Japoniją ištiko katastrofa. Tiksliau kelios katastrofos vienu metu – žemės drebėjimas, cunamis ir avarijos atominėse elektrinėse. Stichijos nusiaubtose teritorijoje jau savaitė žmones gyvena kaip kokioje trečiojo pasaulio šalyje.Trūksta maisto, nėra elektros, vandens bei šildymo.
Beveik pusė milijono japonų gyvena laikinose stovyklose arba miega ant grindų mokyklų sporto salėse bei kitose panašiose patalpose. Oficialiais duomenimis, žuvo apie keturis tūkstančius žmonių, bet japonų pareigūnai mano, jog žuvusiųjų skaičius išaugs iki kokių dešimties tūkstančių, nes daugybė žmonių šiuo metu yra laikomi dingusiais be žinios.
Tačiau šiuo metu visas dėmesys sutelktas į atomines elektrines nes baiminamasi, jog kol kas nestabilizuotos elektrinės gali sukelti katastrofą panašią kaip Černobylyje. Kai buvo rašomas šis straipsnis, branduolinės energetikos ekspertai tvirtino, jog panaši katastrofa Japonijoje labai maža tikėtina.
Visų pirmą Japonijoje veikia visai kito tipo reaktoriai, antrą Japonija turi vienus iš pačių geriausių specialistų pasaulyje. Japonija problemų branduolinėse jėgainėse neslepia. Tačiau visiškai atmesti branduolinės katastrofos galimybę taip pat būtų naivu. Civilizacija, ne visada pajėgi susidoroti su gamtos bei technikos metamais iššūkiais. Lieka laukti ir tikėti žmogaus protu bei galimybėmis. Skirtingai nei cunamis ar žemės drebėjimas radiacija nematoma ir nejaučiama, nors jos pasekmės gali būti daug baisesnės.
Tačiau būtų labai klaidinga manyti, jog trečioji pagal dydį pasaulio ekonomiką ir viena seniausių pasaulio kultūrų yra paklupdyta ant kelių.
Japonijos ministras pirmininkas pareiškė, jog tai didžiausia Japoniją ištikusi katastrofa po II Pasaulinio Karo. Tačiau Japonija net po karo, kurio metu branduoliniais ginklais buvo subombarduoti du jos miestai – Hirosima ir Nagasakis atsistojo ant kojų. Dar daugiau, ji tapo dar stipresne nei buvo iki karo. Žinant japonų darbštumą ir užsispyrimą bei pasiaukojimą, galima ne abejoti, jog ir šį kartą Japoniją susidoros su gamtos atneštais nuostoliais ir traumomis. Japonija tikrai ne Haitis ar Černobylio laikų Tarybų Sąjunga.
Tačiau branduolinės katastrofos galimybė Japonijoje vėl iš naujo Vakaruose sukėlė svarstymus dėl branduolinių elektrinių saugumo.
Ateinančią savaitę Europos Sąjungos energetikos ministrai skubiai susitinka Briuselyje aptarti, kokią įtaką branduolinei energetikai gali turėti įvykiai Japonijoje. Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompuy pabrėžė, jog viena svarbiausių diskusijų temų bus branduolinės energetikos ir elektrinių saugumo problemos.
Vokietija paskelbė, jog jau nusprendė laikinai sustabdyti septynis branduolinius reaktorius, kai kuriose kitose valstybėse nuspręsta papildomai patikrinti branduolinių elektrinių saugumo.
Tačiau ne visos valstybės puola į paniką. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, jog Prancūzija jau pasirinko vystyti branduolinė energetiką ir neatsisakys šio pasirinkimo dėl įvykių Japonijoje. N. Sarkozy nuomone, branduolinė energetika suteikia energetinę nepriklausomybę bei daug mažiau teršia gamtą nei nebranduolinės elektrinės. Žinoma, išskyrus ekologiškai švarią energetikos gamybos technologiją. Tačiau japonams, nesuvaldantiems i bėdą papuolusių elektrinių šie klausimai, yra trečiaeiliai.
Valentinas Mitė
