darbas

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje,kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių.

Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios apie 12,7 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,9 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu.

Šiemet sausį-kovą Užimtumo tarnyba gavo 18 pranešimų apie planuojamus atleisti 828 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 12 pranešimų apie 732 darbuotojus. Šiemet daugiausiai pranešimų apie grupinius atleidimus sulaukta kovą – įmonės pranešė planuojančios atleisti beveik tiek pat darbuotojų, kiek planavo sausį ir vasarį kartu, skelbia tarnyba.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekta atkreipti dėmesį į augantį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki visiškų nulių šioje srityje Lietuvoje dar labai labai toli. Per 2022-uosius iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės. Mirčių darbo vietose pernai neišvengta ir pajūryje. Kiekvienų metų balandžio 28-ąją yra minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena.

Kiekvienas darbuotojas, susitaręs su savo darbdaviu, pasinaudoja galimybe išeiti apmokamų atostogų. Tiesa, neatostogaujantys ir liekantys dirbti galiausiai turi pavaduoti savo kolegas, o tai pareikalauja ir didesnio krūvio.  Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokiais atvejais ir kokio dydžio priedai priklauso darbuotojams, kurie pavaduoja atostogaujančius kolegas.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsakė į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Norint prisivilioti naujų talentų, šiais laikais darbdaviams nebeužtenka pasiūlyti jiems vien tik didelį atlygį. Naujo darbo ieškantys darbuotojai ieško papildomų naudų. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo, nuotolinio darbo galimybės ar laisvadienio per gimtadienį. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad keisdami darbą darbuotojai tikisi tokių pačių arba net geresnių sąlygų, negu turėjo prieš tai. Tačiau darbdaviai šiuo metu taupo, todėl papildomas naudas stengiasi optimizuoti.

Panevėžio viršutinių drabužių, sporto reikmenų ir žaislų gamintoja „Elkada“ apie atleidimą įspėjo dešimt darbuotojų iš 44. Užimtumo tarnybą apie planuojamą darbuotojų atleidimą informavusi bendrovė nurodė, kad jie atleidžiami šalių sutarimu.  Taip pat pranešta, kad vienas iš atleidžiamų darbuotojų yra pensininkas, o septyni įsidarbins Panevėžio plastiko, gumos ir metalo gaminių įmonėje „Stigma“. „Elkada“ darbuotojų atleidimo priežasčių nekomentuoja.

Gyventojai jau ima dairytis sezoninių darbų užsienyje. Įdarbinimo specialistai pastebi, kad dabar norinčiųjų dirbti svetur – kaip niekad daug. Tačiau užsienio šalyse apsigyvenę ukrainiečiai užima didžiąją dalį laisvų darbo vietų. Todėl darbo pasiūlymų, ypač Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje, sumažėjo. Pasak įdarbinimo įmonių, daugiausiai darbo pasiūlymų sezoniniams darbams galima rasti Kipre, Ispanijoje ar Maltoje. Vidutinis atlyginimas siekia apie 1 tūkst. eurų.

Amerikiečių verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) praneša, kad greitojo maisto tinklas „McDonald's“, besirengiantis informuoti darbuotojus apie planuojamus atleidimus, kelioms dienoms uždarė savo biurus JAV. „The Wall Street Journal“ pacitavo Čikagoje įsikūrusios greitojo maisto milžinės vidinį laišką, kuriame teigiama, kad JAV esantys bendrovės biurų darbuotojai ir kai kurie darbuotojai užsienyje turėtų dirbti iš namų, kol įmonė informuos, ar jie liks dirbti, ar bus atleisti.

Socialiai pažeidžiami gyventojai galės lengviau ir daugiau užsidirbti pragyvenimui – Seimas leido žmonėms, dirbantiems valstybės subsidijuojamoje darbo vietoje, imtis ir savarankiškos veiklos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė sako, kad papildomai užsidirbę žmonės neprašytų socialinės paramos.

Klaipėdos miesto savivaldybė antrus metus darbdaviams, įdarbinusiems nepilnamečius vasaros sezono metu, kompensuos pusę jų darbo užmokesčio, penktadienį panešė „Vakarų ekspreso“ portalas. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės vyriausiosios specialistės Agnės Kovalenkaitės, pernai buvo paremta 12 darbdavių, vasarą įdarbinusių 34 moksleivius. Dauguma jų dirbo paslaugų sektoriuje: kurjeriais, ledų, kavos pardavėjais.

Čekijos modelis Tereza Hluskova prabilo apie savo istoriją: ji buvo gabenama per visą pasaulį, tapo prostitute, o galiausiai apgaulės būdu iš Pakistano išgabeno heroiną. Čekijos modelis pasidalijo savo istorija „be užuolankų“ vaizdo įrašų serijoje, kurioje išsamiai papasakojo apie savo įkalinimą Pakistane už bandymą kontrabanda įvežti 1 mln. svarų sterlingų vertės heroino, skelbė .dailystar.co.uk. Tereza Hluskova 2018 m. sausio mėn.

Statybų sektoriaus darbuotojai Lietuvoje vis dar išlieka itin paklausūs – šiuo metu įdarbinti būtų galima net keletą tūkstančių naujų darbuotojų, – teigia specialistai. Tačiau didelė tokių specialistų paklausa išlieka ir užsienyje, kur kai kuriems lietuviams tiek siūlomos darbo sąlygos, tiek darbo užmokestis atrodo patrauklesnis, rašoma pranešime spaudai.

Sostinės savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus vystymo kompanija generalinio direktoriaus pareigas palieka nuo 2021 metų rugpjūčio jai vadovavęs Saulius Barauskas.  Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad iš pareigų S. Barauskas traukiasi asmeniniu sprendimu bei karjerą planuoja tęsti kitoje srityje.  S. Barauskas iš pareigų pasitrauks balandžio 3 dieną. Naujo vadovo konkursą ketinama skelbti artimiausiu metu.

Gerai įvertinti buvę mokyklų vadovai galės pretenduoti įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje be konkurso. Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui keisti tvarkos aprašą dėl buvusių vadovų, numatant, kad jie po pirmosios penkerių metų kadencijos vėl galėtų būti dalyvauti atrankos pokalbyje į tas pačias vadovo pareigas kitoje švietimo įstaigoje be konkurso.

Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams labiausiai stinga paramos ir pagalbos sveikatos priežiūros sektoriuje, taip pat gaunant kokybiškas psichologo paslaugas, daliai sudėtinga įsidarbinti, rodo Raudonojo Kryžiaus atlikta apklausa. Kaip antradienį pranešė organizacija, anoniminėje apklausoje ukrainiečiai taip pat įvardijo problemą, jog delsiama vaikus mokyti šalies ugdymo įstaigose. Apklausoje dalyvavo 3862 pabėgėliai iš Ukrainos.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,6 proc. didesnis nei pernai vasarį – 7066 zlotai (1502 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalyje paaugo 2,6 procento. Agentūros PAP kalbinti ekonomistai tikėjosi augimo 1,1 proc. per mėnesį ir 12 proc. per metus.

Faktinis nedarbas Latvijoje vasarį sudarė 7,0 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 4,9 proc., vyrų – padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 66,5 tūkst. bedarbių, iš jų 23,4 tūkst. buvo moterys, 43,1 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,3 tūkst., o per metus sumažėjo 1,8 tūkstančio.

Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,7 proc. visų pozicijų, arba 1,1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,8 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc.

„Facebook“ savininkė „Meta“ antradienį paskelbė apie naują darbuotojų mažinimo bangą, bendrovei įgyvendinant strategiją, skirtą, pasak generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo užtikrinti „efektyvumo metus“, JAV technologijų sektoriui toliau susiduriant su sudėtinga ekonomine aplinka. Laiške darbuotojams M. Zuckerbergas pranešė, kad per ateinančius kelis mėnesius „Meta“ panaikins 10 tūkst.darbo vietų, susijusių su vidurinės grandies vadovybe, o 5 tūkst. kitų pareigų liks neužimtos.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 8,2 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 54,92 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,64 tūkst. (19,4 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Vasarį užregistruota 6,97 tūkst. naujų bedarbių – beveik 26 proc. mažiau nei sausį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 8,13 tūkst.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, per kurią Vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių reformos paketą, taip pat bus teikiamos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, žvalgybos ombudsmenus. „Iš darbų svarbiausi susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, mūsų piliečių gerove, žmogaus teisėmis ir socialinės atskirties mažinimu.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai pirmąją Velykų dieną ilsėsis – šventinį sekmadienį parduotuvės nedirbs visoje Lietuvoje, o antrąją Velykų dieną, pirmadienį, „Maxima“ parduotuvės veiks kaip įprasta, rašoma bendrovės pranešime spaudai. „Velykos yra svarbiausia pavasario šventė, kurią minime su artimaisiais, todėl dar prieš keletą metų priėmėme sprendimą, kad visi „Maxima“ tinklo darbuotojai Velykų sekmadienį galėtų ilsėtis, skirti laiko sau bei šeimai.

Registruotas nedarbas Lietuvoje vasarį sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 proc., pranešė Užimtumo tarnyba. Bedarbio statusą turinčių asmenų kovo 1 dieną buvo 159,7 tūkst. – 1,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį ir 14,4 tūkst. mažiau nei prieš metus. Apdraustųjų kovo pradžioje buvo 1,44 mln. – „Sodros“ duomenimis, tai 4,4 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį.

Į savivaldybių tarybas šiemet išrinkta 12 Seimo narių, jiems teks apsispręsti, kurį mandatą pasilikti. Antradienį BNS kalbinti parlamentarai pripažino, kad nelaimėję merų rinkimų, jie neplanuoja dirbti savivaldybių tarybose, nepaisant to, kad į tarybas yra išrinkti pagal kandidatų sąrašus, kuriuos dažniausiai patys ir vedė.

Šiuolaikiniai žmonės nuolat besikeičiančiame pasaulyje susiduria su daugybe problemų – savojo pašaukimo paieškos, stresas, galiausiai – perdegimas. Tarp šio emocinio triukšmo, svarbu neprarasti laimės ir pilnatvės būsenos savo veikloje.

Aiškėja, kokiose sektoriuose labiausiai trūksta darbuotojų. Su sunkumais susiduria švietimo, medicinos ir pramonės sektoriai. Geresnės žinios vadovams, rinkodaros ir finansų sektoriaus specialistams – jų algos yra vienos aukščiausių.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinės pašalpos. Mokėdamos šias išmokas savivaldybės gali paprašyti gyventojų už jas atidirbti, pavyzdžiui rinkti šiukšles ar tvarkyti aplinką. Tačiau kai kurie skundžiasi, kad savivaldybė užkrauna darbais, tačiau pašalpos neskiria. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad savivaldybės įdarbinti gali tik tuos gyventojus, kurie jau gauna pašalpas.

Opozicija teigia nepalaikysianti iniciatyvos Seime imtis tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybių, tokia idėja dvejonių kelia ir daliai valdančiųjų. Dalis politikų VSD darbo aplinkybes siekia išsiaiškinti po to, kai vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“. „Perskaičius knygą ir sekant diskusijas viešojoje erdvėje, klausimų tikrai kyla“, – BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos paštas praėjusią savaitę pradėjęs vadovauti Rolandas Zukas sako, kad būtina gerinti įmonės įvaizdį.  „Visu pirma, ką reikia padaryti, tai reikia padirbėti su (Lietuvos – BNS) pašto įvaizdžiu. Tai yra didelė įmonė, atliekanti daug darbo, vežanti daug siuntų. Mes esame didžiausi Lietuvoje siuntų vežėjai ir reikia padirbėti su pašto įvaizdžiu, paaiškinti, kad jis atlieka darbą kokybiškai“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį teigė R. Zukas.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Nuo kovo 1 dienos keičiamas kai kurių prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso pokyčiai įsigalios penkiose tinklo parduotuvėse, įsikūrusiose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje ir Alytuje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės, toks pokytis vykdomas atsižvelgiant į pirkėjų srautus prasidedant pavasariui.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 17,6 proc. didesnės nei pernai sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 21,8 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 10,5 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 16,1 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,5 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,6 proc., statybinių medžiagų kainoms – 0,3 proc.

Turto bankui atnaujinus patalpas Vilniuje ir numačius tik 60 proc. reikalingų darbo vietų, jo vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad biudžetinės įstaigos turi būti pratinamos prie hibridinio darbo modelio.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1,9 tūkst. eurų – palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus be individualiųjų įmonių, jis padidėjo 13,2 proc., viešajame sektoriuje – 11,8 proc., privačiajame – 13,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 6,4 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 17,2 proc.

Bankrutuojanti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdoma sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoja Lukšių pieninė apie atleidimą įspėjo visus 150 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.    Lukšių pieninės nemokumo administratorius, bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis BNS šią savaitę sakė, kad Lukšių pieninėje gamyba vyksta, jos stabdyti kol kas neplanuojama.

Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kuriose darbingo amžiaus ukrainiečių užimtumo rodiklis viršija 40 proc., penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, remdamasi naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.  Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Lietuvoje 2022 metais buvo 25,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6 proc. daugiau nei 2021 metais. Per metus laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 0,7 tūkst., statybos – 0,5 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 0,4 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. – 0,1 punkto daugiau nei 2021 metais.

Keisdami darbą žmonės tikisi ne tik didesnio atlyginimo, geresnių galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir įkvepiančios įmonės kultūros bei vieningos komandos. Tam, kad pakeitus darbovietę netektų gailėtis, svarbu dar prieš pirmąjį darbo pokalbį sužinoti kuo daugiau informacijos ne tik apie poziciją, į kurią kandidatuosite, bet ir apie bendrovės kultūrą ir vertybes, rašoma Bitės pranešime spaudai.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,5 proc. didesnis nei pernai sausį – 6884 zlotai (1441 euras), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Šie statistiniai duomenys apima įmones, turinčias ne mažiau kaip 10 darbuotojų, ir neatspindi atlyginimų tokiuose sektoriuose kaip viešasis administravimas, švietimas, sveikatos apsauga ar socialinė rūpyba.

Faktinis nedarbas Latvijoje sausį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis nei gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų ir vyrų realus nedarbas per mėnesį padidėjo vienodai – 0,2 punkto iki atitinkamai 4,9 proc. ir 9 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 65,9 tūkst. bedarbių, iš jų 23,1 tūkst. buvo moterys, 42,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 1,8 tūkst., o per metus sumažėjo 3,3 tūkstančio.

Lietuvoje mažėjant gyventojų, susigrąžinti namo bandoma emigrantus. Tačiau išvykę gyventi svetur ne visi lietuviai nori sugrįžti. O tie, kurie nori, skundžiasi, kad čia sunku ir darbą susirasti, ir pragyventi. Anot jų, darbdaviai nenori įdarbinti užsienyje dirbusių žmonių, nes jie derasi ir dėl algos, ir dėl geresnių darbo sąlygų. Portalui tv3.lt IT specialistas Ignas pasakojo, kad į Lietuvą iš Švedijos gyventi ir dirbti grįžo prieš pusmetį.

Gamtos mokslų mokytoja Samantha Peer neteko darbo, kuomet paaiškėjo, kad ši mokykloje filmuoja savo erotinius vaizdo įrašus ir juos viešina internete. Nepaisant to, dabar ji save realizuoja kitoje sferoje. Samantha Peer, kuri buvo priversta atsistatydinti iš gamtos mokslų mokytojos darbo po to, kai savo mokykloje nufilmavo suaugusiesiems skirtą turinį, atskleidė, kad dabar turi „tiek daug sekso“, kai filmuoja vaizdo įrašus savo gerbėjams, skelbė dailystar.co.uk.

Vyriausybė siūlo tobulinti asmens duomenų teisinės apsaugos mechanizmą, nustatant lankstesnę skundų nagrinėjimo tvarką, galimybę susitarti taikiai, darbdaviams – ir galimybę tikrinti darbuotojų ar besidarbinančiųjų teistumą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė tai numatančiai Teisingumo ministerijos iniciatyvai, ją dar turės patvirtinti Seimas.