darbo rinka

Nors minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir kyla, dažnai girdime, kad tuo pačiu kyla paslaugų bei prekių kainos. Galiausiai žmonės emigruoja, ieškodami geresnio darbo užmokesčio ir galimybės padoriai pragyventi. Ekonomistai vertina, kad atlyginimas Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos normų, o svarbiausia – keisti darbdavių ir darbuotojų santykius. Kauno Technologijos universiteto Finansų katedros vedėjas prof.

Susidaro toks įspūdis, kad tie, kurie privalo kontroliuoti šešėlį, vis atidėlioja rimtą darbą šiose srityje, sakydami, kad jiems trūksta to ar ano, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis.   „Kiek metų šnekama apie kažkokį privalomą visiems pajamų deklaravimą. Šiais laikais, kai yra didžiųjų duomenų epocha, nereikia kažkokių didelių formų, kurias teiktų visi pensininkai.

 Pastaruoju metu ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir profsąjungų atstovai sutaria, kad Lietuvos darbo rinkoje reikia esminių pokyčių, nes šiandien galiojantys įstatymai neužtikrina tiek darbuotojams, tiek verslui būtino lankstumo. Kalbama, kad įstatymų peržiūra leistų sumažinti nedarbą, spartinti atlyginimų kilimą ir didinti šalies konkurencingumą pasaulyje.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

 Darbo nuolatos ieško įvairaus amžiaus žmonės – dalis jų yra vos tik baigę mokslus ir neturintys jokio darbo patirties, kiti – daugybę metų dirbę ir įgiję įvairių žinių. Ir vieni, ir kiti kartais pastebi, kad darbdavys į darbą nepriima kandidato dėl šio amžiaus. Ar iš tiesų amžius turi įtakos, ieškant darbo? Kam įsidarbinti lengviau – jaunesniems ar vyresniems darbuotojams? Darbo portalo CVbankas.

„Sužinok, kad gali! Jei tu šiuo metu niekur nedirbi ir nesimokai, mes padėsime tau atrasti save“. Tokią žinią visiems Lietuvos jaunuoliams nuo 15 iki 29 metų praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama profesijos ir darbo patirties neturintiems jauniems žmonėms naujas galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. „Po to, kai dalyvavau projekte „Pasitikėk savimi“, norėjau stoti į Alytaus kolegiją ir studijuoti verslo vadybą, bet į nemokamą vietą įstoti nepavyko.

  Nepriėmusi naujojo socialinio modelo, kuriuo liberalizuojami darbo santykiai ir pertvarkoma pensijų sistema, Lietuva taptų nekonkurencinga, antradienį perspėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Jeigu nepriimtume, žiūrit į dvejų trejų - metų perspektyvą šalis taptų nekonkurencinga. Reikia strateguoti į priekį ir žiūrėti, kas dedasi pasaulyje.

Jau beveik pusmetis, kai želdinių dizaino specialistės profesiją Vilniaus kolegijoje įgijusi Rūta Kelmelytė dirba floriste Birštone įsikūrusiame gėlių salone ir ekologiškų prekių parduotuvėje. Iš pradžių abejojusi, ar žiemą jai pavyks susirasti darbą, 25-erių mergina mano, kad salono savininkės pasirinkimą lėmė ir subsidija, kurią darbdaviui moka darbo birža. „Atsikrausčiusi į Birštoną gyventi, pirmiausia kreipiausi į darbo biržą, taip pat ir savarankiškai ieškojau darbo.

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad vis mažiau žmonių renkasi magistro studijas. Štai 2008-2009 metais magistro studijas pasirinko kiek daugiau nei 30 tūkstančių absolventų, o 2013-2014 metais – kiek daugiau nei 21 tūkstantis. Nors magistro studijų absolventų skaičius mažėja, tačiau MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė teigia, kad baigę magistro studijas lengviau įsidarbina ir daugiau uždirba.

Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Baigusi studijas Kauno technologijos universitete diplomuota verslo sistemų matematinio modeliavimo magistrė Jolita Pocienė nusprendė grįžti į gimtuosius Prienus. Ieškodama darbo 26-erių metų moteris pasibeldė į teritorinės darbo biržos duris. Ir nenusivylė. „Darbo biržos konsultantė pasiūlė susitikti su Prienuose besikuriančio naujo „Omnitel“ salono vadove. Džiaugiuosi, kad iš kelių kandidatų ji pasirinko mane.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino bendruosius profesinio mokymo planus artimiausiems dvejiems metams. Juose numatytos naujovės – daugiau galimybių profesijos mokytis darbo vietoje, platesnis pameistrystės pasirinkimas, mokymasis moduliais – leis profesiniam mokymui lanksčiau reaguoti tiek į darbdavių, tiek siekiančiųjų įgyti profesiją poreikius.

 Jei atostogaujantis jaunuolis ateitų į Darbo biržą, galimybių įsidarbinti tikrai netrūktų. Šiemet jaunuoliai iki 18 metų turi tris kartus daugiau galimybių įsidarbinti pagal terminuotą darbo sutartį nei prieš metus. Paskutiniais duomenimis, pasiūlos sąrašas – net 92 laisvos darbo vietos visoje Lietuvoje: nuo automobilių plovėjo–valytojo Klaipėdoje iki konditerio asistento Vilniuje.

Maždaug po mėnesio Karolina Ambrulaitytė jau skubės į pirmąją savo darbovietę. Tačiau pagal trišalę sutartį, sudarytą tarp jos, darbo biržos ir būsimo darbdavio, apskaitininkės profesiją įgysianti mergina neketina sustoti. „Baigusi mokymus dirbsiu buhaltere ir toliau mokysiuosi neakivaizdiniame Vilniaus kolegijos skyriuje. O ateityje norėčiau studijuoti universitete ir įkurti savo buhalterių įmonę, kad kitos įmonės mus samdytų“, – ateities planais ir svajonėmis dalinasi Karolina.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.

Šiuo metu stebime įprastą pavasarinį reiškinį – darbo rinkos suaktyvėjimą. Darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų, iš kurių nemaža dalis yra sezoniniams darbams. Kovo ir balandžio mėnesiais labiausiai darbo rankų reikia žemės ūkio, statybos sektoriuose, vėliau, nuo gegužės mėnesio, sezoninius darbus pradeda siūlyti įvairios paslaugų sektoriaus, prekybos įmonės, viešbučiai, restoranai, maitinimo įstaigos.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt   Ekspertai sako, kad mažėjančią emigraciją lemia gerėjanti ekonominė padėtis Lietuvoje bei auganti konkurencija kitų šalių darbo rinkoje. Šios priežastys, anot specialistų, taip pat skatina išvykusiuosius grįžti į Tėvynę. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo daugiau kaip 36 tūkstančiai, o grįžo beveik 20 tūkstančių žmonių.

 Vasarą į darbo rinką pradeda plūsti įvairias mokymo įstaigas šviežiai pabaigę absolventai, kupini vilčių pradėti karjerą išsvajotose darbovietėse. Deja, dažniausiai šios svajonės pradeda tirpti jau po pirmo darbo pokalbio, taip ir nesulaukus lemtingojo skambučio iš darbdavio. Kaip palikti tinkamą įspūdį pokalbio metu jaunuoliams tampa tikra mįsle. Tuo tarpu daugelis įmonių, ieškančių potencialių darbuotojų, teigia pasigendantys rimtai dirbti pasiruošusių kandidatų.

 Gyvenimo aprašymas – vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių, ieškantiems darbo. Kaip jį parašyti, jei neturi darbo patirties? Kokias savo savybes atskleisti potencialiam darbdaviui, o kokias geriau nutylėti? Kokią nuotrauką prisegti prie aprašymo? „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė per savo karjerą perskaitė tūkstančius gyvenimo aprašymų ir savo patirtimi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienų“ metu dalijosi su studentais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams išmokų mokėjimo tvarką. SADM yra parengusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki dvejų metų auginančios mamos ar tėčiai antraisiais metais nebegalėtų tuo pat metu gauti visą 40 proc. dydžio išmoką ir darbo užmokestį, rašo naujienų portalas delfi.lt. Tėvams, pasirinkusiems gauti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, tvarka iš esmės nesikeistų.

Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti daugiau detalių Europoje svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks ECB susirinkimas. Manoma, kad bus paviešinta daugiau techninių detalių, kaip bus įgyvendinama sausio mėnesio susirinkime patvirtinta obligacijų supirkimo programa.

Visuomenėje, kurioje vertinamas turtas ir apie žmogaus vertę sprendžiama pagal jo profesiją, būti bedarbiu – labai sunku. Niekas geriau to nežino už šiuolaikinį jaunimą, kuris baigė mokslus prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir šiuo metu, nepaisant atsigaunančios ekonomikos, vis dar sunkiai randa kelią į darbo rinką.

Lietuvos darbo birža vasario pradžioje paskelbė savo prognozes šiems metams. Greitai ir lengvai susipažinti su svarbiausiomis Lietuvos darbo rinkos aktualijomis padės nedidelis 5 klausimų testas.     Teisingus atsakymus rasite kitoje pusėje Teisingi atsakymai 1) Teisingas atsakymas – A) Prognozuojama, kad šiemet jaunimo iki 25 metų vidutinis metinis registruotas nedarbas sieks 4,2–4,4 proc.

Žinių radijas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Lietuvos Darbo kodeksas yra pavyzdys, kaip per 25 metus galima nieko nenuveikti ir gyventi visiškoje stagnacijoje. Reformos būtinybę jau daugybę metų aiškina visi – nuo Lietuvos įmonių iki Europos Komisijos. Bet Lietuvos Darbo kodeksas – nė krust.

Šiemet jaunimo iki 25 m. vidutinis metinis registruotas nedarbas turėtų toliau mažėti ir siekti apie 4,2–4,4 proc. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai pristačius kasmetinę darbo rinkos prognozę. Pernai metais Lietuvoje sėkmingai pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva. Jos veiklos padėjo sumažinti jaunimo iki 25 metų vidutinį metinį registruotą nedarbą 1,6 proc. palyginus su 2013 m., kai jaunimo iki 25 metų nedarbas siekė 6,3 proc.

Lietuvos darbo biržos įgyvendinamo projekto „Išlik darbo rinkoje“ tikslas – tikslingai integruoti į darbo rinką jaunus ir vyresnius nei 50 metų bedarbius. Pernai šiame projekte sėkmingai dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma jų – 7 tūkst. liko dirbti toje pačioje įmonėje, kurioje buvo priimti projekto metu, arba per 6 mėnesius susirado kitą darbą.

Pagaliau taip laukti realūs žingsniai, o ne tik ausį glostantys pažadai. Pagaliau girdime ne tik Europos Komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio kalbas apie europiečių sugrąžinimą į darbo rinką ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimą, bet matome tikras pastangas. Europos Komisija paskelbė, kad ketina paspartinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą ir dar šiemet tam skirti 1 mlrd. eurų. Paspartėjus finansavimui greičiau susirasti darbą galėtų gerokai daugiau nei pusė milijono jaunuolių.

Išsirinkti tinkamą profesiją – vienas svarbiausių žingsnių gyvenime ir didelis galvos skausmas daugeliui abiturientų. Šį savaitgalį, vasario 5-7 d., LITEXPO parodų centre vykstančioje parodoje „Studijos“ būsimiems studentams pristatomos Lietuvos bei užsienio mokymo įstaigų programos, teikiamos konsultacijos. Šiemet paroda ne tik sudomino abiturientus ir mokymo įstaigas, bet ir įtraukė darbo rinkos dalyvius - darbdavius.

Darbo keitimas šiais laikais tapo labai įprastu reiškiniu. Darbo rinkos pokyčiai, politinė ir ekonominė šalies situacija paskatina žmones ieškoti naujų karjeros galimybių ir kartu leidžia šiek tiek kitaip, atidžiau, pažvelgti į save. Na, o jeigu Jums sunku susirasti darbą, tuomet gal pats laikas iš esmės keisti profesiją? Kaunietė Dovilė nusprendė radikaliai pakeisti savo darbo pobūdį.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, ALDE frakcija, Liberalų sąjūdis Tą patį, ką ir su euru – žodžius paversti kūnu. O konkrečiau – įgyvendinti prieš keletą mėnesių premjero skambiai duotą pažadą dėl radikalių darbo rinkos reguliavimo pokyčių. Tuo labiau, kad ir konkretus bei pažangus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.

Klaipėdos jaunimo darbo centro vyriausioji specialistė Indrė Linkevičienė jau kelerius metus pagal inovatyvią metodiką konsultuoja darbo biržoje registruotus jaunus žmones, kurie ieško kelio į darbo rinką. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi ir papasakoti, kaip jaunuoliams padedama susidaryti mokymosi ar darbo paieškos planą bei pasitikti darbo rinkoje sutinkamas kliūtis. „Siekiame pasėti abejonę.

Kokios profesijos žmonės Lietuvoje darbą gauna dar mokydamiesi? Ar sunku tapti geru suvirintoju bei apsaugos sistemų montuotoju? Kokių savybių labiausiai reikia ketinantiems dirbti statybų ar transporto srityse? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro (VJDRMC) Pardavimų ir marketingo skyriaus vadove Erika Bareikaite. Centre profesijos mokosi būsimieji statybos, transporto bei inžinerinės pramonės sektorių darbuotojai.

Pasibaigusių metų statistika rodo, kad jaunimo situacija darbo rinkoje pernai metais gerėjo. Jaunesnių nei 29 metų jaunuolių nedarbas 16-29 metų amžiaus gyventojų grupėje sumažėjo gana ryškiai ir siekė 5, 6 proc. Ankstesniais metais šis skaičius siekė 7, 8 proc.

Penktajame pagal dydį Lietuvos mieste – Panevėžyje – jaunimo integracijai į darbo rinką skirtas projektas „Pasitikėk savimi“ naujus metus pasitiko kupinas pasitikėjimo savimi. To neslepia viena iš šio projekto koordinatorių – Erika Grigorjevaitė. Jau daugiau nei metus ji dirba su projekto dalyviais – jaunais šiuo metu niekur nesimokančiais ir nedirbančias žmonėmis, kuriems „Pasitikėk savimi“ padeda ne tik grįžti į švietimo sistemą ar susirasti darbą, bet ir atrasti... save.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu. Pasak analitikų, šiemet Lietuvoje užimtų darbo vietų padaugėjo 3,5 procento, o laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dešimtadaliu. Pramonininkai siūlo keisti Darbo kodeksą, supaprastinti įdarbinimo procedūras, taip pat suteikti daugiau galimybių dirbti užsieniečiams. Čiužinius ir lovas Juodelių kaime greta Širvintų gaminanti įmonė visą savo produkciją eksportuoja.

Nuo mūsų sukauptų žinių, patirties, motyvacijos, įgūdžių ir sveikatos priklauso ne tik asmeninė sėkmė, bet ir visos šalies gerbūvis. Tai – sunkiai išmatuojamas, tačiau labai svarbus žmogiškasis kapitalas, į kurį, KTU ekonomistų dvejus metus vykdyto tyrimo duomenimis, valstybė vis dar numoja ranka, nors galimybių keistis – daugybė.

Šių metų rugpjūtį Lietuvoje imtas įgyventi projektas „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas“, kurio tikslas – padėti įsilieti į darbo rinką kvalifikacijos neturintiems žmonėms. Apie šio projekto veiklas ir jau matomus rezultatus kalbiname projekto vadovę Agnę Normantaitę. Kam skirtas šis projektas? Ar jis yra aktualus jaunimui? Projektas skirtas įvairaus amžiaus asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, profesijos.

Paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį jaunimo užimtumo tendencijos skatina optimizmą: jaunimo nedarbo lygis sumažėjo 4,9 proc. (lyginant su ankstesniu ketvirčiu) ir šiuo metu siekia 16,4 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje ir nedaug atsilieka nuo tokių šalių kaip Danija ar Liuksemburgas. Per šiuos metus dirbančio jaunimo skaičius šoktelėjo jau 12 proc. Džiugina ir bendros darbo rinkos tendencijos.

Jaunimo iki 29 m. nedarbas Europoje šiuo metu siekia 19 proc. ir yra didžiausias per pastaruosius 10 metų. Ši problema ypač jautri pietinėse ES valstybėse. Pavyzdžiui, Graikijoje jaunimo nedarbo lygis sudaro apie 49 proc., Ispanijoje – 42 proc. Tad nieko keisto, kad jaunimo užimtumo skatinimas ir jaunų žmonių integracija į darbo rinką laikoma prioritetiniu klausimu visoje ES. Autoritetingo verslo leidinio „Business Insider“ kalbinti ekspertai dalijo patarimus, kaip spręsti šį iššūkį.

Rūta Kupetytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors iš užsienio grįžę lietuviai tikisi vėl įsitraukti į mūsų darbo rinką, dauguma darbdavių nemano, kad šie žmonės parsivežė naujų žinių ir įgūdžių, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja bei Viešosios politikos ir vadybos tyrimų instituto vadovė Dovilė Žvalionytė. „Skeptiškesnę poziciją galima sieti ir su visuomenės įsivaizdavimu, kodėl žmonės grįžta.

Spalio pradžioje paaiškėjo, kad Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Pagalba įsidarbinant“, kurį įgyvendino Lietuvos darbo birža visoje šalyje, buvo itin sėkmingas. Skaičiuojama, kad beveik 8 tūkst. registruotų bedarbių pagerino savo galimybes darbo biržoje. Daugiau nei 6 tūkst. buvusių bedarbių jau dirba. Net 75 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių susirado nuolatinį darbą. Projektas buvo skirtas ilgai nedirbantiems asmenims grąžinti į darbo rinką.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2040 metais gyvens vos 2 mln. žmonių, todėl jau šiandien reikia galvoti, kaip išlaikyti mokyklas, ligonines, kitus viešosios infrastruktūros objektus, kurie suvalgys didelę valstybės biudžeto dalį. Tokią nuomonę kalbėdamas ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame „Infrastruktūros investicijų forume 2014: Ar verslo ir valdžios partnerystė sulauks proveržio?“ pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

Permainos, susijuusios su sparčia technologijų plėtra, nepalieka nuošalyje ir darbo rinkos. Jei ne jūs, tai labai tikėtina, kad jūsų vaikas bus išmaniųjų namų inžinierius ar administratorius, o galbūt gamins 3D maisto spausdintuvus. Specialistų paklausa viršija pasiūlą Europos Komisija paskaičiavo, jog iki šio dešimtmečio pabaigos informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriuje susidarys beveik vienas milijonas neužpildytų darbo vietų.

„Visuomenė Europoje sensta dėl per mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės, tačiau Lietuvoje ji sensta dar ir dėl to, kad emigruoja jaunimas. 2004 m. žmonių virš 65 metų amžiaus Lietuvoje buvo 15,4 proc., o 2014 m. – jau 18,4 proc. Kita Lietuvos specifinė problema – vyrai už moteris gyvena net 11 metų trumpiau, ir tarp žmonių virš 65 metų amžiaus – net 66,4 proc.

Nors labai dažnai nė nesusimąstome apie internete bei spaudoje vis pasirodančius diskriminuojančius darbą siūlančius skelbimus, darbo rinkoje žmonės neretai būna nuvertinami ar atstumiami dėl savo tautybės, lyties, šeimyninės ar socialinės padėties, religijos, kalbos ar politinių įsitikinimų.

 Sėkmingai suvaldžius skaudžius pasaulio ekonomikos 2008-2010 metų krizės padarinius, šiuo metu Lietuva siekia energetinio saugumo, ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, bet vienas didžiausių iššūkių išlieka blogėjanti demografinė situacija. „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. Lietuvos gyventojų, lyginant su 2005 m., sumažėjo daugiau nei 411 tūkst., arba daugiau kaip 12 proc. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos į kitas šalis išvyko apie 790 tūkst. asmenų.

Naudojantis valstybine duomenų baze bus kuriamas specialistų kvalifikacijų ir darbo rinkos atitikimo žemėlapis, kuris sudarys sąlygas geriau orientuotis kur ir kokių specialistų reikia. Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Švietimo įstatymo pataisos projektui, pagal kurį bus vykdoma aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo stebėsena.

Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro diplomas Lietuvos darbo rinkoje tampa nebereikalingas. Tokią tendenciją stebi ir akademinės visuomenės, ir Darbo biržos atstovai. Galima priežastis esą tokia: įgyti šią, aukštesnę už bakalauro, pakopą kainuoja nemažus pinigus, o įsidarbinant magistro diplomas pranašumu būna toli gražu ne visada. Darbininkiškos profesijos – bene dažniausiai mirgančios Darbo biržos sąrašuose. Ir tarp ieškančių darbo, ir tarp siūlančių.