darbas

Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo kitų metų įsigaliosiant naujai neįgaliųjų įdarbinimo tvarkai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, jog šalies visuomenė yra pasiruošusi daugiau nei 143 tūkst. žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką. Šiuo metu dirba trečdalis visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Pasak M. Navickienės, 95 proc. apklaustųjų sutinka dirbti su kolega, turinčiu negalią, 92 proc. būdami darbdaviais priimtų į darbą neįgalųjį, o 90 proc. mano, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 0,6 tūkst., arba 2,2 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,5 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų per ketvirtį sumažėjo statybos veiklos įmonėse – jų buvo 0,5 tūkst. mažiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 0,3 tūkst., prekybos įmonėse – 0,2 tūkst. mažiau, pranešė Statistikos departamentas.

Dėl prastėjančių darbo sąlygų ir mažų atlyginimų byra šalies policija. Pastaraisiais metais, kaip aiškina pareigūnus ginanti Lietuvos policijos profsąjunga, tarnybą paliko mažiausiai apie tris šimtai policininkų. Policijos vadovybė neslepia – problema dar didesnė, mat šiuo metu įvairiose srityse trūksta maždaug pusantro tūkstančio pareigūnų. Tiesa, užtikrina, kad gyventojai gali būti ramūs, saugumas nenukentės. Esą į tarnybą netrukus įsilies jaunimas.

Prekyba žmonėmis – ne tik už jūrų marių, šie nusikaltimai plinta ir Lietuvoje, sako prokuroras Ruslanas Ušinskas. Šalyje išnaudojami užsieniečiai, o lietuviai vežami į Britų salas arba Skandinaviją, kur dirba priverstinai. Prekeiviai žmonėmis tautiečius verbavo Klaipėdoje, o vėliau vertė daryti nusikaltimus – vogti ar net platinti heroiną. Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, numatančias papildomą apmokėjimą prokurorams už viršvalandinį darbą. Siūlymą pateikęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad neseniai sugriežtinus sulaikymo tvarką, prokurorai ir teisėjai bus priversti dažniau dirbti savaitgaliais, po darbo valandų, švenčių dienomis. „Todėl reikalinga, kad būtų apmokėjimas ir prokurorams už darbą šeštadieniais, kad būtų teisinis pagrindas“,  – sakė S. Šedbaras.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Įvyko asociacijų „Lyderė“ ir „Personalo valdymo profesionalų“ (PVPA) bendras forumas „Šeimos ir karjeros derinimas: praktikos ir rekomendacijos“. Renginio metu buvo pristatyta studija ir rekomendacijos Lietuvos darbdaviams, kaip pagerinti šeimos ir karjeros derinimo sąlygas darbovietėse. Taip pat įmonių „Sorainen“, „Nasdaq Vilnius“, „Wix“ ir „Western Union Processing Lithuania“ atstovai dalinosi sukaupta patirtimi diegiant gerąsias praktikas.

Didžiosiose JK įmonėse moterys užima vis dar „pasibaisėtinai“ mažai aukščiausių postų, nepaisant tam tikros pažangos, parodė šalyje atlikto tyrimo rezultatai.  Moterys užima beveik 40 proc. žemesnio rango direktorių postus įmonėse, įtrauktose į Londono FTSE 100 indeksą, tačiau jų kur kas mažiau aukštesnio rango vadovų postuose, sakoma audito grupės EY ataskaitoje.

Jau tampa įprasta matyti žmones su tatuiruotėmis, tačiau dėl to gali kilti problemų darbinantis. Tatuiruotas žmogus kažkam atrodo neva nekompetentingas, nepatikimas, gali atstumti klientus ar negatyviai veikti įmonės reputaciją. Priimant į darbą ar jau dirbant diskriminacija yra draudžiama, tačiau realiai nelabai aišku, kiek toks draudimas apima ir tatuiruotes.

Kai kurių parlamentarų planas į biudžetines įstaigas, valstybės ar savivaldos įmones pritraukti kuo daugiau neįgaliųjų sukėlė diskusijų, tačiau Seime jis sėkmingai skinasi kelią.   Praėjusią savaitę projektui pritarė parlamentinis Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija. Kad įstatymas būtų priimtas, visas Seimas turės balsuoti dar du kartus. Projektą, kad neįgalieji nuo 2024 metų šiose įstaigose ir įmonėse sudarytų ne mažiau kaip 5 proc.

Socialinis tinklas „Twitter“ pranešė, kad penktadienį pradės darbuotojų atleidimo procesą, naujajam platformos savininkui, milijardieriui Elonui Muskui nusprendus nieko nelaukti ir imtis veiksmų užtikrinti gerus finansinius rodiklius.  Visos įmonės darbuotojams skirtame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad prasidėjus darbo dienai penktadienį (Kalifornijos laiku), „Twitter“ darbuotojai elektroniniu paštu gaus pranešimus apie jų likimą.

Nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 5,7 proc. – 1 punktu mažiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 0,5 punkto daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 6,1 proc., moterų – 5,3 proc., remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis siekė 10,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 4 punktais.

Šiemet individualios veiklos pažyma išduota beveik 1,6 tūkst. pavėžėjimo paslaugas teikiančių užsienio piliečių, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis. Apie tai rašo portalas lrt.lt VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, pernai pavėžėjimo paslaugas deklaravo teikiantys 737 užsienio piliečiai. Iš jų 555 deklaravo 4,5 mln. eurų individualios veiklos pajamų.

Tuščios gatvės, pustuštės ar net išvis neveikiančios valstybinės įstaigos ir net privatūs verslai. Darbdaviai skaičiuoja, kad pirmadienį laisvadienį pasiėmė ir mini atostogas susiveikė net pusė dirbančiųjų. Daliai tautiečių tai ne prie širdies – žmonės negavo reikiamų paslaugų. Kiti džiaugiasi – papildomas poilsis dar niekam nepakenkė. Atostogavo ir net pusė ministrų, užtat kai kuriems kitiems teko darbuotis net už keturis, bent jau teoriškai.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Šiaulių savivaldybė dvi dienas per savaitę dirbs nuotoliniu būdu. Pagal sumanytą planą valdininkai į darbą eis tik pirmas tris savaitės dienas, o ketvirtadienį ir penktadienį triūs nuotoliniu būdu iš namų, šeštadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“. „Planuojama uždaryti tik pagrindinį pastatą, o socialinių paslaugų, civilinės metrikacijos skyriai dirbs įprastu režimu“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis.

Lietuvoje sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą, jų ir darbdavių atstovai turi labiau rūpintis atvykusių dirbti į Lietuvą žmonių išlaikymo reikalais, o ne galvoti, kaip jų atsivežti kuo daugiau, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.   Pasak jo, beveik pusė vairuotojų iš trečiųjų šalių, prašę leidimų įsidarbinti Lietuvoje, to nepadarė ir iš šalies išvyko.

Artėjant sunkmečiui, dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių, tad jiems tenka ieškoti naujo darbo. Vieni greitai jį randa, kiti nusprendžia mokytis ir įgyti naują profesiją. Kursams, mokymams gyventojai išleidžia iki 4 tūkst. eurų. O jų organizatoriai teigia, kad pabaigus kursus įsilieti į darbo rinką galima per 2 mėnesius.

Laikai, kai Lietuvoje masiškai trūko kvalifikuotų darbuotojų, panašu, traukiasi. Darbdaviai pasakoja, kad sulaukia didesnio susidomėjimo darbo pozicijomis. Tarp kandidatų – spalvingos asmenybės, iš kurių sulaukiama keistų prašymų. Personalo atrankos specialistai pasakoja, koks kandidatų elgesys juos labiausiai stebina. Pasitaiko, kad jaunuoliai į darbo pokalbį ateina lydimi tėvų. Taip pat darbdaviai sulaukia keistokų kandidatų prašymų, neretai žmonių lūkesčiai dėl atlyginimo pranoksta realybę.

Artėjant minėjimo ir šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis atminimo pagerbimui, poilsiui, susitikimui su šeima ir draugais. Tačiau yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis. Todėl: švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 123 str.

Faktinis nedarbas Latvijoje rugsėjo pabaigoje sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 4,4 proc., vyrų – taip pat 0,1 punkto iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 59,9 tūkst. bedarbių, iš jų 20,7 tūkst. buvo moterys, 39,2 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 0,8 tūkst., o per metus – 4,6 tūkstančio.

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, ir tendencija sunkiai keičiasi. Dabar, „Sodros“ skaičiavimais, moterys vidutiniškai uždirba dviem šimtais eurų mažiau už vyrus. Tam specialistai randa ir objektyvių priežasčių, tačiau neatmetama, kad ir pasenęs požiūris, esą moters vieta prie puodų ir vaikų, prie to prisideda.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Seime skinasi kelią Darbo kodekso pataisa, leidžianti darbuotojui gauti papildomų atostogų savišvietai.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiai pataisai, kuri darbdavius įpareigotų per metus suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamas atostogas darbuotojų savišvietai. Dėl papildomų garantijų, pavyzdžiui, ilgesnio mokymosi laiko arba jų apmokėjimo, darbuotojai su darbdaviu tartųsi kolektyvinėje sutartyje.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą vienoje iš vadinamųjų pandeminio ribojimo bylų – vertinta įstatymo norma, kad dėl užkrečiamosios ligos laiku nepasitikrinę darbuotojai turėjo būti perkeliami arba nušalinami nuo darbo. Šią Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatą KT apskundė grupė Seimo narių.

Nemokami užkandžiai, sporto klubas ar kitos pramogos darbe – svajonė ar realybė Lietuvoje dirbančiam žmogui? Apie tai, kokie paskatinimai lietuviams siūlomi dažniausiai, pasakoja darbo rinkos portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, o Lietuvos startuoliai – „Vinted“ ir „Kilo Health“ atskleidžia, kaip motyvuoja savo darbuotojus.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad darbas privačiame universitete neprivalėjo skaičiuotis į mokslinį stažą. „Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją mokslinio darbo stažą, pagal kurį skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, sudarė tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieštaravo Konstitucijai“, – rašoma nutarime.

Nedarbo lygis Lenkijoje rugsėjį sudarė 4,8 proc. ir buvo žemiausias per 32 metus, trečiadienį pareiškė šalies šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Malag, kurią cituoja Lenkijos radijas. Vyriausybės duomenimis, rugsėjo pabaigoje visoje šalyje darbo neturėjo apie 803 tūkst. žmonių – 5,2 tūkst. mažiau negu mėnesiu anksčiau. Valstybinė statistikos agentūra (GUS) praėjusį mėnesį skelbė, kad nedarbo lygis Lenkijoje rugpjūtį smuko nuo 4,9 proc. mėnesiu anksčiau iki 4,8 procento.

Nuo šio lapkričio 1 d. įsigalios svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies praktiškai visus darbuotojus ir darbdavius. Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, priekabiavimą. Kas tiksliai keisis darbdaviams ir darbuotojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius ir Seimo narys Gintautas Paluckas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Valstybei svarbius projektus Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų vykdyti nevėluodama ir greičiau priimant sprendimus, teigiama atnaujintame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte šiai įstaigai. Nuo kitų metų akcine bendrove tapsianti direkcija turėtų keisti darbo metodus, pirmadienį pranešė ministerija.

Nors traukiantieji dūmą darbe pertraukėlių metu seniai nieko nestebina, pasirodo, daugėja ir vartojančiųjų alkoholį darbovietėse. Profsąjungų atstovai konstatuoja, kad sutramdyti taurelę mėgstančius kilnoti darbuotojus būdų yra, tačiau jie nesprendžia pačios priklausomybės problemų. Nors stebimos bendros alkoholio vartojimo tendencijos visuomenėje, vartojančiųjų alkoholį darbo vietose per pastaruosius aštuonerius metus padaugėjo.

Išgirdę, kokias pareigas užima kėdainiškė Lina Dzigienė, daugelis nustemba – dažniausiai ją galite išvysti prie sunkvežimio vairo. Nors naująsias pareigas ji užima dar neilgai, Lina sako negalinti atsidžiaugti, kad pasirinko vairuoti sunkvežimį, nes kiekviena darbo diena praeina dirbant mylimą darbą.

Šildymo sezono pradžios šiemet su baime laukia tiek gyventojai, tiek verslo atstovai. Dėl energijos kainų šuolio, verslininkai buvo priversti gerokai pasukti galvą, kokiais būdais galima būtų sumažinti energijos sąnaudas. Užbėgant įvykiams už akių, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė primena apie tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą šaltuoju metų laiku.

Velso princas linksmai šnekučiavosi su močiute, kai lankėsi Šiaurės Velse su princese Kate – tai pirmoji poros kelionė nuo tada, kai jie gavo naujus titulus. Princas Williamas prapliupo juokais po to, kai moteris linksmai atmetė jo darbą pasiūlymą, kurį jis pateikė prabėgus vos kelioms akimirkoms nuo jų susitikimo pradžios. Velso princas ir princesė pirmą kartą lankėsi Šiaurės Velse nuo tada, kai gavo naujuosius titulus, o linksmas pokalbis įvyko antradienį, rašo mirror.co.uk.

Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo. „Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Veiklą laikinai sustabdžiusi Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ apie atleidimą įspėjo 31 darbuotoją. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Anksčiau bendrovė skelbė, kad planuoja atleisti apie 5 proc. darbuotojų, o dalis jų bus išleista į prastovas.

Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo 2,7 karto arba 58,5 tūkst., praneša Užimtumo tarnyba. Pandemijos laikotarpiu nuosekliai augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 metais sudarė apie 44 proc. Užimtumo tarnybos klientų. Šiemet rugsėjo pradžioje jų liko 34,5 tūkst. „Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Įsivaizduokite, kad jums pakėlė atlyginimą, tačiau gausite mažiau pinigų nei iki šiol. Toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas? Tačiau būtent taip nutiks po Finansų ministerijos sprendimo keisti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimą.  Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kritikavo Finansų ministerijos parengtą diskusinį projektą, kuriam pritarus nuo 2023 metų gyventojams uždirbantiems nuo 1927 eurų mažės atlyginimas į rankas.

Mažėjant migrantų skaičiui iš Baltarusijos Pabėgėlių priėmimo centras apie atleidimą iš darbo įspėjo 27 darbuotojus. Daugiausiai iš jų – 18 dirba Vilniuje, 9 darbuotojai – Jonavos rajone, Rukloje, dauguma (23) įspėtų darbuotojų yra individualios priežiūros specialistai, teigiama Užimtumo tarnybai pateiktame centro pranešime apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Nuo šio lapkričio Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, rašoma pranešime spaudai. Darbdaviai turintys daugiau kaip 50 darbuotojų privalės turėti pasitvirtinę smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas, įskaitant ir emocinį, bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas. Tokį smurtaujantį ar priekabiaujantį kolegą darbdavys galės atleisti be įspėjimo ir išeitinės.

Optimizuojant veiklą ir visoje Lietuvoje atsisakant kai kurių skyrių bei pastatų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ketina atleisti iki 110 darbuotojų, tarp jų daugiausiai – administratorių ir vairuotojų. „Optimizavimo planas – kai kuriuose rajonuose mes atsisakome pastatų ir nelieka tam tikrų pareigybių, sakykim, vairuotojų, administratorių ir panašiai“, – BNS antradienį sakė tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.

Esant sudėtingai situacijai elektros rinkoje ir norint užtikrinti maksimalius jungčių pralaidumus tarp regiono šalių, Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ nusprendė atidėti rugsėjį planuotą šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. Nauja bandymo data paaiškės ją suderinus su regioniniais partneriais, pentadienį pranešė įmonė.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Valandos darbo sąnaudos Lietuvoje balandį-birželį, palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 12,5 procento. Labiau sąnaudos augo tik Bulgarijoje (14,4 proc.) ir Vengrioje (12,7 proc.). Visoje ES darbo sąnaudos per metus vidutiniškai augo 4,4 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,3 proc.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė apie planus uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, stiprėjant kritikai Kinijos atžvilgiu, kad Sindziango regione gyvenantys uigūrai yra verčiami dirbti prieš jų valią. Briuselio planuose Kinija nėra konkrečiai minima, o daugiausia dėmesio bus skiriama visiems gaminiams, pagamintiems naudojant priverstinį darbą, įskaitant tuos, kurių kilmės šalis yra ES.