„Gyventojų skaičius 2040 metais Lietuvoje sieks 2 mln., todėl infrastruktūrai, taip pat ir mokymo įstaigoms, išlaikyti valstybė turės skirti didžiąją krepšelio dalį. (…) Reikia skaičiuoti, kiek ir kokių reikės vaikų darželių, kad savivaldybės galėtų išlaikyti šią infrastruktūrą. Ligoninės jau dabar yra didžiulė našta Lietuvos biudžetui – beveik pusė pinigų išleidžiama ne gydymui, o ligoninėms išlaikyti. Todėl reikia mažinti ligoninių skaičių. Kitas klausimas – efektyvus medicinos įrangos naudojimas“, – vardijo R. Dargis.
Pasak jo, vertinant, kiek bus vartotojų, reikia skaičiuoti ir ilgalaikes investicijas. „Svarbiausias dalykas – kas bus paskui? (…) Gerai, kad susitvarkėme nuotekų infrastruktūrą, bet gyventojų skaičius mažėja, yra miestų, kur vandens vartojimas per 20 metų sumažėjo 8 kartus. Tai kas išlaikys tas siurblines, tuos vandens valymo įrenginius?“ – klausė R. Dargis. LPK prezidentas forume kėlė ir kitą klausimą: „Kaip sustiprinti pilietinę bendruomenę, kad ji neleistų valdžiai daryti nesąmonių, kaip padaryti, kad būtų priimami didžiajai visuomenės daliai reikalingi sprendimai?“
„Statinti reikia tuos bendrus viešojo sektoriaus ir verslo projektus, kurie užtikrins ateityje ilgalaikį infrastruktūros naudojimą. Reikia didinti skaidrumą ir pasitikėjimą. Ir vienas iš esminių dalykų – efektyvus vastybės turto valdymas – turi būti valstybės prioritetas. Šiandien valstybė turi per daug turto, kurį valdo neefektyviai“, – savo požiūrį dėstė LPK prezidentas R. Dargis.
Lietuvos darbo rinką papildys čia studijuojantys užsieniečiai?
Kalbėdamas apie vieną skaudžiausių pastarojo meto Lietuvos problemų – emigraciją, kuri turi didelės įtakos gyventojų skaičiaus mažėjimui ir grasina darbo jėgos trūkumu, R. Dargis pabrėžė, kad reikia galvoti ne apie pigios darbo jėgos atsivežimą į Lietuvą, bet apie specialistų pritraukimą.
„Aš dažnai esu kritikuojamas, kad Dargis nori prisivežti negrų ir kiniečių. Nei aš jų atvešiu, nei jie čia važiuos. Čia yra tūkstančiai jaunų studentų, kurie mokosi universitetuose, kurie jau supranta lietuvių kalbą, gyvena čia. Kodėl nesudaryti jiems sąlygų čia ir toliau gyventi? Tai ir būtų potencialas“, – sakė jis.
Forume, skirtame Lietuvos viešosios infrastruktūros vystymo problemoms ir užsienio valstybių patirčiai aptarti, taip pat diskutuojama apie naujas ES fondų 2014–2020 metų panaudojimo infrastruktūros projektams vystyti galimybes, viešosios infrastruktūros projektų finansavimo alternatyvas pritraukiant rizikos kapitalą, pensijų fondus ir obligacijas. Patirtimi, kaip paskatinti privačius investuotojus inicijuoti projektus, forume dalijasi svečiai iš Italijos, kuri yra viena pirmaujančių Europoje pagal privataus subjekto inicijuotų projektų skaičių, ir Suomijos.