Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ypatingai daug informacijos apie karą. Tačiau toli gražu ne visa informacija yra patikrinta ir patikima.
Tarp lietuvių vartotojų pasirodė žinutės, kuriose teigiama, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvoje esantys rusakalbiai neva yra engiami. Žinutėse prašoma nustoti grasinti rusakalbiams, teigiama, kad jie čia yra užgauliojami.
Be šių žinučių socialiniuose tinkluose dar galima matyti daug anketų, komentuojančių po įvairiais įrašais, kad karo nėra. Anketas valdantys asmenys bando įtikinti, kad žiniasklaida neva melavo dėl pandemijos, tad esą meluoja ir dabar.
Ragina į žinutes žiūrėti kritiškai – tai gali būti skleidžiama už pinigus
Specialistai sako, kad tokių žinučių ir komentarų tendencijos aiškios – skleisti dezinformaciją ir audrinti visuomenę.
Politologas Bernaras Ivanovas pastebi, kad socialiniuose tinkluose vykdomos atakos ir dėl neva engiamų rusų, ir dėl faktų apie karą, rodo paraštėse atsidūrusių veikėjų desperaciją. Omenyje politologas turi Rusijos režimą ir jam palankius asmenis.
B. Ivanovas svarsto, kad tokios atakos socialiniuose tinkluose Lietuvoje gali vykti su oficialių Rusijos atstovų žinia.
„Mūsų saugumo pajėgos turėtų ne su kokiomis nesąmonėmis kovoti, o su tokiais dalykais. Imti už pakarpos ir mesti lauk, išryškinti tokius veikėjus. Tai yra tiesiog kenkimas mūsų situacijai. Manau, kad tai yra neapykantos kurstymas.
Tai turėtų būti užkardoma ir jeigu tai yra iš Rusijos ateinantis dalykas, o tikiu 90 proc., kad taip ir yra, tai reikia atitinkamo atkirčio. Jeigu yra vietiniai idiotai, juos irgi reikia įvertinti. Mačiau „Facebook“ porą tokių kretinų“, – tv3.lt sako B. Ivanovas.
„DebunkEU“ analitikas Algirdas Kazlauskas neabejoja, kad panašias žinutes skleidžiančios anketos socialiniuose tinkluose yra valdomos trolių. Pasak jo, per pastarąsias dienas informacinis fonas prasidėjus karui, Vakaruose stipriai pasikeitė, Lietuvoje taip pat.
„Jeigu jie nebuvo lokalūs Putino gerbėjai iki tol, tai aš abejoju, kad jie dabar akivaizdžiai nesisekant jo kariuomenei laužti ukrainiečių, taptų lokalesni. Didelių abejonių neturiu – tai yra troliai“, – tv3.lt sako A. Kazlauskas.
Kijevas skelbia: Rusijos puolimas silpsta:
Kokie tokių žinučių tikslai?
Koks galėtų būti tikslas skelbti, kad rusai Lietuvoje yra engiami? A. Kazlauskas pastebi, kad toks naratyvas naudojamas toli gražu ne pirmą kartą. Naratyvo suaktyvėjimas gali reikšti, kad bandoma mobilizuoti rusų tautą sudėtingu Rusijai metu.
Rusija ne tik nepasiekė savo išsikeltų tikslų puolant Ukrainą, bet ir ėmė silpnėti ekonomiškai. Rublio kursas nukrito į seniai matytas žemumas.
Ar engiamų rusų naratyvas gali būti naudojamas sukurti pretekstą pulti Lietuvą?
„Invazijos pradžioje buvo galima svarstyti, bet nei karinių pajėgų čia nėra sutelkta, o NATO ir ES atsakas per keletą karo dienų tapo aiškesnis. Tuo labiau, kad matome, jog išgirta rusų kariuomenė iš tikrųjų nėra tokia pasiruošusi kariniams veiksmams.
Sakyti, kad galėtų būti kažkas apie tai – labai abejotina, nebent būtų grasinimų sunaikinti ginklu, tačiau ir tai spekuliacijos“, –aiškina A. Kazlauskas.
Vis dėlto B. Ivanovas aiškina, kad V. Putinui pradėti karą nereikia priežasties. Tai puikiai matome ir dabar, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
„Mes esame NATO, jei Putinas mus pultų, kiltų branduolinis karas ir tiek. Pretekstų nereikia. Manau, kad visiškos korupcijos paimtoje šalyje yra tokie žmonės, kurie atidirbinėja pinigus. Jiems yra eilutė biudžete ir jie turi atsiskaityti“, – aiškina B. Ivanovas.
Vis dėlto, kad tokias žinutes skleidžiančios anketos gali turėti realios įtakos situacijai Lietuvoje, B. Ivanovas abejoja.
O kam teigti, kad karo nėra? A. Kazlauskas primena karo pradžią, kai nurodęs rusų kariuomenei veržtis į Ukrainą, V. Putinas pasakė, kad tai yra speciali karinė operacija.
Todėl troliai neigia karą, bandydami pastumti visuomenę patikėti V. Putino žodžiais.
Kiek karas Ukrainoje kainuos Rusijai ir kaip tai gali atsiliepti mums?
Kaip elgtis pamačius tokias atakas?
Pamačius panašias žinutes socialiniuose tinkluose specialistai rekomenduoja spustelėti keletą mygtukų ir apie tai pranešti socialinių tinklų administratoriams.
A. Kazlauskas pastebi, kad pastaruoju metu pilietinių iniciatyvų kanalai yra suaktyvėję. Žmonės ėmė susivokti, kad Rusija vykdo dezinformacijos atakas. Vis dėlto veiksmų kovoti su tokio tipo propaganda galėjo būti per mažai.
„Reikėtų stengtis reportuoti (pranešti socialinių tinklų administratoriams – aut. past.) tas paskyras, kurios vykdo šią veiklą. Ar įsivelti į diskusijas? Abejotina. Priešingai – geriau nesivelti, kad socialinių medijų algoritmai neiškeltų šių žinučių į viršų. Kai daugiau įsitraukimų, jos kyla ir jos būna matomos didesniam skaičiui vartotojų“, – aiškina A. Kazlauskas.
Verta pridurti, kad aukščiau socialinių medijų tinklelyje yra keliami ne tik komentarai, sulaukę daugiau reakcijų ar atsakymų, bet ir įrašai, sulaukę daugiau kitų vartotojų dėmesio.
Į galimą rusakalbių puolimą reaguoja ir politikai
Vis dėlto šalies politikai į kalbas, esą rusai Lietuvoje yra engiami, reaguoja rimtai ir ragina gyventojus su rusakalbiais elgtis pagarbiai.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį tikino, kad šiuo metu privalu laikytis rimties, vengti išpuolių prieš rusus ir baltarusius, nes jie yra mūsų šalies piliečiai.
Pasak jos, bet kokios provokacijos ir kiti dalykai gali būti panaudoti rusų ir baltarusių propagandinės mašinos.
„Nesinorėtų pamatyti, kad atsirastų kažkokių priekaištų Lietuvos piliečiams, bandant jiems kažkaip priskirti Putino ar Lukašenkos nusikaltimų krūvį ar dalį vien dėl jų tautybės. <…>
Tam reikia visomis išgalėmis užkirsti kelią, kadangi taip – ne paslaptis, kad yra turbūt visose valstybėse žmonių, kuriems ponas Putinas dėl nesuvokiamų priežasčių atrodo vertas kažkokių komplimentų ar kažkokių teigiamų jausmų, tačiau paprastai tie dalykai niekaip nėra susiję su žmonių tautybe“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Nepersekioti rusakalbių pirmadienį paragino ir sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Mieli vilniečiai, o kartu ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Sutarkime aiškiai – agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys kitose šalyse, o ypač Lietuvoje. Jau girdžiu jautrių situacijų, kada informacinio karo skeveldros lekia ir į rusų tautinę mažumą Lietuvoje. Todėl noriu aiškiai pasakyti – STOP“, – feisbuke pirmadienį paragino R. Šimašius.
„Įsidėmėkite: kiekvienas, kuris užgaulios rusakalbius Lietuvoje (nesvarbu, tai lietuvis, baltarusis, rusas ar ukrainietis), – yra niekšas. Kiekvienas, kuris matydamas šiuos užgauliojimus jų nesustabdys – bus bailys. Mieli tėveliai, būtinai pakalbėkite apie tai su savo atžalomis, kad tai nevirstų didesnėmis problemomis mokyklose ar kiemuose“, – pabrėžė meras.
Savo ruožtu jis dėkojo rusakalbiams Lietuvos piliečiams, kad šie nepasiklydo „Rusijos propagandos liūne“, kad jie padeda Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantiems pažįstamiems skleisti informaciją apie tai, „kas yra tikrasis agresorius“.
„Suprantu, kad šioje krizėje jums tenka atlaikyti didesnius išbandymus, bet jūsų pastangos kovojant informaciniame kare – milžiniškai reikalingos. Emocijų pas visus daug, tačiau nepameskime galvų. Ačiū, vilniečiai“, – rašė R. Šimašius.
Karo propaganda, tyčiojimasis gali užtraukti atsakomybę
Lietuvos policija taip pat pasidalijo priminimu, kad karo propaganda Lietuvoje yra draudžiama.
Tam, kad viešai pritarė LR ar ES teisės aktais ar įsiteisėjusiais LR ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmogiškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar menkino, gresia laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmė.
Seimas 2022 m. vasario 24 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“. Joje konstatavo, kad LR smerkia Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisiškai išrinktą jos valdžią.
Viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, pavyzdžiui, dėl tautybės, kilmės, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Tai reiškia, kad minėtų veiksmų vykdymas prieš rusų ir baltarusių tautybės asmenis, neatsiejant jų nuo Rusijos ir Baltarusijos karinės agresijos, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Rusija praėjusią savaitę pradėjo karą Ukrainoje, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Kremliaus sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.
