Marius Eidukonis, Marija Rudzevičiūtė, „Laisvoji banga“.
Jau keletą dienų Švedijos karinės pajėgos šalia Stokholmo archipelago ieško, kaip įtariama, Rusijos povandeninio laivo. Atsargos karininkas Darius Antanaitis „Laisvajai bangai“ teigė, kad tokie faktai tik įrodo, kad investicijos į šalies gynybą yra labai svarbios, tokių įvykių akivaizdoje reikia labai susimąstyti apie krašto gynybą kiekvienam piliečiui.
Ar įmanoma povandeniniam laivui taip ilgai išlikti nepastebėtam ir priartėti gana arti šalies krantų?
Normalioje situacijoje, kai karinės šalies pajėgos yra aukštoje parengtyje, to padaryti praktiškai neįmanoma. Tačiau šiandien Švedija, ES šalys ir NATO labai stipriai nustekeno savo kariuomenę, tad visai įmanoma, kad Švedijos gynybinis pajėgumas stipriai smukęs, tad dabartinėje būsenoje tokie priešiškos šalies veiksmai visiškai įmanomi.
Kalbama, kad tai labai mažas laivas su nedidele įgula, kokias operacijas toks laivas gali atlikti?
Jeigu tai yra tiesa, kas abejotina, nes mažas laivas netoli ir plaukia, toks laivas atlieka diversines žvalgybines operacijas. Konkrečiai Švedijoje ji galėtų atlikti senos įrangos pakeitimo ir šnipinėjimo funkciją.
Šis įvykis kartais siejamas su „NS Concord“ nepaaiškinamais manevrais netoli Stokholmo archipelago. Kiek tas laivas gali būti priedanga šiam povandeniniam laivui?
Kai kuriuose internetiniuose portaluose skelbiama, kad šis tanklaivis atplaukė spalio 5 dieną ir ten pasiliko. Tad galima manyti, kad jis ten kaip paramos laivas stovi tol, kol mažesni laivai atlieka užduotis, grįžta pasipildyti degalų ir toliau vyksta vykdyti savo užduotis.
Dar vienas nerimas – dėl į Lietuvą plaukiančio „Independence“ suskystintų gamtinių dujų terminalo plaukimo link Lietuvos. Kiek tokie veiksmai gali kelti pavojaus laivui?
Kad kažkokia diversija galėtų nutikti prieš karinį laivą, aš abejoju. Tai galėtų būti labiau žvalgybinė operacija. Bet tiesa yra ta, kad tai turi atverti mums visiems akis, kad mes turime užtikrinti mūsų SGD terminalo saugumą, kuris savo ruožtu kelia nerimą Rusijai. Tad aš manau, kad visai įmanoma, kad kažkokie trikdžiai gali būti keliami iš Rusijos, kad Lietuva laiku negautų terminalo.
Ar yra Lietuvoje galimybės užtikrinti saugumą ir pastebėti tokius darinius, kaip šis nedidelis povandeninis laivas?
Geriausias būdas pasiruošti karui yra nuolat būti jam pasiruošus – tai reiškia turėti rezervą, karius ir priemones. Kai Rusija žino, kad gali „gauti per nosį“ – ji ten ir nelįs. Lietuva dabar kiek „nuoga“ šioje situacijoje, kaip ir Švedija. Jei atplaukė toks laivas, tai rodo, kad Švedija, tokia galinga valstybė, yra pakankamai nusilpusi. Aš tikiuosi, kad mes tuo pasirūpinsime, nes skirtingai nuo Švedijos, Lietuvos kariuomenė kuriasi visai nuo nulio, todėl tokios atsirandačios problemos sukelia susidomėjimą. Ypač dabar, kai Lietuva pirmą kartą savo istorijoje perka kovos mašinas, staiga pasirodo kita grėsmė ir reikia vieną pamiršti ir šokti prie kitos. Tai gali įnešti chaoso į šį procesą.
Kaip reikėtų vertinti sprendimą Lietuvoje įkurti greitąsias reagavimo pajėgas? Ar jos veiktų kaip atgrasantis mechanizmas tokiems nedraugiškiems šalių veiksmams?
Aš mėgstu pažiūrėti į praeitį. Kodėl per II pasaulinį karą Šveicarija nebuvo užimta Vokietijos? Nes ten kiekvienas gyventojas buvo karys ir žinojo, ką daryti invazijos atveju. Mūsų greitojo reagavimo pajėgos, be abejo, ženkliai prisidės prie šalies saugumo ir leis kitiems piliečiams pasiruošti ir mobilizuotis.
Bet Lietuvoje tikriausiai nebūtų taip, kaip Šveicarijoje?
Jei mes patys nesugalvosime, ką daryti, tai „žalieji žmogeliukai“ ateis ir sumąstys už mus. Todėl manau, kad reikia mąstyti pilietiškai. Reikia pradėti nuo savęs, o ne laukti kol kas nors pasakys, ką reikia daryti. Aš manau, kad Šveicarijos atvejis čia yra įmanomas, nes mes gyvename konkrečioje vietoje su konkrečiomis grėsmėmis. Rusija mums kėlė, kelia ir kels grėsmę.
Ar kiekvienas lietuvis galėtų atsilaikyti prieš specialiai paruoštą kariuomenę, kuri yra ginkluota stipriau?
Ne viskas priklauso nuo ginkluotės. Juk žurnalistai, pavyzdžiui, negali imtis ginklų, tačiau gali atlikti žvalgybą. Tad kalbėti apie tai, kad paprastas pilietis išeis kovoti su rusų desantininku, kuris pratęs su „galva plytas daužyti“, tai gal naivu. Juk kiekvienas gali puikiai atlikti savo darbą. Tiesiog tai yra vidinis žmogaus pilietiškumo nusistatymas.
