darbo skelbimai

Darbo pasiūlymų įvairovei augant, atsiranda keistų pasiūlymų tapti miegotoju ar atostogautoju. Skamba kaip svajonių darbas, tiesa? Vis dėlto viskas ne taip, kaip atrodo, sako marketingo ekspertė Rita Karavaitienė ir verslo psichologė Ugnė Juodytė.   Reklamas primenančių, neįprastų darbo skelbimų internete pasitaiko vis dažniau.

Įprastai darbo skelbimuose nurodoma, kokios kvalifikacijos, įgūdžių ir žinių tikimasi iš darbuotojo, kokias pareigas jam reikės atlikti bei koks bus jo atlyginimas. Tačiau pasitaiko ir tokių skelbimų, kuriuose pastebima diskriminacija, keisti reikalavimai ir juokeliai, sukeliantys nemenką kandidatų pasipiktinimą.

Iš pirmo karto vairavimo teorijos egzaminą išlaiko vos 40 proc. lietuvių, o praktikos – dar mažiau. Kai kurie būsimi vairuotojai su egzaminais kankinasi keliolika ar keliasdešimt kartų. Vis dėlto, jeigu egzaminus išlaikėte ir vairuojate, dabar jūs galite egzaminuoti kitus ir kitas. Socialinio tinklo oficialioje paskyroje apie tai trečiadienį paskelbė valstybės įmonė „Regitra“. „Jūs ieškote naujų karjeros galimybių? Mes ieškome naujų kolegų – egzaminuotojų Vilniuje.

Pastaruoju metu padažnėjo diskriminuojančių darbo skelbimų, teigia lygių galimybių kontrolierė. „Pastaruoju metu stebime padažnėjimą atvejų, kai asmenys kreipiasi dėl lyties ir amžiaus pagrindais diskriminuojančių darbo skelbimų arba darbdavių komentarų įsidarbinimo metu“, – teigia Birutė Sabatauskaitė. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius dėl darbo skelbimų į tarnybą kreiptasi 16 kartų.

Pakilus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojams tapo sunku sudurti galą su galu. Daugelis darbuotojų skundžiasi, kad infliacija augo sparčiau nei jų alga. Todėl nemažai jų šiemet planuoja keisti darbą, pagrindinė to priežastis – noras daugiau uždirbti. Specialistai įspėja darbdavius, kad jie atlyginimus dažnai kelia per vėlai, tada, kai darbuotojas jau gauna kitą darbo pasiūlymą.

Rusija socialiniuose tinkluose ieško žmonių, kurie Ukrainoje galėtų kasti apkasus, remdamasis įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimais rašo UNIAN. Anot agentūros, informaciją apie tai skelbė „Meduza“ ir „The Moscow Times“. Leidinių duomenimis, tokie skelbimai pasirodė „Avito“, „HeadHunter“ ir „Vkontakte“ socialinių tinklų svetainėse. Darbuotojų ieško bendrovė „StroyCom“, kuri dalyvavo statant Krymo tiltą.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.

Lietuvoje darbą rado 13,2 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos – tai sudaro daugiau nei trečdalį iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Ministerijos duomenimis, šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau nei 58,2 tūkst. ukrainiečių, iš kurių per 33,1 tūkst. – darbingo amžiaus.  Daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 4,2 tūkst. (32 proc.

Ieškomas oro gynybos sistemos operatorius. Geras atlyginimas. Suteikiamas apgyvendinimas ir sveikatos draudimas. Išmoka drabužiams. Maitinimas tris kartus per dieną. Rusijos darbo skelbimų svetainėse ir socialiniuose tinkluose šiomis dienomis gausu įvairiausių darbo pasiūlymų. Ieškomi valytojai, virėjai, programuotojai, maisto prekių parduotuvių kasininkai. Tarp jų ir darbo pasiūlymai Rusijos kare su Ukraina, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Karantinas daugumą įmonių privertė darbą perkelti į virtualią erdvę, ko prieš tai nebuvo darę. O po dvejus metus trukusios pandemijos kai kurie darbdaviai nuotolinį darbą paliko arba darbuotojams pradėjo siūlyti hibridinį variantą. Prasidėjus COVID–19 pandemijai dauguma žmonių buvo priversti pakeisti savo dienotvarkę: pamokos ir paskaitos persikėlė į virtualią aplinką, konsultacijos su gydytojais, sporto treniruotės, darbo pokalbiai ir konferencijos vyko nuotoliniu būdu.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojams nekompensuojami COVID-19 testai. Tad darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip darbuotojus skatinti pasiskiepyti ir taip gauti galimybių pasą. Kai kurie netgi siūlo nemažas sumas tiems, kas sutiks pasiskiepyti. Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Vieni darbą keičia gerai apgalvoję, ką veiks po to, kiti tai daro labiau impulsyviai. Specialistai pastebi, kad metuose išryškėja keli laikotarpiai, kai ieškančių naujos darbovietės padaugėja, o taip pat tuo metu ir darbdaviai iškelia daugiau laisvų pozicijų nei paprastai. Šiuo metu fiksuojamas rekordinis skaičius laisvų darbo vietų. Vis dėlto sėkmingos darbo paieškos priklauso ne tik nuo plataus jų pasirinkimo.

Darbo skelbimų skaičius birželį šoktelėjo iki 60,6 tūkst. Tai – didžiausias darbo jėgos poreikis, fiksuotas Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre per trisdešimt metų. Labiausiai birželį augo metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, apsaugos darbuotojų, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatorių poreikis.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6,3 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,8 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – 0,9 tūkst. – jų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – 0,2 tūkst., statyboje – 0,1 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas. Labiausiai  – 0,6 tūkst.

Koronavirusas pakoregavo geriausiai Lietuvoje apmokamų profesijų penkioliktuką. Jame dabar ne tik skrydžių vadovai, teisėjai ar finansinių paslaugų padalinių vadovai, bet ir skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nuo praėjusių metų birželio jų vidutiniai atlyginimai išaugo net 68 proc. Remiantis „Sodros“ duomenimis, geriausiai apmokama profesija šių metų birželį buvo skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad tokie atvejai yra pavieniai, o per visą laikotarpį tebuvo skirta vos viena bauda. Ieškant darbo pasiūlymų populiariausiose Lietuvos darbo skelbimų portaluose, vis dar galima rasti įmonių, kurios nei tituliniame skelbimo puslapyje, nei aprašyme nenurodo tikslios atlyginimų dalies.

Nuo 18 iki 30 metų – toks amžiaus reikalavimas nurodytas viename iš darbo skelbimų, kviečiančiame dalyvauti Klaipėdoje vykstančioje darbo atrankoje. Žadamas darbas viešbutyje. Regis, jame vyresnio amžiaus darbuotojai nepageidaujami.  Kitame skelbime jaunų darbuotojų ieško viena Palangoje veikianti kavinė. „Jei esi jaunas ir entuziastingas <...> siūlome darbą greito maisto kavinės darbuotojo (-os) pozicijoje“, – dėstoma skelbime.

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo, kad darbo skelbimuose nurodant siūlomo atlyginimo dydį jo viršutinė ir apatinė riba negalėtų būti didesnė kaip 30 procentų. Pasak jos, nustačius tokią siūlomo atlygio intervalo ribą darbo skelbimuose pateikiama informacija būtų tikslesnė ir labiau atspindėtų žmonių poreikius gauti adekvačią informaciją apie būsimą darbo užmokestį.

Darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį, nurodoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai. VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus.

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.

Seimas įpareigojo darbuotojų ieškančius darbdavius skelbime nurodyti siūlomą atlygį. Už tokias Darbo kodekso pataisas balsavo 66 Seimo nariai, prieš – penki, o susilaikė 30. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Dagys tikino, kad pataisos leis žmonėms matyti rinkos situaciją ir darbo jėgos vertę.

Seimui ketinant apsispręsti, ar įpareigoti darbuotojų ieškančius darbdavius skelbime nurodyti siūlomą atlygį, premjeras sako, kad toks reikalavimas sukels darbdaviams nepatogumų. Tačiau Saulius Skvernelis pripažįsta, kad tokia informacija ieškančiam darbo žmogui naudinga. „Manau, kad tai žmogui, ieškančiam darbo, yra naudingiau, priimtiniau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis. Jis taip pat pripažino, kad toks reikalavimas sukels darbdaviams nepatogumų.

Jau netrukus visuose darbo skelbimuose bus privaloma nurodyti, koks darbo užmokestis siūlomas ieškomam darbuotojui. Tai numatančiai nuostatai po svarstymo trečiadienį pritarė Seimas. Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas posėdyje kalbėjo, kad siūloma priemonė būtų tarsi meškerė, padėsianti žmogui pagauti laimikį – didesnį atlyginimą.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas didesnis nei 1200 eurų, mokamas užsienyje. Ar slaugytojo, ar sunkvežimio vairuotojo, ar sandėlio darbuotojo, ar valytojo darbo ieškantiesiems viena garantuota – susiviliojus darbo skelbimu už didelę sumą nepamirškite pasižiūrėti, kur darbo vieta.

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės „sužvejoti“ reikiamą darbuotoją, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs darbo skelbimų analizę. „Darbo jėgos bado šmėkla klajoja po Lietuvą ir netgi patraukliausi šalies darbdaviai skundžiasi, kad tapo sudėtinga surasti reikiamų darbuotojų, - sako cvmarket.

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo CVbankas.lt statistika. Kandidatų skaičius pagal skelbimus taip pat buvo rekordinis – apie 16 proc. didesnis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais žmonėmis, bet gali būti ir puikus raktas, ieškant darbo. Darbuotojų ieškantys darbdaviai prie kitų reikalavimų neretai nurodo, kad kandidatas turi mokėti užsienio kalbą. Darbdaviams labiausiai reikia anglų ir rusų kalbos žinių Darbo portalo CVbankas.

„Lidl Lietuva“ ruošiasi parduotuvių tinklo atidarymui ir intensyviai ieško darbuotojų. Išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad  įsidarbinusieji „Lidl“ parduotuvėse pirmaisiais metais uždirbs nuo 3,33 eurų per valandą (neatskaičius mokesčių), t. y. 1,5 karto daugiau už oficialų minimalų atlygį, o pardavėjų darbo laikas bus lanksčiai planuojamas. „Esame nauji Lietuvos rinkoje, todėl puikiai suvokiame savo atsakomybę kurti patrauklią darbo aplinką.

Tik kas aštuntame darbuotojų paieškos skelbime darbdavys įrašo siūlomą atlyginimą. O tai, kokio atlyginimo pageidauja, savo CV nurodo tik mažiau nei kas trečias ieškantis darbo.

Dažniausiai pasitaikančios gyvenimo aprašymo (CV) pildymo klaidos – akis badančios gramatinės klaidos, pamiršta kontaktinė informacija, netikslus prieš tai buvusių darbų aprašymas. „Pirmas ir svarbiausias žingsnis į sėkmingą darbo paiešką – CV užpildymas. Būtent pagal ją darbdavys identifikuoja žmogų. Galima sakyti, kad CV yra tarsi žmogaus veidas. Todėl darbo paieškai gyvenimo aprašymo reikšmė yra milžiniška“, – sako karjeros portalų cvzona.lt vadovas Ž. Padegimas.

Nors labai dažnai nė nesusimąstome apie internete bei spaudoje vis pasirodančius diskriminuojančius darbą siūlančius skelbimus, darbo rinkoje žmonės neretai būna nuvertinami ar atstumiami dėl savo tautybės, lyties, šeimyninės ar socialinės padėties, religijos, kalbos ar politinių įsitikinimų.

Simona PUŽAITĖ „Sunkus darbas tau ne draugas?“, „Tingi išeiti iš namų?“ – provokuoja darbo pasiūlymas užsiimti „informacijos pardavimo verslu“. Internete apstu darbo, kuriam tereikia kompiuterio ir interneto, pasiūlymų. Darbo pliusais „darbdaviai“ vadina tai, kad dirbsi neoficialiai, be jokių mokesčių. Per mėnesį žadama iki 2000 litų. Šis verslas jau atsidūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų akiratyje. Viešoji versija Internetinių skelbimų portalas.

Situacija didžiųjų šalies miestų darbo rinkose skiriasi – Klaipėdoje ir jos apylinkėse ieškantieji darbo turi didesnį pasirinkimą nei kitų didmiesčių gyventojai. Sudėtingiausia darbą susirasti Vilniuje, kur į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja daugiausia norinčiųjų, bet sostinėje situacija palankesnė darbdaviams, norintiems išsirinkti visus reikalavimus atitinkantį kandidatą, rodo didžiųjų miestų karjeros portalų grupės Cvzona.lt duomenų tyrimas.

Gyventojai nebebijo prarasti darbo vietos, jiems reikia iššūkių, o mokamas atlygimas nebėra svarbiausias kriterijus. Darbdaviai skelbime jau nurodo atlyginimą, siūlomą specialistui, o darbo užmokesčiai nemažėja – tokius pokyčius darbo rinkoje atskleidžia skelbimų portalo „CV bankas“ tyrimas. „Situacija darbo rinkoje apskritai gerėja. Taip sprendžiu iš vasaros: atsirado daugiau darbo vietų visose įmonėse.

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ greitu metu gali pavirsti į darbo paieškų tarnybą, rašo valuewalk.com. Pasak šaltinių, „Facebook“ susitarė bendradarbiauti su įdarbinimo agentūromis „BranchOut“, „Jobvite“ ir „Work4labs“ bei sukurti atitinkamą internetinę tarnybą. Kol kas neaišku, ar apie laisvas darbo vietas vartotojai sužinos, pamatę įrašus naujienų juostoje, ar kažkokiu kitokiu būdu.

Baltijos šalyse lyderiaujančio karjeros portalo „CV Online“ valdytoja 2011 metais Lietuvoje pasiekė didesnę nei 1.7 mln. litų apyvartą. Lyginant su 2010 metais, kuomet jos apyvarta siekė 1.4 mln. litų, UAB „CV Online LT“ pajamos pernai augo penktadaliu. Įmonės vadovybės teigimu, augimą lėmė suaktyvėjusi rinka bei sugebėjimas prisitaikyti prie jos pokyčių.

Pernai paklausiausios darbo sritys buvo klientų aptarnavimas, administravimas, paslaugos, prekyba, gamyba, pramonė. Vidutiniškai kas ketvirtas darbo ieškantis asmuo norėjo įsidarbinti būtent šioms veiklos sritims atstovaujančiose įmonėse. Tuo tarpu pernai buvo mažiausiai darbo ieškančiųjų, kurie domėtųsi darbo vietomis žiniasklaidos, elektronikos, technologijų, inžinerijos, mechanikos, audito ir kokybės srityse. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Nors dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­dar­bo ly­gis ma­žė­ja, ieš­kan­tie­ji dar­bo kal­ba ki­taip. Pa­dė­jęs dip­lo­mus į stal­čius, jau­ni­mas su vil­ti­mi dai­ro­si į ki­tus mies­tus ar­ba krau­na­si la­ga­mi­nus į už­sie­nį. Dip­lo­muo­ta spe­cia­lis­tė – dar­bo bir­žos klien­tė 23 me­tų rad­vi­liš­kie­tė Vio­le­ta per­nai Šiau­lių uni­ver­si­te­te įgi­jo lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos ir ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­ly­bę.

Kai kurie lietuviai, ieškodami darbo, neatmeta ir darbo užsienyje pasiūlymų. Pasitaiko ir tokių darbo ieškančiųjų, kuriuos domina darbas tik užsienio šalyse. Kokių darbo pasiūlymų pateikia darbdaviai užsieniečiai, kad suvilioja išvykti dirbti į svetimą šalį? Darbo paieškos portalo CVbankas.lt skelbimuose apie užsienyje siūlomus darbus matyti, kad darbdaviai pirmiausia nori įtikinti, kad siūlomas darbas – rimtas pasiūlymas.

Ieškodamas darbo, darbdavys gali rinktis iš didelės kandidatų įvairovės. Vieni jų atitinka visus ar dalį keliamų reikalavimų, kiti bando kandidatuoti, nors reikalavimų visiškai neatitinka. Iš darbo skelbimų ir kandidatų asmeninės informacijos matyti, kad šiuo metu darbo ieško ir vos mokyklą baigę, ir jau kelis išsilavinimus turintys kandidatai. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Lietuvoje vis dar siaučiant bedarbystei, interneto puslapius, kuriuose talpinami darbo pasiūlymai, kasdien aplanko tūkstančiai viltingai nusiteikusių bedarbių. Nors vis dažniau pasvarstoma, kad darbo rinka Lietuvoje netrukus atsigaus, stebint darbo skelbimų paklausą ir pasiūlą, akivaizdu, kad „atšilimo“ tikėtis ankstoka – vienas darbo skelbimas peržiūrimas daugiau nei tūkstantį kartų.

Nors nedarbo rodikliai nedžiugina, tačiau ieškantieji darbo gali įžvelgti prošvaisčių: dauguma darbdavių teigia, kad šiais metais jie jau ieškojo žmonių, kuriuos galėtų priimti į darbą ir patikėti atlikti tam tikras funkcijas. Džiugina ir skelbimų statistika: per metus skelbimų, kuriuose siūloma įsidarbinti, skaičius portale CVbankas.lt yra išaugęs apie dešimt kartų.

Savanoriško darbo ieškantys žmonės ir visuomeninės organizacijos nuo šiol rasti vieni kitus gali daug paprasčiau. Gruodį pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje savanoriško darbo paieškos erdvė, įsikūrusi viename didžiausių šalyje darbo pasiūlymų paieškos portalų CV.lt.