cunamis

Gavę leidimus, japonai antradienį trumpam grįžo į savo namus, esančius uždraustoje zonoje aplink avarijos ištiktą Fukušimos jėgainę. Vyriausybiniu autobusu jie buvo atvežti į Kavaučio kaimą. Žmonės vilkėjo apsauginius rūbus, buvo su specialiais akiniais, praneša agentūra AFP. „Aš negalvojau, kad taip susijaudinsiu grįžęs namo“, – televizijos stočiai „Asahi“ pasakojo vienas gyventojas. Žmonėms leista dviem valandom grįžti į namus pasiimti daiktų.

Japonijoje kovo 11 d. įvykusio smarkaus žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio aukų skaičius pasiekė 14 tūkstančių 898. Tai sekmadienį paskelbė Japonijos vyriausioji policijos valdyba. Šios žinybos duomenimis, daugiausia žmonių žuvo Mijagio prefektūroje – 8 tūkstančiai 917. Kaimyniniuose Ivatės ir Fukušimos regionuose žuvo atitinkamai 4 tūkstančiai 380 ir 1 tūkstantis 537 gyventojai. Policijos duomenimis, 6-iose prefektūrose dingusiais be žinios laikomi 9 tūkstančiai 922 žmonės.

6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas sudrebino rytinę Japonijos pakrantę, pranešė JAV geologijos tarnyba. Kol kas negauta pranešimų apie padarytą žalą. Japonija bando atsigauti po kovo 11 dieną įvykusio 9 balų stiprumo žemės drebėjimo ir cunamio, nusiaubusio šalį. Per katastrofą žuvo apie 26 tūkst. žmonių. Nuo to laiko žemė Japonijoje drebėjo dar kelis kartus, tačiau žymesnės žalos nebuvo padaryta.

Jūros vandenyje netoli avarijos ištiktos Fukušimos jėgainės nustatyta smarkiai padidėjusi radiacija. Anot elektrinės operatorės „Tepco“, mėginiai paimti maždaug už 15 km nuo jėgainės. Juose radioaktyvaus cezio 137 norma viršyta 600 kartų. Be to, padidėję ir cezio 134 bei jodo 131 rodikliai, praneša agentūra AFP. Minėti rodikliai prieš tai buvo tokie žemi, kad nebuvo įmanoma jų išmatuoti. „Iš vieno mėginio mes dar negalime pasakyti nieko konkretaus“, – sakė „Tepco“ atstovė.

Japonijoje kovo 11 d. įvykusio smarkaus žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio aukų skaičius pasiekė 14 tūkstančių 728. Tai pirmadienį paskelbė Japonijos vyriausioji policijos valdyba. Šios žinybos duomenimis, 6-iose prefektūrose dingusiais be žinios laikomi 10 tūkstančių 808 žmonės. Sužeisti 5 tūkstančiai 278 žmonės. Maždaug 92 procentai aukų žuvo nuo cunamio, kurio aukštis atskirose vietose siekė 39 metrus. Du trečdalius žuvusiųjų sudarė vyresni kaip 60 metų amžiaus žmonės.

Japonijos Curugos AE aptiktas radioaktyvių medžiagų nuotėkis, praneša Kyodo, informacijos gavusi iš vietinės valdžios šaltinio. Tvirtinama, kad antrojo reaktoriaus aušinimo skystyje buvo aptiktas padidintas radioaktyviųjų izotopų kiekis (Reuters duomenimis, radioaktyviojo jodo). Spėjama, kad nuotėkio šaltinis gali būti netvarkingi kuro strypai. Jėgainės operatorės JAPC atstovai tvirtina, kad jokio pavojaus nuotėkis nekelia – radioaktyvieji izotopai liko elektrinės viduje.

Japonijos imperatoriškoji pora trečiadienį pirmą kartą apsilankė cunamio nusiaubtose teritorijose šalies šiaurės rytinėje pakrantėje. Imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko trečiadienį lėktuvu atvyko į karinių oro pajėgų bazę Mijagio prefektūroje, praneša agentūra AFP. 77 metų imperatorius, kuris laikomas gyvu Japonijos vienybės simboliu, nusilenkė prieš armijos gelbėtojus, susirinkusius jo pasveikinti. Vėliau pora sraigtasparniu išvyko į smarkiai sugriautą Minamisanriku miestą.

Japonijoje pirmadienį pradėta dar viena didelė per žemės drebėjimą ir cunamį dingusių aukų paieška. Prieš daugiau kaip mėnesį stichijos nusiaubtus regionus šalies šiaurės rytinėje pakrantėje apieškos 25 tūkst. kareivių. Akcijoje dalyvauja dešimtys laivų ir lėktuvų. Narai ieško žuvusiųjų jūroje. Po kovo 11-ąją įvykusio žemės drebėjimo ir po to kilusio cunamio Japonijoje 12 tūkst. žmonių vis dar laikomi dingusiais. Manoma, kad žuvo iki 26 tūkst. gyventojų.

Japonijoje kovo 11 d. įvykusio žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio aukomis tapo mažiausiai 14 tūkstančių 227 žmonės. Dingusiais be žinios tebelaikomi 12 tūkstančių 228 žmonės. Tokius duomenis šeštadienį paskelbė Japonijos nacionalinė policijos valdyba. Iš bendro žuvusiųjų skaičiaus labiausiai nuo stichijos nukentėjusiose Mijagio, Fukušimos ir Ivatos prefektūrose maždaug 92 procentai žmonių žuvo nuo cunamio, kurio aukštis atskirose vietose siekė beveik 39 metrus.

Japonų gelbėtojai ketvirtadienį pirmą kartą žemės drebėjimo ir cunamio aukų ieškojo radioaktyvioje zonoje dešimties kilometrų spinduliu aplink Fukušimos elektrinę. Policijos duomenimis, iki vakaro buvo rasti 10 žmonių kūnai. Penktadienį paieška bus tęsiama, praneša agentūra AFP. Teritoriją aplink branduolinę jėgainę apžiūrinėjo 300 specialia apranga vilkinčių policininkų. Aukų paieškos darbai yra sunkūs, sakė policijos atstovas.

Dėl problemų po žemės drebėjimo ir cunamio Japonijos automobilių pramonė nepagamino jau daugiau kaip pusės milijono planuotų automobilių. „Automotive News„ duomenimis, labiausiai nukentėjo „Toyota“, kuri neišleido 260 tūkst. Šiuo metu dirba tik dvi kompanijos gamyklos, kitos atnaujins darbą – bet tik laikinai – kitą savaitę. „Honda„ nuostoliai siekia apie 58 tūkst. automobilių. Gamyba sumažintu pajėgumu atnaujinta dviejose gamyklose. „Nissan“ prarado 55 tūkst., „Suzuki„ – 59 tūkst.

Naujausiuose vaizdo įrašuose galima matyti panikos apimtus Japonijos gyventojus, bandančius pabėgti nuo artėjančios cunamio bangos, rašo britų naujienų portalas „dailymail.co.uk“. Kai kurių vaizdo įraše matomų žmonių likimas yra nežinomas, nes vandens lygis kyla taip greitai, kad šie paprasčiausia pranyksta tarp vandens nešamų nuolaužų. Kaip spėjama, šioje vaizdo medžiagoje yra Minami Sanriku miesto gyventojai, bandantys išsigelbėti nuo artėjančios pražūtingos cunamio bangos.

Nors nuo pragaištingo žemės drebėjimo Japonijoje praėjo daugiau nei mėnuo, į internetą patenka vis nauji šios tragedijos videoliudijimai. Šis buvo nufilmuotas Minami-sanriku mieste po cunamio pavojaus paskelbimo. Filmavęs asmuo buvo laiku pasitraukęs į kalvą miesto pakraštyje ir iš ten fiksavo kraupias žmonių lenktynes su mirtimi.

Japonijos karinės pajėgos su JAV karių pagalba šeštadienį pradeda didelio masto paieškų operaciją, per kurią bus ieškoma žemės drebėjimo ir cunamio aukų palaikų, skelbia naujienų agentūra AP. Tokią informaciją šaltiniui pateikė Japonijos gynybos ministerijos atstovas Norikadzu Muritanis (Norikazu Muratani). Beveik 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo požeminis smūgis Šiaurės rytinei Japonijai smogė kovo 11 dieną. Po jo kilo cunamio banga. Šiuo metu stichijos aukų skaičius siekia per 12 tūkst.

Po Japonijos žemės drebėjimo ir cunamio į vandenyną buvo išplautas milžiniškas kiekis nuolaužų, kurios šiuo metu slenka link JAV Vakarų pakrantės, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimo sukeltos bangos nuplovė daugiau kaip 200 tūkst. pastatų. Atvirame vandenyne galima pamatyti plūduriuojančius automobilius, vilkikus, apvirtusius laivus ir net namus. Tačiau kur kas šiurpesnės yra JAV vandenynų tyrinėtojo Curtiso Ebbesmeyerio prognozės.

Penktadienį Japonijos vyriausybės atstovai teigė, kad po šalį nuniokojusių stichinių nelaimių jos ekonomikos padėtis yra sunki. Kol Japonija bando susidoroti su žemės drebėjimo ir cunamio padariniais, ji patiria didelį kitų šalių spaudimą. Kinija išreiškė susirūpinimą dėl radioaktyvaus vandens išleidimo į vandenyną.

Japonija vis dar bando užkirsti kelią branduolinei katastrofai, kurią sukėlė žemės drebėjimas ir cunamis kovo 11 dieną. Telegraph.co.uk pateikia šių gamtos stichijų ir krizės atominėje elektrinėje pasekmių sąrašą. Žuvusieji Iš viso žuvo 12 431 žmogus. 15 153 žmonės iki šiol yra laikomi dingusiais be žinios. Evakuacija Nacionalinė policijos agentūra paskelbė, kad daugiau nei 163 tūkstančiai žmonių buvo evakuoti į taip vadinamas slėptuves.

Japonijos imperatoriškoji pora aplankys žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtą regioną šalies šiaurės rytuose. Tai ketvirtadienį paskelbė imperatoriškieji rūmai. Imperatorius Akihito ir jo žmona Michiko esą nori asmeniškai padrąsinti žmones. Pradžioje imperatoriškoji pora penktadienį apsilankys kaimyninėje Tokijo provincijoje Saitamoje, kur laikinose pastogėse prieglobstį rado 1 tūkst. 200 žmonių iš Futabos Fukušimos provincijoje. Futaboje stovo avarijos ištikta Fukušimos jėgainė.

Praėjus trims savaitėms po galingos cunamio bangos Japonijos pakrantės apsauga nuo vandenyne plūduriuojančio namo stogo išgelbėjo šunį. Spėjama, kad keturkojis ant jo galėjo tupėti nuo kovo 11-osios. Nors pranešime teigiama, kad šuns šeimininkas nėra žinomas, tačiau vis dėlto keturkojo savininkė atsirado. Pamačiusi filmuotą reportažą per televiziją, ji pažino savo šunelį, vardu Ban.

Praėjus trims savaitėms po galingos cunamio bangos Japonijos pakrantės apsauga nuo vandenyne plūduriuojančio namo stogo išgelbėjo šunį. Spėjama, kad keturkojis ant jo galėjo tupėti nuo kovo 11-osios, pranešė naujienų agentūra „Kyodo". Šuo penktadienį buvo pastebėtas iš sraigtasparnio už kelių kilometrų nuo Mijagio prefektūros krantų Japonijos šiaurės rytuose. Jis į sausumą atplukdytas gelbėjimo valtimi. Šuns šeimininkas nežinomas.

  Praėjus trims savaitėms po galingos cunamio bangos Japonijos pakrantės apsauga nuo vandenyne plūduriuojančio namo stogo išgelbėjo šunį. Spėjama, kad keturkojis ant jo galėjo tupėti nuo kovo 11-osios, pranešė naujienų agentūra „Kyodo". Šuo penktadienį buvo pastebėtas iš sraigtasparnio už kelių kilometrų nuo Mijagio prefektūros krantų Japonijos šiaurės rytuose. Jis į sausumą atplukdytas gelbėjimo valtimi. Šuns šeimininkas nežinomas.

Atominiais samurajais pasaulio žiniasklaidos praminti avarijos „Fukušima-1“ jėgainėje likviduotojai puikiai supranta, kad gaudami milžiniškas apšvitos dozes mirs artimiausiais mėnesiais jei ne savaitėmis. Šie žmonės beveik nebendrauja su žurnalistais ir netgi su artimaisiais – valdžia prašo likviduotojų kiek įmanoma susilaikyti nuo bet kokių žinių iš jėgainės skleidimo, kad nebūtų keliama panika.

Dėl niokojamo žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio žuvusių ir dingusių be žinios žmonių skaičius pasiekė 28 tūkstančius. Tai penktadienį pranešė Japonijos nacionalinė policijos valdyba. Paskelbtais duomenimis, oficialus žuvusiųjų skaičius sudaro 11 tūkstančių 578, o dingusiais be žinios laikomi 16 tūkstančių 451 žmogus. Daugiausia žmonių žuvo Mijagio, Fukušimos ir Ivatės prefektūrose. Sužeisti 2 tūkstančiai 873 žmonės.

Dėl niokojamo žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio žuvusių ir dingusių be žinios žmonių skaičius pasiekė 27,6 tūkstančio. Tai ketvirtadienį pranešė Japonijos nacionalinė policijos valdyba. Paskelbtais duomenimis, oficialus žuvusiųjų skaičius sudaro 11 tūkstančių 417, o dingusiais be žinios laikomi 16 tūkstančių 273 žmonės. Daugiausia žmonių žuvo Mijagio, Fukušimos ir Ivatės prefektūrose.

Nors po Japoniją sukrėtusio stipriausio šios šalies istorijoje žemės drebėjimo praėjo jau daugiau nei dvi savaitės, į internetą patenka vis nauji šios katastrofos vaizdo įrašai. Viename naujausių vaizdo liudijimų užfiksuota, kaip cunamis per kelias minutes nušluoja Kesennumos uostą. Tikrovė išties baisesnė už išmoningiausius siaubo filmus.

Prognozavimo kompanija „IHS Automotive" paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad pasaulinė automobilių gamyba greitai gali nukristi net trečdaliu dėl Japonijos žemės drebėjimo ir cunamio sukeltų tiekimo sutrikimų. Kol kas sunkumų patiria daugiausiai Japonijos gamyklos. Priklausomai nuo jų konkrečios vietos, vienose gamyba jau atnaujinama, kitose pranešama apie tebesitęsiančiančias prąstovas.

Japonijos pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė kovo 11 dieną atviroje jūroje patruliavusio vieno savo laivo ekipažo nufilmuotą pirmąją cunamio bangą. Ji laivui nepadarė jokios žalos, tačiau netrukus su baisia jėga smogė Japonijos pakrantei. Šiame unikaliame vaizdo įraše matome, kaip įkandin pirmosios istorinio cunamio bangos atsirita dar dvi.

Japonijos gyvūnų gelbėjimo tarnybos savanoriai išgelbėjo jūrų kiaulę, kuri po šalį siaubusio cunamio atsidūrė ryžių lauke, už 2 kilometrų nuo jūros.Ryo Taira su kolegomis dirbo nusiaubtose vietovėse netoli Sendajaus, gelbėdami kates ir šunis, kai sulaukė keisto skambučio, interneto puslapyje pranešė dienraštis „Asahi“, kuriuo remiasi naujienų agentūra AFP. „Ryžių lauke yra delfinas!“ – teigė skambinusysis Masayuki Sato, jūrų kiaulės jauniklį sumaišęs su panašiai atrodančiu jūrų žinduoliu.

Kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius negalėjo dar kartą viešai nepasidžiaugti, kad Ignalinos atominė elektrinė uždaryta. Dingstis – cunamis Japonijoje. Numatė cunamį Viešas ministro pirmininko padžiūgavimas buvo išspjautas į pasaulį ne šiaip sau. Pusantro karto po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo padidėjusias sąskaitas už elektrą mokantys lietuviai raginami džiaugtis, kad jiems nėra taip, kaip japonams.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo, Giedriaus Krušnausko ir Arūno Brazausko straipsnis „Fukušima ir Ignalina“. Japonijos cunamis plauna ir taip skystus Lietuvos atominių ambicijų pamatus. Kartu jis gali pasitarnauti kaip figos lapelis, pridengiantis nesugebėjimą įgyvendinti didelius projektus. Lietuvos planas pasistatyti Visagine naują atominę elektrinę paskelbtas nacionalinės energetikos strategijos ašimi.

Siūlome jums pažiūrėti efektingą, tačiau ne patį smagiausią vaizdelį. Cunamį Japonijoje rodė viso pasaulio žinių tarnybos, viską naikinanti jo banga buvo užfiksuota net iš sraigtasparnių. Tačiau mes siūlome jums pažiūrėti, kaip viską naikinantis cunamis atrodo iš vairuotojo darbo vietos. Britų „Telegraph" žurnalistai šį vaizdo reportažą gavo iš išgyvenusio stichijos šėlsmo liudininko. Šio trumpo vaizdo reportažo autorius tą lemtingą dieną savo automobiliu važiavo pajūrio keliu link namų.

Šeštadienio vidurdienį ties rytine Japonijos pakrante užfiksuotas dar vienas maždaug 6,1 balo žemės drebėjimas, tačiau apie didelę žalą nepranešama, praneša „RIA Novosti“. (Papildyta 21.32) Nors situacija kiek stabilizavosi, specialistai ir toliau teigia, kad pavojus išlieka. Pareigūnai teigia, kad šis drebėjimas buvo pats stipriausias iš visų, kurie įvyko po 9 balų žemės drebėjimo praėjusį penktadienį. Naujausias drebėjimas nesutrikdė Ibarakio prefektūros atominių jėgainių darbo.

Japoniją ištiko katastrofa. Tiksliau kelios katastrofos vienu metu – žemės drebėjimas, cunamis ir avarijos atominėse elektrinėse. Stichijos nusiaubtose teritorijoje jau savaitė žmones gyvena kaip kokioje trečiojo pasaulio šalyje.Trūksta maisto, nėra elektros, vandens bei šildymo. Beveik pusė milijono japonų gyvena laikinose stovyklose arba miega ant grindų mokyklų sporto salėse bei kitose panašiose patalpose.

„General Motors" kitą savaitę stabdys gamybą Luizianos valstijoje esančioje gamykloje, nes trūksta tiekiamų iš Japonijos detalių. Tiekimas sutriko dėl žemės drebėjimo sukeltų problemų. Kaip skelbiama, gamyba atsinaujins „kai tiktai taps įmanoma". Nors kitų pranešimų apie gamyklų stabdymą, išskyrus pačią Japoniją, nėra, dalių tiekimo sutrikimai gali atsiliepti ir kitiems gamintojams. Amerikoje nuo japoniško tiekimo priklauso apie 14 proc. automobilių gamyklų.

Žinoma, Fukušimos reaktorius saugesnis. Bent jau todėl, kad jis turi keletą saugumo lygių, kurių, pavyzdžiui, išorinio kevalo, neturėjo Černobylio jėgainė. Scanpix nuotrauka Kai pas mus buvo švenčiama Kovo 11-oji, Japoniją sudrebino tragedija: po jūroje įvykusio maždaug devynių balų žemės drebėjimo kilo didžiulė cunamio banga, kuri nušlavė nuo žemės paviršiaus ištisas gyvenvietes, pastatus, automobilius, laivus, lėktuvus ir, žinoma, žmones.

Žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubta Japonija užvakar turėjo vos dvi paras užkirsti kelią avarijai atominėje elektrinėje, kuri pagal savo padarinius gali prilygti Černobylio katastrofai, teigė Didžiosios Britanijos ekspertai. Šiandien jų prognozuotas terminas baigiasi, pasaulis su nerimu viliasi, gal ekspertai klysta. Pavojingos atsargos Fukušimos 1-osios atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklose šiuo metu gali būti 15 558 kuro strypai.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo, Giedriaus Krušnausko ir Arūno Brazausko straipsnis „Fukušima ir Ignalina“. Japonijos cunamis plauna ir taip skystus Lietuvos atominių ambicijų pamatus. Kartu jis gali pasitarnauti kaip figos lapelis, pridengiantis nesugebėjimą įgyvendinti didelius projektus. Lietuvos planas pasistatyti Visagine naują atominę elektrinę paskelbtas nacionalinės energetikos strategijos ašimi.

Japonijoje dėl niokojamo žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio žuvo arba dingo be žinios 13 tūkstančių 784 žmonės. Tai ketvirtadienį pranešė nacionalinė policijos valdyba. Naujausiais duomenimis, žuvo 5 tūkstančiai 178 žmonės, sužeisti 2 tūkstančiai 285 žmonės, o dingusiais be žinios laikomi 8 tūkstančiai 606 žmonės. Per 380 tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus ir dabar yra laikinose prieglaudose.

Japonijoje įvykusio  žemės drebėjimo ir cunamio metu nukentėjo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Stichijos paliestose zonose dirbantys operatoriai nufilmavo dramatišką vaizdą, kuriame užfiksuoti du šunys, nesitraukiantys nuo savo buvusių namų nuolaužų. Filmuotoje medžiagoje matyt, kad vienas gyvūnas sunkiai sužeistas. Mažiau nukentėjęs šuo nesitraukia nuo savo draugo, letena liečia jam kaklą ir bando padėti.

Šis vaizdo siužetas sujaudino „YouTube" auditoriją, kai kuriuos net iki ašarų.  Jo keturkojis herojus, po pragaištingo cunamio likęs be šeimininkų,  išsekęs ir išbadėjęs  griuvėsiuose saugo sužeistą savo draugą, bandydamas kaip nors į jį atkreipti filmuojančio žmogaus dėmesį. Pranešama, kad abiem šunimis buvo pasirūpinta: vienas iš jų buvo nugabentas į veterinarijos kliniką, o kitas – į gyvūnų prieglaudą.

Žemės drebėjimo ir cunamio zonoje Japonijoje išgelbėta daugiau kaip 26 tūkstančiai žmonių, žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius viršija 10 tūkstančių. Tai trečiadienį operatyvinio štabo, vadovaujančio katastrofos padarinių likvidavimui, posėdyje pareiškė šalies ministras pirmininkas Naotas Kanas (Naoto Kan). Nacionalinė policijos valdyba tebeskaičiuoja stichijos šėlsmo aukas.

Japonijos imperatorius Akihito kreipėsi į savo šalies gyventojus ir paragino neprarasti vilties, nors nuosmukis po žemės drebėjimo ir cunamio vis didėja. Šiaurės rytų Japonijoje šiandien iškrito sniegas, sužlugdydamas viltis rasti likusių gyvų praėjus penkioms dienoms po praūžusio cunamio. Šalta oro temperatūra taip pat sukėlė nepatogumų milijonams išgyvenusių, kurie netekę pastogių, glaudžiasi stovyklavietėse, atskirtose nuo išorinio pasaulio. Maisto ir kuro atsargos vis mažėja.

Tai, kas atsitiko Japonijoje, įspėja visą pasaulį: net stipriausios ir labiausiai pažengusių technologijų šalys negali atsilaikyti prieš gamtos siautulį. Antžeminė, požeminė ar povandeninė stichija paverčia žmogų ir jo veiklos produktus žaisliukais, o žmonijos likimą nenuspėjamu. Bet ar galima pasiduoti bejėgiškumui ir panikai? Japonai visą laiką tam priešinasi.

Žemės drebėjimo nuniokotą Japoniją apėmus paniško pirkimo karštinei, parduotuvių lentynos ištuštėjo net tose vietose, kurių gamtos stichija nepalietė. Maistas skardinėse, baterijos, duona ir vanduo buteliuose išnyko iš parduotuvių lentynų, o daugybė mašinų suka ratus aplink degalines. Japonija grumiasi su nauja praėjusios savaitės žemės drebėjimo, cunamio ir po to kilusios branduolinės krizės sukelta grėsme – panišku pirkimu, praneša naujienų agentūra AP.

Vienas galingiausių istorijoje žemės drebėjimų Japonijos salas pastūmė apie keturis metrus į rytus, skelbia Newsru.com. Be to, didžioji dalis pakrantės, kurią užliejo milžiniška cunamio banga, buvo nuleista visu metru žemiau, teigia mokslininkai. Britanijos geologijos draugijos narys daktaras Rodžeris Masonas interviu BBC paaiškino, kad tokių pokyčių buvo galima tikėtis dėl žemės drebėjimo galingumo. Japonijos meteorologijos agentūra atnaujino duomenis ir įvertino žemės drebėjimą 9,0 balų.

Įvairūs užsienio ekspertai, komentuodami situaciją Japonijoje, pastebi, kad, jei ši nelaimė būtų įvykusi kurioje nors Europos šalyje, visuomenės reakcija būtų kitokia, emocionalesnė.

Japonijos Fukušimos branduolinėje jėgainėje nugriaudėjo dar vienas sprogimas, Tokijuje fiksuojamas išaugęs radiacijos lygis. [papildyta 18:26] Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) informavo, kad Japonijos atsakingosios institucijos pranešė, jog dozės galia Fukushima Daiichi atominės elektrinės visoje aikštelėje nėra tokia didelė, kaip pranešta anksčiau.

Fukišimos katastrofa gali būti naudinga kai kuriems Lietuvos politikams, nes suteiks progą pateisinti savo nesugebėjimą įgyventinti atominės elektrinės statybą ir tyliai sprukti į krūmus. Galima iki užkimimo ginčytis dėl branduolinės energetikos perspektyvų, pavojingumo ar saugumo, bet kai kam Japonijos cunamis ir jo sukelta branduolinė katastrofa gali padėti nusikratyti ataskomybės.

Išinomaki miestelio gyventojas, per žemės drebėjimą pametęs savo mažąją dukrelę, buvo įsitikinęs, kad daugiau jos niekada nepamatys. Tačiau mergaitė per stebuklą išgyveno po to, kai tris dienas be maisto ir vandens praleido tarp griuvėsių. Išgyvenusiai mergaitei tik keturi mėnesiai. Kai ją rado, iškart nusiuntė į artimiausią ligoninę bendrai apžiūrai, nors jos būklė nekėlė jokių baimių.