darbas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pirmieji veiklos mėnesiai patvirtino tokio centro naudą: įvyko daugiau nei 2 tūkst. atrankos pokalbių su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiais klientais, buvo surengtos 367 atrankos.

Nedarbas Lenkijoje sausį išaugo iki 5,5 proc. nuo 5,2 proc. gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi išankstiniais duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 858,7 tūkst. registruotų bedarbių – 45,5 tūkst., arba 5,6 proc., daugiau nei prieš mėnesį. Sausį darbdaviai šalyje pateikė 89,9 tūkst. darbo pasiūlymų, gruodį – 67,1 tūkstančio.

Nedarbo lygis Lietuvoje praėjusiais metais siekė 5,9 proc. ir buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2021 metais. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,4 proc., moterų – 5,5 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 11,8 proc. ir buvo 2,5 punkto mažesnis nei 2021 metais, remdamasi gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo 89,3 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 metų – 11,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 15,5 tūkst.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ apie atleidimą įspėjo 70 darbuotojų. Įmonė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešė praėjusią savaitę. Tarnybos teigimu, daugiausiai darbo neteks gamybos darbuotojų – 67. „Espersen Lietuva“ darbuotojus atleis mažindama gamybos apimtis, iš dabar esamų keturių darbo pamainų grafikų bus paliekami du – vienas gamybai, kitas – gamybos įrenginių plovimui.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino padedant Užimtumo tarnybai, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per mėnesį mūsų šaliai sumoka apie 5 mln.

Užimtumo tarnyba pernai išdavė 1,6 karto mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė 1,1 karto mažiau sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties rinkos poreikiams. 2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti iš viso pagal 23,3 tūkst. išduotų dokumentų, kai 2021-aisiais jų buvo 31 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba. „Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje.

Nedarbo lygis Baltarusijoje pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją paskutinį 2022-ųjų ketvirtį siekė 3,6 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vidutinis užimtumas šalyje pernai spalio-gruodžio mėnesiais sudarė 67,7 procento.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, pirmadienį paskelbė atleisianti 6 proc. iš maždaug 10 tūkst. darbuotojų.  Tai reiškia, kad bendrovė prisijungė prie kitų technologijų įmonių, jau pranešusių apie sąnaudų mažinimą. „Žvelgiant į praeitį, buvau išsikėlęs per daug ambicingus tikslus investuodamas iki pajamoms išaugant. Dėl šios priežasties šiandien mažiname savo darbuotojų skaičių visoje įmonėje maždaug 6 proc.

Per pandemiją vienos iš labiausiai nukentėjusių apgyvendinimo ir maitinimo įmonių atsigauna, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, pernai sausį–rugsėjį paslaugas šiose srityse Lietuvoje teikė beveik 2,5 tūkst. įmonių – 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais. Per tą patį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 60,5 proc., buvo įdarbinta 18,9 proc. daugiau tarnybos klientų.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pernai atleido apie 1,6 tūkst. darbuotojų, kuriems išmokėta apie 6 mln. eurų išeitinių išmokų.  Grupė BNS pranešė, kad iš krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atleista 800, iš infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ – kiek daugiau nei 500, o iš pagrindinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – beveik 300 darbuotojų. Tuo metu keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ darbuotojų neatleido.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai ilginti darbingą amžių iki 72 metų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tokiam siūlymui nepritaria. Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina nustoti vaizduoti darbą it katorgą ir pradėti kurti lankstesnes pensijų sistemas, kurios leistų įtraukti šiuos žmones į darbo rinką. Jūsų manymu, koks būtų teisingas sprendimas? Pensinis amžius yra kaip gąsdinimo instrumentas. Retorinis žaidimas, kuris labai naudingas privačioms finansų korporacijoms, pensijų fondams.

Vilniaus fasadų gamybos grupės „KG Constructions Group“ kontroliuojama medinių surenkamų statinių bei jų detalių projektavimo ir gamybos įmonė „Lignas“ apie atleidimą įspėjo beveik pusę – 20 darbuotojų. Užimtumo tarnyba BNS nurodė, kad dauguma (18) numatomų atleisti darbuotojų yra metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, o priežastys – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.

Atostogų eiti tiek, kiek panorėsite. Tai ne svajonė, o tokią politiką savo darbuotojams leidžia kelios Lietuvos įmonės. Vienos iš jų atstovai aiškina: darbuotojai patys geriau žino, kiek jiems reikia atostogų. Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

Jauna medikė biržietė pagalbą turėjo teikti nepaisydama girtos kompanijos užgauliojimų. Tai dar kartą primena, kad gelbėjantys žmones medikai nuolat rizikuoja patys tapti aukomis. Užgauliojo medikus, spardė įrangą ir medikamentus Ankstų pirmadienio rytą skubios medicinos pagalbos šaukėsi biržietis T. J. ( gimęs 2003 m.) Medikams pranešta apie kojos traumą. Nors medikams buvo nurodyta atvykti prie parduotuvės MINIS, pagalbos besišaukusiojo teko ieškoti. „Radome bute. Jie buvo trise.

Dirbti užsienyje norinčių Lietuvos gyventojų nuo 2009 metų sumažėjo 28 proc., rodo Europos Sąjungoje (ES) atlikto Eurobarometro tyrimo duomenys.  Užimtumo tarnyba pranešė, kad darbas užsienyje lietuvius mažiau domina dėl kelių priežasčių: žmonės turi gerą darbą Lietuvoje, negali išvykti dėl šeimos aplinkybių, abejoja savo užsienio kalbos žiniomis. Tuo metu darbo svetur ieškantys gyventojai šalį renkasi pagal saugumą ir politinį stabilumą – šiuos rodiklius kaip svarbius įvardijo 27 proc.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, t. y. darbo dienos trukmė trumpinama visiems darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (DK 112 straipsnio 4 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojai, kuriems taikomas sutrumpintos darbo laiko normos, yra nurodyti Lietuvos Respublik...

Violeta Dambrauskienė gydytoja dirba nuo 1974-ųjų. Panevėžio respublikinės ligoninės infekcinio skyriaus infektologė sako, kad tiek medicina, tiek pacientai per ištisus metus stipriai keitėsi. Ji pastebi, kad atsirado naujų ligų, su kuriomis tiek pačiai, tiek komandai reikėjo susipažinti bei mokytis priimti ir įveikti. Vis tik nors dirba eilę metų, yra dalykų, su kuriais ji niekaip nesugeba susitaikyti. Dažniausiai tai – skausmas dėl mirusių ir neišgelbėtų pacientų.

Nuo kitų metų prokurorams bus mokama už viršvalandinį darbą, taip pat darbą poilsio ir švenčių dienomis.  Seimas šią savaitę priėmė tai numatančias įstatymo pataisas, už jas balsavo 111 parlamentarų, du susilaikė. Pagal jas, prokurorui už viršvalandinį darbą bus mokamas pusantro jo darbo užmokesčio dydžio atlygis, už darbą poilsio dienomis ar naktį – dvigubas, o už darbą švenčių dienomis – dviejų su puse prokuroro darbo užmokesčio dydžio atlygis.

Rusija socialiniuose tinkluose ieško žmonių, kurie Ukrainoje galėtų kasti apkasus, remdamasis įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimais rašo UNIAN. Anot agentūros, informaciją apie tai skelbė „Meduza“ ir „The Moscow Times“. Leidinių duomenimis, tokie skelbimai pasirodė „Avito“, „HeadHunter“ ir „Vkontakte“ socialinių tinklų svetainėse. Darbuotojų ieško bendrovė „StroyCom“, kuri dalyvavo statant Krymo tiltą.

Nuo 2023 metų darbdaviai privalės suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba nemokamas dienas mokslams ir savišvietai.  Tai turėtų būti numatyta kolektyvinėse sutartyse arba šalių sutarimu. Jeigu tokios sutarties nebūtų, darbdavys vis tiek privalės išleisti darbuotoją į savišvietos mokslus tų dienų neapmokant.    Už tokią Darbo kodekso pataisą ketvirtadienį balsavo 106 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 12 susilaikė.

Seimas spręs, ar nebereikalauti nepertraukiamo darbo stažo suteikiant papildomas atostogas už ilgą darbą vienoje darbovietėje.  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančią Darbo kodekso pataisą: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo du, o 32 susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasarį.  Prieš svarstymus Seime išvadą šiuo klausimu turės pateikti Trišalė taryba.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 24,8 tūkst. eurų – Lietuvoje spalį mokėjo Rusijos bendrovės SUEK (Sibiro anglių energetikos kompanija – BNS) padalinys „SUEK Baltic“. Įmonė, kurioje dirba keturi darbuotojai ir kuriai dėl sąsajų su Rusijos oligarchu Andrejumi Melničenka taikomos Vakarų sankcijos, įtraukta į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) sudarytą sankcionuojamų bendrovių sąrašą, jos lėšos įšaldytos.

Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį nepakito, penktą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., teigiama organizacijos pirmadienį išplatintame pranešime. Bedarbių skaičius EBPO narėse spalį, palyginti su rugsėju, beveik nepasikeitė – apytikriai 33,3 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis išliko stabilus – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

Rugsėjį veiklą sustabdžiusi laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ gamybą atnaujinti planuoja šios savaitės pabaigoje, sako įmonės atstovė. Pasak Indrės Mažeikienės, tikslus veiklos atnaujinimo laikas priklausys nuo oro sąlygų. „Viskas vyksta pagal planą, po truputį kviečiame darbuotojus grįžti į darbą iš prastovų ir ruošiamės pradėti gamybinę veiklą šią savaitę.

Registruotas nedarbas Estijoje per praėjusį mėnesį išaugo 0,3 procentinio punkto iki 7,7 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių per mėnesį padaugėjo nuo 48,42 tūkst. iki 50,21 tūkstančio. 19,9 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Lapkritį užregistruota beveik 8,5 tūkst. naujų bedarbių – procentu daugiau nei spalį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 8,91 tūkst. laisvų darbo vietų – bemaž 16 proc.

Kai kuriems klaipėdiečiams sutikti 28-erių Gintarę Beržanskienę jau tapo įprasta – moteris jau penkerius metus uostamiestyje dirba taksi vairuotoja. Vis tik, kai kurie vis dar nustemba, kai išsikvietus taksi, atvažiuoja „Mercedes“ automobilis, už kurio vairo sėdi blondinė vairuotoja. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakojo į šią veiklą įsisukusi netikėtai, sulaukusi vyro pasiūlymo. Tačiau taip užsikabino, kad jau skaičiuoja šeštus taksi vairavimo metus.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Vienos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 14 proc., iš jų verslo įmonėse – 15 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką). Sąnaudos labiausiai augo apgyvendinimo ir maitinimo (28,1 proc.), nekilnojamojo turto (22,8 proc.) bei administracinėse ir aptarnavimo (19,2 proc.) įmonėse, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Prekybininkai ir siuntų pristatymo bendrovės jau ruošiasi šventinei karštligei, kai darbo padvigubėja ir netgi patrigubėja, tad ieško papildomų darbo rankų. Prisikviesti daugiau žmonių įmonės bando įvairiai – kas jau esamiems darbuotojams siūlo premijas už atsivestą kolegą, kas – dosnius priedus prie algų už daugiau pristatytų siuntų. Kai kur išvežiojant siuntas galima užsidirbti ir pusantro tūkstančio per mėnesį, o kai kas giriasi ir 4 tūkstančių eurų alga į rankas.

Kiekvienoje darbovietėje galioja tam tikras aprangos kodas, todėl svarbu laikytis taisyklių, kad ir kur dirbtumėte. Tačiau viena moteris pasipiktino, kai, kaip teigiama, buvo atleista iš darbo mažmeninėje prekyboje, kai jos viršininkas pasakė, kad ji apsirengusi „netinkamai“, nors dėvėjo kasdienius drabužius. Šokiruota tokio elgesio, mažmeninės prekybos darbuotoja kreipėsi į „TikTok“ vartotojus, norėdama sužinoti, ar jos apranga išties nepriimtina, rašo mirror.co.uk.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo kitų metų įsigaliosiant naujai neįgaliųjų įdarbinimo tvarkai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, jog šalies visuomenė yra pasiruošusi daugiau nei 143 tūkst. žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką. Šiuo metu dirba trečdalis visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Pasak M. Navickienės, 95 proc. apklaustųjų sutinka dirbti su kolega, turinčiu negalią, 92 proc. būdami darbdaviais priimtų į darbą neįgalųjį, o 90 proc. mano, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 0,6 tūkst., arba 2,2 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,5 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų per ketvirtį sumažėjo statybos veiklos įmonėse – jų buvo 0,5 tūkst. mažiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 0,3 tūkst., prekybos įmonėse – 0,2 tūkst. mažiau, pranešė Statistikos departamentas.

Dėl prastėjančių darbo sąlygų ir mažų atlyginimų byra šalies policija. Pastaraisiais metais, kaip aiškina pareigūnus ginanti Lietuvos policijos profsąjunga, tarnybą paliko mažiausiai apie tris šimtai policininkų. Policijos vadovybė neslepia – problema dar didesnė, mat šiuo metu įvairiose srityse trūksta maždaug pusantro tūkstančio pareigūnų. Tiesa, užtikrina, kad gyventojai gali būti ramūs, saugumas nenukentės. Esą į tarnybą netrukus įsilies jaunimas.

Prekyba žmonėmis – ne tik už jūrų marių, šie nusikaltimai plinta ir Lietuvoje, sako prokuroras Ruslanas Ušinskas. Šalyje išnaudojami užsieniečiai, o lietuviai vežami į Britų salas arba Skandinaviją, kur dirba priverstinai. Prekeiviai žmonėmis tautiečius verbavo Klaipėdoje, o vėliau vertė daryti nusikaltimus – vogti ar net platinti heroiną. Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, numatančias papildomą apmokėjimą prokurorams už viršvalandinį darbą. Siūlymą pateikęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad neseniai sugriežtinus sulaikymo tvarką, prokurorai ir teisėjai bus priversti dažniau dirbti savaitgaliais, po darbo valandų, švenčių dienomis. „Todėl reikalinga, kad būtų apmokėjimas ir prokurorams už darbą šeštadieniais, kad būtų teisinis pagrindas“,  – sakė S. Šedbaras.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Įvyko asociacijų „Lyderė“ ir „Personalo valdymo profesionalų“ (PVPA) bendras forumas „Šeimos ir karjeros derinimas: praktikos ir rekomendacijos“. Renginio metu buvo pristatyta studija ir rekomendacijos Lietuvos darbdaviams, kaip pagerinti šeimos ir karjeros derinimo sąlygas darbovietėse. Taip pat įmonių „Sorainen“, „Nasdaq Vilnius“, „Wix“ ir „Western Union Processing Lithuania“ atstovai dalinosi sukaupta patirtimi diegiant gerąsias praktikas.

Didžiosiose JK įmonėse moterys užima vis dar „pasibaisėtinai“ mažai aukščiausių postų, nepaisant tam tikros pažangos, parodė šalyje atlikto tyrimo rezultatai.  Moterys užima beveik 40 proc. žemesnio rango direktorių postus įmonėse, įtrauktose į Londono FTSE 100 indeksą, tačiau jų kur kas mažiau aukštesnio rango vadovų postuose, sakoma audito grupės EY ataskaitoje.

Jau tampa įprasta matyti žmones su tatuiruotėmis, tačiau dėl to gali kilti problemų darbinantis. Tatuiruotas žmogus kažkam atrodo neva nekompetentingas, nepatikimas, gali atstumti klientus ar negatyviai veikti įmonės reputaciją. Priimant į darbą ar jau dirbant diskriminacija yra draudžiama, tačiau realiai nelabai aišku, kiek toks draudimas apima ir tatuiruotes.

Kai kurių parlamentarų planas į biudžetines įstaigas, valstybės ar savivaldos įmones pritraukti kuo daugiau neįgaliųjų sukėlė diskusijų, tačiau Seime jis sėkmingai skinasi kelią.   Praėjusią savaitę projektui pritarė parlamentinis Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija. Kad įstatymas būtų priimtas, visas Seimas turės balsuoti dar du kartus. Projektą, kad neįgalieji nuo 2024 metų šiose įstaigose ir įmonėse sudarytų ne mažiau kaip 5 proc.

Socialinis tinklas „Twitter“ pranešė, kad penktadienį pradės darbuotojų atleidimo procesą, naujajam platformos savininkui, milijardieriui Elonui Muskui nusprendus nieko nelaukti ir imtis veiksmų užtikrinti gerus finansinius rodiklius.  Visos įmonės darbuotojams skirtame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad prasidėjus darbo dienai penktadienį (Kalifornijos laiku), „Twitter“ darbuotojai elektroniniu paštu gaus pranešimus apie jų likimą.

Nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 5,7 proc. – 1 punktu mažiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 0,5 punkto daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 6,1 proc., moterų – 5,3 proc., remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis siekė 10,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 4 punktais.

Šiemet individualios veiklos pažyma išduota beveik 1,6 tūkst. pavėžėjimo paslaugas teikiančių užsienio piliečių, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis. Apie tai rašo portalas lrt.lt VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, pernai pavėžėjimo paslaugas deklaravo teikiantys 737 užsienio piliečiai. Iš jų 555 deklaravo 4,5 mln. eurų individualios veiklos pajamų.