jie turi klaikiai daug viso to. Jeigu vienas sugenda arba sudūžta, arba sudega, tai jie gali pateikti dešimt kitų.“ – pasakojo D. Antanaitis, pabrėžęs, kad, jo manymu, Ukrainos komponentų netekimas Rusijai bus skausmingas žingsnis – technologijų greitai nesukursi, tai yra įdirbis, mokslininkų darbas, todėl Ukrainos sprendimas galų gale atsisakyti savo priešui tiekti ginklus, bus stiprus smūgis Rusijai.
Ukrainos varikliai ne vienintelė Rusijos gynybos strategijos įgyvendinimo problema, Vakarų pritaikytos sankcijos sudavė skaudų smūgį gynybos pramonei, kuri atsitiesti gali pradėti tik po kelių metų. „Vakarų technologija yra kuriama ne planinės ekonomikos, kaip Rusijoje, o rinkos ekonomikos pavyzdžiu, todėl ten viskas yra daroma siekiant kokybės ir efektyvumo, o ne didesnio kiekio. Todėl tai, kad Rusija neteko „Mistral“, tai pats faktas nieko nereiškia, tačiau esmė yra ta, kad „Mistral“ yra valdymo ir vadovavimo laivas mūšio metu, visa ryšio įranga, ugnies įranga, mūšio vadovavimo įranga, – viso to Rusija neteko. Aklai kopijuoti irgi negalima, kaip jie buvo nukopijavę „Concord“ su savo TU-144, bet nežinojo jų ribų ir tas TU-144 sudužo. Tai tebuvo tiesiog klaiki, nemąstanti kopija. Todėl tas Vakarų technologijų netekimas, taip pat Ukrainos atsisakymas tiekti jiems komponentus, manau, tai suduotų labai stiprų smūgį Rusijos gynybos pramonei, kuri atsitiestų tik po poros metų“, – pasakojo ginkluotės ekspertas.
Trys Rusijos strategijos kryptys
„Forbes“ paskaičiavimais, Rusija per pirmą ketvirtį jau išleido daugiau nei pusę savo 2015-ųjų karinio biudžeto, – 9 proc. šalies BVP. Eksperto teigimu, toks finansavimo šuolis susijęs su naujo ir seno tipo ginkluotės gamyba, rengimo finansavimu.
„Atlyginimai (karybos sektoriuje, – red. past.), palyginus su šalies pragyvenimo lygiu yra visai neblogas. Ir ginkluotės naujos greitai nepagaminsi, tai užtrunka bent metus – du, jie turi investuoti į gamybą, o problemų greičiausiai turėsime po kokių 6 metų“, – teigė ekspertas.
D. Antanaitis sutinka, kad pakankamai didelė lėšų dalis iškeliauja į Donbasą, Kaukazo regioną. Jis primena, kad šiuo metu ten yra 40 tūkst. samdinių arba „išėjusių atostogų“ Rusijos kariuomenės karių, kuriems reikia mokėti atlyginimus. Taip pat ir nauja technika, šaudmenys, kuriuos reikia gaminti ir tiekti. Ekspertas siūlo paskaičiuoti, – jeigu vienas tanko šūvis kainuoja apie 2 tūkst. eurų, o jie ten taip pliekia. Visa tai kainuoja.
Ekspertas taip pat pakomentavo dabartinį Rusijos karinį potencialą ir galimus tikslus, kurių ši siekia konfliktuodama su NATO ir augindama kariuomenės raumenis. D. Antanaičio teigimu, Rusija, įveldama NATO į konfliktus, gali bandyti nukreipti dėmesį nuo strategiškai itin svarbaus Arkties regiono, į kurį Rusijos valdžia deda didžiules viltis.
„Yra trys kryptys. Pirma kryptis yra Krymas, jis svarbus tuo, kad reikia kontroliuoti pietinį dujotekio srautą ir kontroliuoti Juodąją jūrą, netgi šiek tiek Viduržemio jūros regioną. Antra kryptis yra Baltijos regionas, kontroliuoti ir užtikrinti skydą nuo NATO šalių iš Baltijos regiono, o turint omeny tai, kad Klaipėda yra vienintelis uostas regione, kuris niekada neužšąla, jis yra gyvybiškai svarbus. Taip pat Karaliaučiaus sritis yra atsakinga už sausumos koridorių, ką jie taip pat daro Ukrainoje su Krymu. Trečia kryptis, kuri, tikriausiai, yra svarbiausia iš visų, yra Arkties regionas. Ir ta visa ginkluotė, manau, skirta atgrasymui nuo Arkties regiono, visi kiti bandymai nukreipti dėmesį, tokie kaip bandymas įvelti NATO ir mus į tuos konfliktus, gali būti, yra noras nukreipti dėmesį nuo Arkties regiono,“ – teigia D. Antanaitis, paminėjęs, kad šiuo metu yra mažai tikėtina, kad Rusija dabar bandytų mažinti šalies biudžetui per didelį karybos finansavimą.
„Rusijos populiacija dabar labai stipriai palaiko tokius valdžios veiksmus, jie sutinka kažką prarasti, vardan saugumo, vardan Putino tikslų. Turint omenyje tokį didžiulį propagandos kiekį, tai rodo ilgalaikius įsipareigojimus ir ilgalaikį kariuomenės finansavimą,“ – teigia ekspertas.
