Šią savaitę plenarinėje Europos Parlamento sesijoje aptarėme šį siūlymą kartu su užimtumo ir socialinių reikalų komisare Marianne Thyssen. Beveik vieningai sutarėme, kad tai neabejotinai labai aiškus signalas Europai, kad jaunimo užimtumui Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje yra skiriama svarbi vieta. Aš abiejomis rankomis už šį pasiūlymą. Jaunam žmogui darbas reikalingas dabar. Jis nori gyventi šiandien, kurti šeimą, auginti vaikus, augti, tobulėti, pasitikėti savo jėgomis ir valstybe, o tam reikalingas darbas. Laukti nebėra ko. Juk nebegalime toliau taikstytis su tuo, kad Europoje 7,5 milijonai jaunų žmonių nuo 15 iki 24 metų niekur nesimoko ir nedirba.
Išankstinis Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimas pagreitins šios skaudžios problemos sprendimą ir palengvins jaunų žmonių kelią į darbo rinką. Priminsiu, kad Jaunimo garantijų iniciatyvą, pagal kurią kiekvienam jaunuoliui iki 25 m. per keturis mėnesius po mokyklos baigimo arba darbo netekimo turi būti pasiūlytas jų gebėjimus atitinkantis darbas, stažuotė ar mokymosi programa, įgyvendina visos valstybės narės. 2014-2020 m. šiai iniciatyvai bus skirta 6 mlrd. eurų.
Šios iniciatyvos poveikis darbo rinkai jau matomas. Jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje praėjusiais metais mažėjo žymiai sparčiau už bendrą nedarbo lygį, nors vis dar jį viršija beveik du kartus. Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis vis dar išlieka Ispanijoje ir Graikijoje, kur beveik kas antras jaunuolis negali surasti darbo. Tuo tarpu Lietuva yra tarp šalių, kuriose jaunimo nedarbas mažėja sparčiausiai. Mums pavyko jaunimo nedarbo lygį per keturis metus sumažinti dvigubai. Šį procesą vis silpniau įtakoja kasmet mažėjanti jaunimo emigracija. 2014 m. gruodžio mėn. jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo iki 16,5 proc. ir buvo 4,9 proc.p. žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Ir nors jaunimo nedarbas Lietuvoje stabilizavosi, reikia imtis dar daugiau ir dar efektyvesnių veiksmų, kad jaunimo nedarbo kreivė imtų ir toliau leistis žemyn.
Situaciją darbo rinkoje turėtų pagerinti ir steigiamas naujas Europos strateginių investicijų fondas, kuriame numatoma per artimiausius trejus metus sutelkti ne mažiau kaip 315 milijardų eurų papildomų investicijų į ekonomiką. Fondas finansuos rizikingesnius projektus ir taip skatins privačiojo sektoriaus investicijas. Ekspertai sako, kad čia yra kaip tik tas receptas, kurio šiandien reikia Europai. Nesiginčysiu, taupymo laikas baigėsi, atėjo laikas investicijoms, nes tik kryptingomis investicijomis į projektus, kuriančius kokybiškas darbo vietas, užsuksime gerokai prigęsusį Europos ekonomikos variklį. Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė
