Žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubta Japonija užvakar turėjo vos dvi paras užkirsti kelią avarijai atominėje elektrinėje, kuri pagal savo padarinius gali prilygti Černobylio katastrofai, teigė Didžiosios Britanijos ekspertai. Šiandien jų prognozuotas terminas baigiasi, pasaulis su nerimu viliasi, gal ekspertai klysta.
Pavojingos atsargos
Fukušimos 1-osios atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklose šiuo metu gali būti 15 558 kuro strypai.
Apie tai prasitarė Didžiosios Britanijos mokslininkai, kurie dabar matematiniais metodais modeliuoja galimą įvykių raidą šioje iš dalies sugriautoje Japonijos jėgainėje.
Didžioji labai radioaktyvių strypų dalis yra dviejuose specialiuose baseinuose, kiti – tam tikruose sausuosiuose konteineriuose. Žemės drebėjimas ir cunamis, taip pat srovės nebuvimas ilgą laiką padarė didelę žalą šioms saugykloms.
Londono mokslininkams dabar ypač didelį nerimą kelia pranešimai, kad bent jau viename iš baseinų – ketvirtajame bloke – tikriausiai nėra vandens. Dėl to gali įvykti sprogimas ir pasklisti didžiulis radioaktyviųjų medžiagų kiekis, įspėja britų specialistai.
Paros ar valandos?
Branduolinių problemų specialistas iš Imperijos koledžo Londone Simono Walkerio ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Sky News“ pavadino avariją Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje „lėtu Černobyliu“. Pasak eksperto, Černobylyje 1986 metais sprogimas nugriaudėjo ir gaisras kilo iškart po avarijos, o Japonijos jėgainėje padėtis blogėja palaipsniui.
Jeigu nepavyks ataušinti branduolinių strypų, jie gali apsilydyti, o tai kelia gaisro ir dar vieno didelio radiacijos proveržio pavojų, pažymi ekspertas.
Cituojami ir branduolinio saugumo specialisto iš Radiacinės saugos instituto Prancūzijoje Thierry Charleso žodžiai: „Artimiausios 48 valandos turės lemiamą reikšmę. Aš esu nusiteikęs pesimistiškai, kadangi nuo sekmadienio mes matėme, jog beveik nė vienas mėginimas pagerinti padėtį nedavė rezultatų“. Eksperto nuomone, rizika, kad situacija rutuliosis pagal blogiausią scenarijų, didelė, bet „dar ne viskas prarasta“.
Nerimą sukėlė ir Prancūzijos Vyriausybės atstovo Francois Baroino paskelbta nuomonė: „Jeigu įvykiai klostysis pagal blogiausią scenarijų, padariniai gali būti skaudesni nei Černobylio AE katastrofos“.
Radioaktyvūs debesys
O nedideli radioaktyviųjų dalelių telkiniai, pakilę į orą avarinėje Japonijos atominėje elektrinėje, juda į rytus ir po kelių dienų gali pasiekti Šiaurės Ameriką.
Tai pranešė valstybinio Švedijos gynybos tyrimų instituto direktorius mokslo reikalams Larsas Erikas de Gejeris (Lars Erik de Geer). Pažymėjęs, jog radiacijos lygis šiuose dalelių telkiniuose nekelia pavojaus žmogui, ekspertas pareiškė manąs, kad radioaktyviosios dalelės gali tęsti savo kelionę per Šiaurės Ameriką.
Aukų vis daugėja
13 784 aukos. Tiek žmonių žuvo arba dingo (jų nepavyko aptikti per 6 paras po galingo žemės drebėjimo ir cunamio). Tokį skaičių vakar paskelbė Japonijos nacionalinė policijos valdyba.
Naujausiais duomenimis, žuvo 5178 žmonės, sužeisti 2285, dingusiais be žinios laikomi 8606, o vilties juos rasti gyvus beveik nebėra.
Daugiau nei 380 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir dabar yra laikinose prieglaudose, sugriauti 100 396 pastatai.
Prekės šluote šluojamos
Kasdienio vartojimo prekių paklausa Tokijuje, palyginti su praėjusia savaite – iki niokojamų žemės drebėjimų ir cunamių, – išaugo dvigubai. Žmonės graibsto ir jodo preparatus tikėdamiesi apsisaugoti nuo radiacijos poveikio.
Tai ketvirtadienį interviu visuomeniniam kanalui NHK pareiškė valstybės ministrė ypatingiems pavedimams Renho, į kurios kompetencija įeina ir vartojimo rinkos problemos.
Užgriuvus stichinėms nelaimėms, japonai ėmė aktyviai pirkti kai kurių rūšių maisto produktus, pirmiausia – duoną, ryžius, pieną, taip pat higienos prekes. Todėl ministrė Renho paragino gyventojus nekaupti nereikalingų atsargų ir prekių, jeigu jos konkrečiu momentu nėra būtinos. „Japonijoje yra pakankamai maisto produktų“, – pabrėžė ji.
Kaip pareiškė ketvirtadienį Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Jukijas Edanas (Yukio Edano), jei reikės, šalies valdžia gali imtis prievartos priemonių prieš tuos, kurie perka daug prekių, kaupdami atsargas.
Nelaimė – ir Kanadoje
Kol viso pasaulio dėmesys nukreiptas į Japoniją, ėmė aiškėti skandalingi faktai, kad kovo 14–ąją tūkstančiai litrų radioaktyvaus vandens per incidentą ištekėjo iš Pikeringo A atominės elektrinės ant Ontarijo ežero kranto Kanadoje. Tačiau elektrinę valdanti kompanija „Ontario Power Generation“ apie jį pranešė tik po dviejų dienų.
Pikeringo elektrinė yra viena didžiausių atominių jėgainių pasaulyje.
Didesnes jodo dozes vartojantys žmonės rizikuoja savo sveikata
Po Japoniją ištikusios tragedijos mūsų šalies vaistinėse prasidėjusi nuo radiacijos apsaugoti galinčių jodo preparatų pirkimo manija slūgsta, tačiau dalyje vaistinių prekyba preparatais, kurių sudėtyje yra jodo, vis dar išlieka pagyvėjusi.
„Eurovaistinių“ tinklo komunikacijos specialistas Simas Lilas „Respublikai“ teigė, kad pirmosiomis dienomis po Japonijoje įvykusios tragedijos šio tinklo vaistinėse jodo preparatų pardavimai buvo išaugę daugiau nei dvigubai.
Dėl galimos radiacijos į paniką puolę žmonės nepaisė ir vaistinių darbuotojų aiškinimų, kad jodo vartojimas, nepasitarus su specialistais, gali būti kenksmingas. Jodo preparatų pirkimo pikas „Eurovaistinėse“, pasak S.Lilo, buvo antradienį.
„Dabar prekyba jodo preparatais po truputį stabilizuojasi, – sakė „Respublikai“ S.Lilas. – Pardavimai jau nebėra tokie, kokie buvo, tačiau jų apimtys tebėra didesnės nei įprastai. Padidėjęs susidomėjimas šiais preparatais vis dar jaučiamas, nors jis ir nėra pagrįstas“.
Šiaulių centre veikiančios „Valerijono“ vaistinės klientai į galimą radiacijos grėsmę reagavo santūriau. Čia tik sekmadienį pora pirkėjų pirko jodo tirpalą apsaugai nuo radiacijos.
„Šie žmonės patys prasitarė, kad jodo lašelius gers siekdami apsisaugoti nuo radiacijos, – prisiminė vaistinės darbuotojos. – Pastaruoju metu susidomėjimo jodo preparatais nejaučiame“.
O Lietuvoje ir nėra reikalo papildomai gerti jodo preparatų, nes nėra tokios situacijos, kuri to reikalautų. „Nebent ketinama vykti į tą zoną, tada turėtų prasmės papildomai pavartoti kalio jodido tabletes. Žmonės, kurie vartoja didesnes jodo dozes nepamatuotai, rizikuoja savo sveikata, nes tai gali sukelti papildomų skydliaukės endokrininių susirgimų – skydliaukės veiklos suaktyvėjimą arba skydliaukės slopinimą, galintį turėti pasekmių kitiems organams“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius prof. Vaidotas Urbanavičius.
Pastebima, kad daliai žmonių nuo to suaktyvėja medžiagų apykaita, kitai daliai kaip tik sulėtėja, dar kitiems visai neveikia.
Profesorius aiškino, kad žmogui per parą reikia 100–200 mikrogramų kalio jodido. Jodą žmogus gauna su maistu, jo kiekį papildo vartodamas joduotą druską.
Parengė Sidas AKSOMAITIS
