Nors darbo biržos specialistai teigia, kad nedarbo lygis mažėja, ieškantieji darbo kalba kitaip. Padėjęs diplomus į stalčius, jaunimas su viltimi dairosi į kitus miestus arba kraunasi lagaminus į užsienį.
Diplomuota specialistė – darbo biržos klientė
23 metų radviliškietė Violeta pernai Šiaulių universitete įgijo lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene specialybę. Negalėdama savarankiškai rasti darbo, nuo liepos mėnesio mergina užsiregistravo Radviliškio darbo biržoje.
Paklausta apie galimybes rasti darbą pagal specialybę, Violeta tik nusijuokė. Merginos nuomone, darbo biržoje daugiau darbų siūloma vyrams: elektrikams, staliams. Vienintelis pasiūlymas, kurį jai pateikė darbo biržos konsultantė, buvo pusės etato administratorės darbas kaime už Radviliškio. Merginos teigimu, važinėti į darbą tektų pakloti visą algą, todėl uždarbio neliktų. Violetai buvo pasiūlyta dirbti ir pardavėja-konsultante optikoje, tačiau ten nuvykus jai pranešė, kad žmogus į tą vietą jau yra priimtas.
Bedarbė gauna 315 litų socialinę pašalpą. Nors yra registruota darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna, nes neturi darbo stažo. Violeta šiuo metu gyvena pas tėvus, kurie jai nemažai padeda, kitaip išgyventi būtų neįmanoma. Kvalifikacijos keitimo ar panašių kursų darbo birža nesiūlo, nebent kompiuterinio raštingumo, tačiau jį mergina puikiai išmano. „Supratau, kad be pažinčių darbo rasti beveik neįmanoma“, – nelinksmai sakė mergina. Violeta vis dažniau pagalvoja apie išvykimą į užsienį, nes Lietuvoje nemato ateities, bent jau kol kas.
Tokį pat išsilavinimą įgijusi 23 metų Sigita iš Kelmės teigė, kad stojo į darbo biržą nė nesitikėdama rasti darbo, labiau todėl, kad nereikėtų mokėti socialinio draudimo mokesčio. Darbo pasiūlymų nesitiki, nes pateikdama duomenis parašė, kad ieško darbo tik pagal specialybę.
„Gyvenu Kelmėje. Miestas nedidelis, todėl ir darbo pasiūlymų labai nedaug“, – sako ji. Merginos teigimu, rasti darbo mažame mieste beveik neįmanoma, todėl padedama draugų bando ieškoti jo Vilniuje – tiki, kad ten yra daugiau galimybių.
24 metų bedarbė Daiva iš Kelmės baigė siuvimo verslo organizavimą Klaipėdos siuvimo paslaugų mokykloje. Darbo Lietuvoje ieškojo savarankiškai, į darbo biržą nesiregistravo, nes nesitikėjo jo gauti. Šiuo metu ji dirba Anglijoje ir nė negalvoja sugrįžti. „Įgijus profesinį išsilavinimą, darbo galimybės Lietuvoje nekokios ir neplanuoju sugrįžti“, – teigė mergina.
Svarbiausia pasitikėti savimi
Karolinos Kleinotaitės-Gorodničenko, Šiaulių teritorinės darbo biržos, darbo išteklių skyriaus vedėjos, teigimu, Šiaulių apskrityje nedarbas mažėja, šiuo metu siekia 9,9 proc. Palyginti su pernai metais, nedarbas sumažėjo 4,3 procento. Didžiausias nedarbas šiuo laikotarpiu Kelmėje – 14,4 proc., mažiausias Šiauliuose – 8,4 proc.
Specialistės teigimu, paklausiausios yra pardavimų, produktų vadybininkų, administratorių ir elektros inžinierių profesijos. Kalbant apie kvalifikuotus darbininkus, labiausiai ieškoma pardavėjų ir siuvėjų. Pasak K. Kleinotaitės-Gorodničenko, svarbiausia ieškant darbo yra tinkamai prisistatyti darbdaviui. „Ne visi darbuotojai pasitiki savo jėgomis. Tai pokalbio metu darbdaviai pastebi“, – teigė specialistė.
Dabar darbdaviai vis dažniau naudojasi programa, kurioje dalyvaujant darbo birža finansuoja dalį atlyginimo. Darbdaviams tai motyvacija priimti darbuotoją iš darbo biržos. Specialistai pastebi tendencijas, kad darbininkai rodo motyvaciją ir, pasibaigus programai, lieka dirbti įmonėje.
Jauniems specialistams, ką tik baigusiems studijas, darbo biržos specialistai padeda ieškoti darbo pagal specialybę. Perkvalifikavimas ar kursai pasiūlomi tik tuo atveju, jeigu per metus nieko nerandama.
Ieško jaunų specialistų
Leidyklos „Lucilijus“ leidybos vadovė Danguolė Vasiliauskienė pasinaudojo darbo biržos programa ir šiuo metu vyksta trečio kandidato, kurį remtų Darbo birža, atranka.
Vadovės teigimu, įmonė, dirbanti kūrybinį darbą, turi ieškoti būtent jaunų specialistų, kurių mąstymas dar neprisitaikė prie esamų sąlygų, kol jaunatviškas maksimalizmas dar neišblėsęs. Įmonės administracija turi netrukdyti įgyvendinti sumanymų, netramdyti iniciatyvos.
D. Vasiliauskienės teigimu, nedarbas – blogas reiškinys ne tik bedarbiui, bet ir verslininkui. Jį didina netikrumo jausmas. Verslininkai, ypač smulkieji, nejaučia stabilios verslą remiančios politikos, todėl nors ir galėtų kurti naujas darbo vietas, stengiasi išsiversti esamomis sąlygomis.
„Manau, kad nė viena aukštoji mokykla neparengs specialisto konkrečiai darbo vietai. Tik nuo absolvento priklauso, ar jis gebės panaudoti įgytas žinias ir gebėjimą įsitvirtinti darbo rinkoje“, – samprotavo leidybos vadovė.
Bedarbių klaidos
Simona Jasėnaitė, Šiaulių personalo valdymo grupės direktorė, kalbėdama apie nedarbą Šiauliuose, sako: „Kol kas vyksta natūralus judėjimas. Masinių atleidimų nėra, bet ir atlyginimo didinimo dar nenusimato. Kaip visada trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir gerų savo srities specialistų. Kvalifikuotų darbuotojų stygių ypač jaučia gamybinės įmonės: baldų, metalo apdirbimo pramonė ir kt. Komercijos skyriuose trūksta eksporto vadybininkų, turinčių patirties ir mokančių užsienio kalbų. Tarptautinių pervežimų kompanijos ieško tolimųjų reisų vairuotojų, logistikos vadybininkų ir techninio aptarnavimo specialistų: mechanikų, šaltkalvių, suvirintojų.“
Anot direktorės, geri specialistai visada yra laukiami. Jie dažniausiai yra dirbantys ir vis sulaukia naujų pasiūlymų. Jiems tereikia sudėlioti privalumus ir trūkumus bei apsispręsti, ar pasilikti įmonėje, ar savo karjerą tęsti naujame darbe.
Dažna priežastis, kodėl darbuotojai negauna darbo, – jų darbinė patirtis yra labai siauros specializacijos. Su tuo tenka susidurti žmonėms, kurie dirbo didelėse įmonėse ir ilgai atliko tam tikrą specifinį darbą. Naujas darbdavys bijo, kad darbuotojai negebės atlikti platesnių funkcijų.
Kita priežastis – blogas savo darbo funkcijų atlikimas ankstesniame darbe. Darbdaviai dažniausiai susirenka rekomendacijas iš buvusių darboviečių ir blogi atsiliepimai apie profesinę patirtį arba asmenybės problemas tampa ilgalaikio nedarbo priežastimi.
Patirtis dar ne viskas
Anot S. Jasėnaitės, jaunas darbuotojas turi turėti mažiau reikalavimų darbdaviui negu įmonėje ilgai dirbantys asmenys. Bėgant laikui įgydamas patirties, žinių ir įgūdžių, sukūręs pridėtinę vertę ir davęs naudos įmonei, jis gali tikėtis įvertinimo ir didesnio atlygio. Norint būti pripažintu darbe, reikia dirbti 110 proc. pajėgumu.
Kam pasiseka rasti darbą neturint patirties? Anot specialistės, dažniausiai tiems, kurie turi išskirtinių gebėjimų. „Aš visada studentams primenu, kad karjeros planavimas prasideda ne tada, kai gauni diplomą, o gerokai anksčiau. Studijų metais reikia investuoti į save ir mokytis ne tik pagal studijų programą privalomų dalykų, bet ir tobulėti papildomai: mokytis kokios nors retesnės užsienio kalbos, išmokti dirbti sudėtingomis programomis, ugdyti asmeninių savybių rinkinį: lyderystę, verslumą, gebėjimą bendrauti, planuoti laiką ir t. t. Tik papildomos žinios padarys tave išskirtinį tarp bendraamžių ir padidins galimybę rasti pageidaujamą darbą“, – sako pašnekovė.
Roberta SAUDARGYTĖ