Lietuviai ukrainiečiams gelbėja įvairiais būdais. Vieni renka paramą pinigais, kiti aukoja įvairius daiktus, organizuoja transportą į Lietuvą parvežti rusų užpultus ukrainiečius. Be to, užleidžia užkrainiečiams savo namus.
Paramą lietuviai teikia visais frontais
Policijos rėmėjas Karolis Kairys dar naktį iš pirmadienio į antradienį grįžo iš Ukrainos pasienio su Lenkija. Tai buvo pirma jo ir kitų kolegų organizuota kelionė, skirta padėti ukrainiečiams.
„Buvo visokių nesklandumų ir nenumatytų atvejų. Dabar su draugais dalijamės ir pasakojame, ką reikėtų daryti ir ko ne“, – tv3.lt dalijasi K. Kairys.
Vyras paramą ukrainiečiams perdavė neutralioje zonoje Lenkijoje, Ukrainos sienos nekirto. Paramai skirti daiktai buvo perduoti Ukrainos organizacijoms, kurios vėliau daiktus žmonėms išskirstė pačios.
Šiuo metu bendradarbiaujama su ukrainiečiais, derinama, kokios pagalbos reikia labiausiai. Pasak K. Kairio, daugiausiai automobilių vyksta parvežti žmonių į Lietuvą, kai kurie žmonės nori atvykti į mūsų šalį.
„Šiandien gavau informaciją, kad atvažiuoja moteris, ji nori į Lietuvą, bet neturi, kaip nuvykti. Per penkias minutes su draugais susiorganizavome, vienas ekipažas išvažiavo iš Vilniaus tos moters pasiimti“, – pasakoja K. Kairys.
Susidūrė su įkalintais rusų kariais
Kitas paramą ukrainiečiams vežęs vyras – Elonas. Žmogus pasakoja, kad dar praėjusios savaitės pabaigoje grįžo iš Ukrainos, kur praleido dvi dienas.
Elonas į Ukrainą vyko su lietuvių grupe ir 10 Ukrainos karių. Kaip sako pats vyras, sieną saugiai kirsti padėjo pažįstami ukrainiečiai.
„Vykome su parama, padėti ir vežėme daiktus, tokius kaip medicininės priemonės, šalmai ir ekipuotė“ – tv3.lt pasakoja Elonas.
Elonas ir kiti jo kolegos į Ukrainą ketina vykti vėl, jų atvykstančių laukia ir ukrainiečiai.
„Kovoje neteko dalyvauti, bet buvome karinėje parengtyje ir girdėjome visus šaudymus, bombordavimus. Visada buvome parengtyje, nes nežinosi, kada tos išperos gali atvykti“, – sako Elonas.
Nors vyras kovoti greta ukrainiečių nestojo, sako, kad padėjo jiems.
„Daugelis rusų karių yra jaunuoliai – 18–20 metų, šauktiniai, kurie nežino net ko čia vyksta. Jie gauna nurodymus iš valdžios, telefonų neturi, amunicija paskaičiuota, maisto neturi“, – pasakoja Elonas.
Į Ukrainą vyksta lietuviai instruktoriai
Keliauninkas ir verslininkas Šarūnas Jasiukevičius daugeliui yra žinomas kaip projekto „Praeities žvalgas“ veidas. Vyras ne vienerius metus organizavo keliones į Ukrainą, sprogusios Černobylio elektrinės zoną.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Š. Jasiukevičius dalijasi informacija apie karą, ukrainiečiams reikalingą pagalbą ir pats ją organizuoja. Visai neseniai vyras ieškojo instruktorių savanorių, galinčių Ukrainoje apmokyti ginklą į rankas paėmusius gyventojus.
Prasidėjus karui Ukrainoje ginklus civiliams dalijo šalies valdžia.
Į Š. Jasiukevičių kreipėsi apie 30 žmonių, norinčių vykti į Ukrainą ir galinčių apmokyti ukrainiečius naudotis ginklais. Kiek vyks iš viso, kol kas neaišku.
„Reikiamo kiekio nesurinksime niekada, nes pas mus, Lietuvoje, nėra tiek žmonių. Ukrainoje gyvena 40 mln. Mes tikrai niekada užtektino kiekio nesurinksime, bet pradžia jau yra“, – tv3.lt pasakoja Š. Jasiukevičius.
Į Ukrainą jie turėtų išvykti artimiausiomis dienomis, šiuo metu ruošiasi reikalingus daiktus. Dauguma tų, kurie kreipėsi į Š. Jasiukevičių, turi karo patirties, yra išsilavinę.
„Kokie penki žmonės kreipėsi, kurie neturėjo patirties, nieko nemoka, tiesiog nori važiuoti ir neaišku ko. Su jais nekalbame, nekomplektuojame ir tokios diskusijos nėra“, – teigia Š. Jasiukevičius.
Norintys vykti į Ukrainą padėti kovoti, turi du kelius. Š. Jasiukevičius sako, kad pirmasis kelias – kreiptis į Ukrainos ambasadą Lietuvoje, gauti iš pažymą. Tada važiuoti į Ukrainą ir užsiregistruoti į komplektavimo tarnybą savanoriu.
„Tačiau tokiu būdu yra galimybė prarasti Lietuvos pilietybę. Taip geriau nedaryti ir geriau nekariauti. Jei norite būti instruktoriais, reikia važiuoti pas žmones į poligonus, į dalinius. Tada žinote, pas ką važiuojate ir būsite sutikti. Jei norite taip, reikėtų kreiptis į mus“, – aiškina Š. Jasiukevičius.
Pamatę karą į fronto liniją nesiveržia
Vykdamas link Ukrainos, K. Kairys vežė šešis ukrainiečius, kurie iš Europos vyko kariauti į Ukrainą. Vėliau kitus septynis ukrainiečius vyras vežė į Lietuvą.
„Labai ryškus nuotaikų kontrastas tarp žmonių. Tie, kurie vyko į Ukrainą – nematę karo, labai entuziastingi, prisiskaitę straipsnių, užsidegę eiti kovoti, darytis Molotovo kokteilius ir gaudyti okupantus. Užsidegimas tikrai didelis, bet matosi, kad žmonės nematę karo.
O tie, kuriuos vežiau iš Ukrainos – visiškai skirtingos nuotaikos. Jie pasakojo, kad tris paras slėpėsi metro, praktiškai ten gyveno. Bandė vieną kartą išeiti, tačiau kaip tik pataikė į apšaudymą, sprogimus. Sakė, vėl nusileido į metro ir užgulusiom ausim pragulėjo dvi dienas, nekišdami nosies.
Žmonės tiesiog bėga, gelbėja savo gyvybę ir sako: supratome, pamatėme, kas yra karas. Kai negali eiti gatve, morališkai jaučiasi, kad jie yra karo matę“, – pasakoja K. Kairys.
Su ukrainiečiais bendraujantis Š. Jasiukevičius sako, kad žmonės vis dar yra pasiryžę kovoti, tačiau nuotaikos skiriasi nuo regiono ir karinės padėties toje vietoje.
„Charkove jiems dabar visiškai niekas neįdomu. Elementariai trūksta maisto, maitinasi tik iš atsargų, parduotuvėse maisto jau seniai nebeliko. Savaitė ir bus didelė humanitarinė krizė – žmonės badauja.
Ten jiems nebeįdomu, karo kryptis ir rezultatas jiems visiškai vienodai šviečia, civiliai ten palaužti.
Kariuomenė kol kas kovoja normaliai, pas juos kovinė dvasia yra, motyvacijos dar yra“, – teigia Š. Jasiukevičius.
Norintiems prisidėti prie paramos ukrainiečiams, K. Kairys rekomenduoja pasikliauti paramą renkančių organizacijų rekomendacijomis.
Jis pastebi, kad žmonės aukoja itin aktyviai, tad aukoja viską, paramos surenkama tonomis. Paramą ir suaukotus daiktus yra svarbu tinkamai paskirstyti, kad ją gautų tie žmonės, kuriems jos reikia labiausiai.
„Didelė klaida, kurią daro žmonės – deda viską į maišus ir veža prie sienos. Nėra taip, tie žmonės, kurie išeina per pasienį, jie su savimi turi asmeninius daiktus ir jiems ten rūbų, batų nereikia.
Jie nori sėsti į automobilį ir išvažiuoti kažkur, kur bėga. Parama reikalinga Ukrainos viduje ir ją reikia vežti į vidų“, – teigia K. Kairys.
Ginklą į rankas ir į Ukrainą: ar lengva tapti savanoriu kare?
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė buriantis Tarptautinį legioną, į kurį kviečia visus, norinčius kovoti už Ukrainą. Pranešama, kad savanoriams, kuriems reikia vizų įvažiuoti į Ukrainą, jų išdavimas bus supaprastintas. Visus, norinčius vykti padėti kovoje, kviečia kreiptis į Ukrainos ambasadas savo šalyse.
Kviečiami kariuomenėje tarnavę, ginklą laikyti ir su juos elgtis mokantys žmonės, rezervistai. Jiems, pasak teisininkų ir valdžios atstovų, važiuoti į Ukrainą niekas negali uždrausti.
Bet prieš važiuojant svarbu suvokti, kad ten atsidūręs žmogus bus atsakingas tik pats už save, privalės tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariu ir rizikuos pakliūti į rusų karių nagus, tapti propagandiniu ginklu Rusijos žiniasklaidoje. Lietuva už savanorius, važiuojančius kovoti į Ukrainą nepriims jokios atsakomybės, nes formaliai jų ten nesiuntė. Todėl jie niekaip negalės atstovauti Lietuvos, o tik save pačius.
Premjerė Ingrida Šimonytė, atsakydama į klausimą apie tai, ar gali lietuviai važiuoti savanoriškai kariauti į Ukrainą, tikino, kad šie žmonės turi pasverti rizikas.
„Latvijos parlamentas leido piliečiams tarnauti Ukrainoje. Čia svarbus, kokiu statusu leido. Dabar Lietuvoje yra tokia galimybė taip pat, bet yra procedūros, leidimai. Paprastai tų leidimų suteikiama nedaug, tą dar žiūrime. Ar reiktų tai paspartini? <…>
Kažkokie neformalūs dalykai, veikla, kuri nėra struktūruota Ukrainos kariuomenėje gali būti susijusi su tam tikromis rizikomis, patys ukrainiečiai nebūtinai vertins tai, kaip palankia. Žinome, kad yra žmonių, kurie širdimi ir rankomis norėtų prisidėti, suprantu tą įkarštį, bet reikia ieškoti būdų, kurie būtų teisiškai apibrėžti ir, kad žmonės žinotų rizikas“, – sakė premjerė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tv3.lt raštu atsakė, kad lietuviai gali važiuoti į Ukrainą savanoriškai kovoti, bet turi prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus ir tartis su Ukrainos puse dėl savo atvykimo.
„Prisiima atsakomybę dėl savo saugumo ir jei nesutarę su ukrainiečių kariškiais ir ambasada, tai sukels problemų ir ukrainiečiams“, – tv3.lt rašė ministras. Jis tikino, kad tokios taisyklės galioja ir kariuomenės rezervistams.
Civiliai žmonės neturi jokių apribojimų ir važiuoti kovoti į Ukrainą gali, svarbu tik, kad jie įstotų į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, o štai kariškiai tokio pasirinkimo neturi. Išvažiuoti į kitą šalį tarnauti jų ginkluotose pajėgose reikia Vyriausybės leidimo, kitaip gresia baudžiamoji atsakomybė ir net pilietybės netekimas.
Savo piliečiams važiuoti prisidėti prie kovos Ukrainoje leido Danijos Vyriausybė, Latvija taip pat priėmė atitinkamus įstatymų pakeitimus. Ukraina laukia grįžtančių Prancūzijos legione tarnaujančių savo tautiečių, skelbiama, kad juos priims su visa karine ekipuote.
Emocijos ima viršų
Atsargos karininkas Darius Antanaitis labai atsargiai vertina žmonių norą važiuoti kovoti į Ukrainą.
„Jei jis yra kariškis čia, jis negali važiuoti tarnauti į kitos valstybės kariuomenę, tai bus nusikaltimas, priesaikų sulaužymas. Vienintelis būdas, tarkim samdinystės atveju, tai Prancūzijos legionas, kuris suteikia Prancūzijos pilietybė. Tada yra kita teisinė situacija“, – sakė atsargos karininkas, patikinęs, kad iš Ukrainos pusės turi būti labai aiškios sąlygos, kuriomis yra kviečiami atvykėliai, jiems turi būti suteiktos garantijos ar tai pilietybė.
„Žmonės dėl nežinojimo gali prisidaryti sau problemų, o ir šaliai. Tarkime jei rusai paims į nelaisvę su uniformomis, kad ir neoficialiomis, tai gali būti traktuojama, kaip Lietuvos įsivėlimas į konfliktą. Nors mes nedalyvaujame tiesiogiai, tai savo valstybei galima sudaryti nemažai problemų“, – svarstė jis.
Atsargos karininkas įsitikinęs, kad nereikia vadovautis karštomis emocijomis, organizuotis ir jau štai tuoj pat važiuoti į Ukrainą.
„Ką tu ten vienas pasiėmęs automatą padarysi besiblaškydamas? Ypatingai jei be parengimo. Dabar žmonės įsielektrinę, bet reikia racionalumo“, – sakė D. Antanaitis.
Daugiau apie karą Ukrainoje galite žiūrėti video įraše:
