„Darbdaviai tikrai sulauktų daugiau dėmesio, o ir sumažėtų netinkamų kandidatų, jei darbo skelbime jie rašytų ne „visos socialinės garantijos“ ar „oficialus ir laiku mokamas atlyginimas“, o siūlomos algos dydį, - įsitikinęs vilnietis informacinių technologijų specialistas Tomas, - tikrai nėra laiko vaikščioti į pokalbius ir išgirsti manęs visiškai netenkinančią sumą.“
„Iš tiesų, „už kiek?“ – tai klausimas, į kurį atsakymą tiek darbdavys, tiek darbuotojas norėtų duoti kuo vėliau, - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - kai kurie vadovai stengiasi kuo ilgiau neminėti siūlomo atlyginimo, arba gana abstrakčiai nurodo tik algos rėžius, o dažnas pretendentas darbo pokalbio metu mažiausiai norėtų būti paklaustas „Kiek norėtumėte uždirbti?“.
Beje, Lietuvos darbdaviai pagal nenorą nurodyti siūlomą atlyginimą nėra patys prasčiausi tarp kaimynų. Lenkiame latvius, kur tik 4,4 proc. darbo pasiūlymų yra su įvardyta alga, bet atsiliekame nuo estų, kur per penktadalį visų darbo paieškos skelbimų nurodo siūlomą atlygį. Lietuvoje šis rodiklis siekia 12,8 proc.“
Algos nurodomos tiems, kurių trūksta
„Malonu, kad „slapukų“ tarp darbdavių tolydžio mažėja ir bene svarbiausia to priežastis – reikiamų specialistų trūkumas, - aiškina portalo atstovė, - Kaip parodė mūsų duomenų bazės analizė, labiausiai nurodyti siūlomą atlyginimą šiuo metu nusiteikę darbdaviai, ieškantys pardavimo ar pirkimo specialistų. Faktiškai kas penktas toks darbo skelbimas būna su nurodyta siūloma alga. Toliau seka ieškantys informacinių technologijų specialistų (17,5 proc. visų darbo pasiūlymų yra su įvardyta alga), administravimo profesionalų (10,2 proc.) ir aptarnavimo srities darbuotojų (9,3 proc.). Mažiausiai nusiteikę paviešinti siūlomą atlygį besidairantys švietimo/mokslo darbuotojų, bankų/draudimo specialistų ir teisininkų.“
Paslapties iš siūlomo atlyginimo dažniau nedaro didžiųjų miestų darbdaviai. Net 56 proc. visų Vilniaus ir 19,4 proc. Kauno darbdavių pasiūlymų yra su nurodyta alga. Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose šis rodiklis tik vieno ženklo. Įdomu, kad apatinę siūlomo atlyginimo ribą („nuo“) nurodo net 83,6 proc. visų darbo pasiūlymų su pateikta alga. O atlyginimą „iki“ įvardija tik 54,3 proc. darbo skelbimų su įrašytu atlyginimo pasiūlymu.
Pirmiau darbdavys
Garsiai įvardyti norimą atlyginimą nesiveržia ir tie, kas ieško darbo.
„Gyvenimo aprašymas su nurodyta pageidaujama alga kol kas nėra dažnas dalykas, - teigia R.Tatarėlytė, - Lietuvoje tik apie 28 proc. darbuotojų gyvenimo aprašymų yra su nurodyta atlyginimu. Įdomu, kad moterys apie norimą algą kalba drąsiau nei vyrai. Tarp paviešinančių, kiek norėtų gauti už darbą, 59 proc. moterų ir tik 41 proc.vyrų. Be to, pastebėjome, kad savo lūkesčius CV dažniau įrašo patyrę specialistai, ilgai dirbantys savo srityje, pasitikintys savimi ir gerai žinantys savo vertę.”
„Priežasčių, kodėl lietuviai nutyli, kiek norėtų uždirbti, ne viena. Apklausėme 1091 darbo ieškantį asmenį ir nustatėme, kad daugiausiai - net 56 proc. - teigia pirmiau laukiantys darbdavio pasiūlymo. 16,7 proc. bijo nugąsdinti darbdavį per dideliais norais arba save įvertinti per pigiai. Beveik 12 proc. pageidaujamos algos neviešina, nes mano, jog taip niekas nedaro. 7,8 proc. aiškina norimo atlygio nepateikiantys, nes tiesiog nežino situacijos rinkoje. O likę 8 proc. ketina atlyginimo lūkesčius į savo CV įrašyti dabar.
Iš tų, kas gyvenimo aprašyme nurodo pageidaujamą algą, 64 proc. aiškina tiesiog nenorintys gaišti laiko su darbdaviais, siūlančiais mažiau, o 36 proc. teigia, kad domėtųsi darbdavio pasiūlymu, net jei siūloma alga ir būtų mažesnė už norimą, - dėsto specialistė.”
