darbas

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Islandijos parlamentas antradienį pateikė įstatymo projektą, pagal kurį valstybinės ir privačios kompanijos turės įrodyti, kad siūlo vienodą darbo apmokėjimą savo darbuotojams. Toks reikalavimas būtų pirmas pasaulyje. „Įstatymo projektu nustatoma, kad tam tikro dydžio, 25 ar daugiau darbuotojų turinčios kompanijos ir institucijos gautų atestavimą dėl vienodų atlyginimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialinių reikalų ir lygybės ministras Thorsteinnas Viglundssonas.

Vaiko teisių apsaugos specialistai neatsisako dirbti savaitgaliais ir po darbo valandų, tačiau tai veiklai būtina skirti papildomų lėšų ir priimti daugiau darbuotojų, teigia Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkė Regina Klevinskienė. „Nė vienas Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl darbo visą parą ir tikrai nesiekia išvengti budėjimo visą parą, švenčių ar savaitgaliais.

Jaunimas dairosi, kuo baigę mokyklą norėtų tapti. Dešimtys šiauliečių panoro tapti policininkais. Juos žavi įsivaizduojama romantika ir adrenalinas. Dirbantys policininkai sako, kad tai darbas, toli gražu neprimenantis filmų apie Šerloką Holmsą. Gimnazistė Viktorija ima tikrą policininko ginklą. Mergina šauna. Šį kartą ginklas be šovinių ir į jokį nusikaltėlį nenukreiptas. Mergina, kaip ir kiti jaunuoliai atėjo pasidomėti policijos darbo paslaptimis ir gal pasirinkti profesiją.

Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia  darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo vietų, o tam tikrų sričių darbuotojų skaičius išaugo labiausiai. 2016 metais labiausiai padidėjo teisininkų, inžinierių ir mechanikų, pramonės ir gamybos, žiniasklaidos specialistų ir statybininkų paklausa. Skelbimų skaičius apie šių sričių darbuotojus portale CVbankas.

Priklausomybės gyvenime pasirodo įvairiausiuose pavidaluose. Kai kurie žmonės yra priklausomi nuo substancijų, o kiti pasitenkinimą gauna įsitraukdami į tam tikras veiklas – tai vadinama elgesio priklausomybe. Viena iš didžiausių priklausomybių yra lažybos ir lošimas: pradedant nuo lažinimosi futbolo varžybose, baigiant ženkliukų statymu ruletėje. 2012 m. daugiau kaip 60 proc. suaugusiųjų buvo dalyvavę tam tikrose lažybose per pastaruosius 12 mėnesių. Kava.

Valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija dirba toliau ir sieks sklandžiau bendradarbiauti, po koordinacinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, abiejų partijų atstovai sutarė dėl paramos miškų urėdijų reformai, tačiau ne jos turiniui - dėl jo abi partijos dar žada derėtis vėliau.  „Darbas vyksta toliau, aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti.

Finansų ir ekonominėms krizėms pasaulyje aprimus, darbdaviai ieško naujų dingsčių atlyginimų nedidinimui. Štai, Japonijos korporacijos bando įtikinti darbuotojus, jog algų kelti negali, nes joms esą kelia nerimą prognozėms nepasiduodanti padėtis tarptautinėse rinkose, rašo agentūra „Bloomberg“. Japonijos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, atlyginimai šalyje, pernai didėję vidutiniškai vos 0,44 proc., šiemet gali augti tiek pat niekingai kukliai – 0,43 procento.

Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ nepasirašius Trišalės tarybos narių susitarimo dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų, tai netrukdys projekto svarstymui Vyriausybėje ir Seime. „Teisinę bazę Darbo kodekso paruošti ministerijoje gali užtrukti maždaug dvi savaites.

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais žmonėmis, bet gali būti ir puikus raktas, ieškant darbo. Darbuotojų ieškantys darbdaviai prie kitų reikalavimų neretai nurodo, kad kandidatas turi mokėti užsienio kalbą. Darbdaviams labiausiai reikia anglų ir rusų kalbos žinių Darbo portalo CVbankas.

Valstybė neužtikrina visų galimybių šeimoms efektyviai derinti vaiko priežiūrą su darbu, nes nesudaromos sąlygos moterims arba vyrams grįžti į darbą, kol vaikui sueis vieni metai, teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Vertindama vaiko priežiūros atostogų tvarką, lygių galimybių kontrolierė pažymi, kad šiuo metu vaiko susilaukę tėvai gali rinktis iš dviejų alternatyvų: arba gauti 100 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog jei Trišalei tarybai laiku nepavyks susitarti dėl visų ginčus keliančių naujojo Darbo kodekso klausimų, jo įsigaliojimas gali būti dar kartą atidėtas. „Jei kas nors bus nespėta, tada bus svarstomas atidėjimas. Teoriškai, ne praktiškai. Jeigu nebus spėta, pasaulio pabaiga neateina, bus atidėta.

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Vasarį darbdaviai pateikė tiek pat laisvų darbo vietų kaip ir sausį – 23,7 tūkst. Labiausiai darbo paklausa augo informacinių technologijų technikų, reklamos ir rinkodaros specialistų, verslo paslaugų vadybininkų, administravimo sekretorių, grindų ir plytelių klojėjų bei mūrininkų. Didžiausias poreikis išlieka logistikos ir paslaugų sektoriuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai ir pardavėjai paklausiausi darbo rinkoje.

Trišalė taryba pradeda nagrinėti paskutinius naujojo Darbo kodekso punktus, keliančius ginčų tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų. Antradienį vyksiančiame posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama kol kas nesuderintiems darbo ir atostogų laiko klausimams. Anksčiau jau sutarta dėl kai kurių darbo laiko reglamentavimo klausimų ir dėl lengvesnių sąlygų gauti nedarbo išmoką, tačiau nepavyko sutarti dėl atostogų trukmės bei darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijų paskirstymo.

Buvęs „Husarų“ narys Ernestas Urbonas perėjo prie solinės karjeros ir jau koncertuoja Jungtinėje Karalystėje, Londone. Tai padeda padaryti jo sužadėtinė, stilistė Agne Stumbrė. Bendri interesai suvedė šiuos du darbui atsidavusius žmones, kartu jie kuria įvaizdžius koncertams, domisi naujausiomis mados tendencijomis bei kartu organizuoja koncertus. Tai dar labiau artina juos kaip porą. „Toks „darbas“ suartina ir šalina mūsų atstumą, kai vienas yra Londone, kitas Vilniuje.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Gausėjant Lietuvą aplankančių užsienio turistų srautams, auga gidų paslaugų paklausa. Specialistų teigimu, rusiškai ar angliškai kalbančių gidų Lietuvos didmiesčiuose ar kurortuose pakanka, tačiau mokančiųjų vokiečių, italų, prancūzų, švedų ar, pavyzdžiui, kinų kalbų stinga vis labiau, rašo „Verslo žinios“. „Darbo gidams tikrai yra. Nors yra tam tikrų problemų, kurių patiria šalis reklamuodamasi užsienyje, pastaraisiais metais turizmas į Lietuvą vis tiek auga.

Pernai daugiausia uždirbusių darbuotojų pagal darbo sritis penketukas nedaug pakito nuo 2015-ųjų – jame puikuojasi eksporto, vadovavimo ir valdymo, statybos ir informacinių technologijų specialistai. Vienintelė sritis, pernai nebepatekusi į sąrašo viršų – tai inžinerija ir mechanika, o jos vietą užėmė nekilnojamojo turto ir energetikos sritys. Kiek praėjusiais metais uždirbo į daugiausiai uždirbančiųjų sąrašą patekusių sričių darbuotojai, apžvelgiama remiantis darbo portalo CVbankas.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Prasideda dar viena socialinės darbuotojos Jolantos darbo diena. Kompiuteryje suvedami reikalingi duomenys, ir ruošiamasi kelionei į socialinės rizikos šeimą. Drąsos, po to, kai prieš kelias dienas, peiliu buvo užpulta Vaiko teisių gynėja bei grasinta susidoroti ir su socialine darbuotoja, Jolanta sako ne itin daug. Moteris užgniaužusi kvapą stebėjo įvykius Mostiškėse ir prisiminė savo liūdną patirtį. Mat pati yra ne kartą žvelgusi mirčiai į akis.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Dvidešimt šešerių metų armėnas Surenas į Lietuvą atvyko ne tik mokytis, bet ir užsidirbti pinigų. Jaunuolis penkis mėnesius dirba armėniškame restorane, kaip pats sako, gauna didesnį nei vidutinį atlygį, ir tokiomis darbo sąlygomis yra visiškai patenkintas. Keliuose tokiuose restoranuose dirba ne tik trys armėnai, bet ir Bosnijos ir Hercogovinos bei Pakistano pilietis.

Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje, kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris. Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.

Reikia ieškoti būdų, kaip į regionus pritraukti jaunus specialistus, tačiau prievarta dirbti į regionus tikrai niekas neveš, apie idėją jaunus specialistus įpareigoti atidirbti už valstybės lėšomis baigtas studijas sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Tikrai tokios pozicijos nėra, kad galima šiais laikais galvoti, kad kažkas prievarta bus kažkur vežamas. Bet nereikia ignoruoti, kad problema pritraukti jaunus žmones į regionus yra, ir reikia ieškoti būdų.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Programinės įrangos kūrimo paslaugas teikianti Nyderlandų bendrovė „Macaw“ kuriasi Vilniuje. Pirmajame bendrovės biure ne namų rinkoje planuojama įdarbinti daugiau nei 200 informacinių technologijų specialistų, kursiančių informacinių technologijų sprendimus. „Lietuva mums patraukli dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, geografinės padėties ir kultūrinių panašumų su Nyderlandais.

Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės kartu su užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pakvietė Stokholme gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą ir supažindino su karjeros galimybėmis. Renginyje dalyvavo apie 40 galimybėmis grįžti į Lietuvą besidominčių Lietuvos piliečių. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje įvyko didelis pasikeitimas.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Per 70 procentų lietuvių į darbą veržiasi kosėdami, čiaudėdami ir net pakilus temperatūrai. Anot specialistų, šis Lietuvos fenomenas ne dėl didelio noro dirbti, o iš baimės netekti darbo ir pajamų. Pavojingo viruso epidemijai paralyžiavus jau 11 šalies savivaldybių, tarp jų ir Kauno, Klaipėdos bei Panevėžio, darbovietėms pradeda trūkti darbo rankų. Viena pagrindinių masiško sergamumo priežasčių – net 70 procentų tautiečių prisipažįsta, jog į darbą veržiasi ir sirguliuodami.

Beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) apklaustų dirbančių gyventojų teigia, kad eina į darbą peršalę. Tai parodė „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic“ atliktas naujas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu buvo apklausiami darbuotojai ir darbdaviai.

Net šeši iš dešimties darbuotojų Lietuvoje sutiktų dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau taip dirba tik 2 proc., o 13 proc. tokio darbo nenorėtų, nes jiems tiesiog patinka išeiti iš namų, teigia tyrimą vykdęs specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Metų pradžioje į Lietuvą atėjus tikrai žiemai net ir prieš nuotolinį darbą nusiteikę Lietuvos dirbantieji tikriausiai pamąstė, kad vis dėlto būtų neblogai darbuotis šiltuose namuose, užuot vykus į darbą per speigą, slidžiomis ar užpustytomis gatvėmis.

Šiandienos Lietuvos darbo rinkoje problema tampa ne bedarbystė, bet tinkamų darbuotojų trūkumas. Tam įtakos turi tai, kad kasmet mokyklas baigia mažiau abiturientų, dalis jų pasirenka studijas užsienyje, kurias baigę negrįžta į Lietuvą. Personalo atrankų kompanijos „HR factory Lietuva“ vadovė Henrika Bivainienė įsitikinusi, kad kaip darbdaviui seksis ieškoti darbuotojų, priklauso nuo jo veiksmų.

Pirmadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė su profesinių sąjungų atstovais aptars aktualijas ir bendradarbiavimo kryptis įgyvendinant Vyriausybės programą. Ministerija BNS nurodė, kad susitikti kviečiamos visos švietimo profsąjungos, įskaitant atstovaujančias aukštosioms mokyklas. Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas BNS sakė, kad per susitikimą tikisi išgirsti, kokia politika bus vykdoma švietimo srityje artimiausiais metais.

Robotų įsiveržimui į kasdienį gyvenimą duris atverianti vadinamoji ketvirtoji pramonės revoliucija kartu ir džiugina, ir baugina, nemažai žmonijos daliai keldama hamletišką klausimą – robotai palengvins žmonių darbą ar savo kūrėjus paliks be pajamų.

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė konkursą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo pareigoms eiti. Konkursas paskelbtas praėjus pusmečiui po to, kai direkcijos vadovė Vida Petiukonienė atsistatydino. Kandidatai eiti šias pareigas kviečiami dokumentus teikti iki sausio 13 dienos.

Iš darbo atleista neblaivi darbe Vilniaus miesto apylinkės teisme buvusi sekretorė. Moteriai buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,64 promilės alkoholio. Teisėjų tarybos narė, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė BNS trečiadienį patvirtino, kad toks įvykis teisme buvo ir darbuotoja iš pareigų atleista už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, buvimą darbo metu neblaivia ir tokiais veiksmais diskreditavus teismą, kaip valstybės instituciją, vykdančią teisingumą.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Pristatydami save galimam darbdaviui lietuviai šiemet itin dažnai minėjo atsakomybę, patirtį ir sugebėjimus. O vardydami asmenines savybes daugiausiai gyrėsi, kad yra komunikabilūs, darbštūs ir sąžiningi. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę motyvacinius laiškus, kuriuos ieškantys darbo įkėlė per 2016-uosius. „Pateik savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, ir aš pasakysiu, ar kviesiu tave pokalbio dėl darbo.

Visų darbdavių svajonė – nuolat tobulėjantis, kvalifikacijos kėlimu suinteresuotas darbuotojas, kuris tuo rūpinasi asmeniškai negailėdamas savo laiko ir jėgų. Tačiau tokių darbuotojų – mažuma, pastebi Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Kad situacija šalyje keistųsi, šalies įmonėms planuojama skirti daugiau nei 11 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) investicijų darbuotojų mokymams kvalifikacijai tobulinti ar įgyti.

Į šeimos, norinčios gauti piniginę paramą, pajamas ir toliau nebus įskaitomos jaunesnių kaip 18 metų asmenų gaunamos darbo pajamos. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas - už balsavo 75 Seimo nariai, o susilaikė 25 parlamentarai.

Vieniems darbo ieškantiesiems tenka įveikti daugybę kandidatų, kad gautų darbą. Kitus medžiote medžioja ar net pervilioti iš kitos įmonės ketina patys darbdaviai. Darbo portalas CVbankas.lt apžvelgia, tarp kokių sričių darbuotojų šiais metais konkurencija buvo didžiausia ir kokių darbuotojų ieškantys darbdaviai turėjo mažiausią pasirinkimą.

Naujosios Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė teigia ateinanti dirbti ir siekti rezultatų. Pasak jos, pagrindiniai jos darbo prioritetai bus valstybinio sektoriaus efektyvumo didinimas, didesnis skaidrumas ir valstybės valdomų įmonių reforma. Interviu BNS M.Dargužaitė sakė tikinti, kad naujoji Sauliaus Skvernelio ministrų komanda padės pasiekti šiuos tikslus. - Premjeras Saulius Skvernelis jums pasiūlė užimti Vyriausybės kanclerio pareigas.

 Premjeru antradienį tapęs Saulius Skvernelis sako jau apsipratęs su naujomis pareigomis ir jas apibrėžia kaip „likimo nulemtą neišvengiamybę“. Į žurnalistų pastabą, kad liūdnai skamba toks nusiteikimas pradedant premjero karjerą, S.Skvernelis atsakė – skamba normaliai.

Garbaus amžiaus lietuvio istorija sukrečia. Apie 60 metų vyro tapatybė – paslaptis, bet jo gyvenimo klaida turėtų tapti akis badančiu įrodymu, kaip negalima pasitikėti aukso kalnus žadančiais nepažįstamaisiais. „Šį vyrą vieno miesto autobusų stotyje pakalbino Vycka su Genka. Nepažįstamieji pasiūlė gerai apmokamą darbą Danijoje. Nieko neįtardamas vyras išvyko, tačiau dėl savo garbaus amžiaus jis nesugebėjo atlikti tam tikrų darbų.

Aštuoniolikmetis Petras Šlekys 8 metus dirba IT industrijoje ir prisistatydamas drąsiai save vadini projektų vadovu. Neįtikėtina lietuvio karjera – naujosios Z kartos pavyzdys. Ją vieni galėtų pavadinti  pasaka, kiti – košmaru. Petras dar būdamas 10 metų sukūrė pirmąjį interneto puslapį ir pardavė jį už 5 litus. Tai buvo jo pirmosios pajamos iš IT sektoriaus. Per 4 metus savomis rankomis jis sukūrė virš 50 įvairioms įmonėms ir projektams. „Tada nebeturėjau laiko to daryti.