centrinis šildymas

Seime bręsta idėja sugriežtinti daugiabučių namų atsijungimą nuo centralizuoto šildymo. Energetikos ir darnios plėtros komisija siekia, kad priimant sprendimus dalyvautų kur kas daugiau namo gyventojų. Komisija praėjusią savaitę pritarė tokiam jos inicijuotam Šilumos ūkio įstatymo pataisymui – siūloma, kad tokį sprendimą priimtų savininkų dauguma, o ne ketvirtadalis, kaip yra dabar.

Lenkų dominuojama Vilniaus rajono valdžia rengiasi pamaloninti savo rajono gyventojus. Savivaldybės taryba užsimojo visiems rajone registruotiems namų ūkiams padalinti pinigų pabrangusiam kurui kompensuoti. Centrinio šildymo neturinčioms šeimoms politikai iš biudžeto žada vienkartines 50 eurų išmokas. Mažas pajamas gaunantiems išmokos bus dvigubai didesnės ir sieks 100 eurų. Valdančiųjų atstovai ir ekspertai tokį užmojį vadina tiesiog populizmu.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui nuo birželio nustos galioti - parlamentarai atsisakė svarstyti konservatorių pataisas, kuriomis buvo siūloma iki 2020 metų birželio 1-osios lengvatos galiojimą pratęsti. Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parengė konservatoriai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Jurgis Razma. Už svarstymą balsavo 35 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 30 parlamentarų.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar pritarti Seimo narių siūlymams lengvinti buitinių vartotojų galimybes atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Taip pat ar pritarti, kad šilumos skaitikliai, kurie fiksuoja butuose suvartotą šilumos kiekį, būtų laikomi atsiskaitomaisiais, ir šilumos tiekėjas, o ne vartotojas, būtų atsakingas už šių prietaisų metrologinę patikrą, keitimą ir priežiūrą.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Iki šių metų pabaigos dar galios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui, todėl jis kainuoja dešimtadaliu pigiau nei turėtų kainuoti. Vyriausybė siūlo lengvatos kitąmet nebepratęsti: tai leistų į valstybės biudžetą surinkti 200 mln. litų daugiau pajamų. Liberalai siūlo pratęsti lengvatą dar metams.

Šilumininkai nepritaria pasiūlymui naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno tvirtinimu, kad lengvatos panaikinimas dar būtų per ankstyvas, nes valstybė pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad šildymui būtų kuo plačiau naudojamas už dujas pigesnis biokuras.

Siekiant sumažinti šilumos tiekimo sąnaudas ir šilumos kainas vartotojams, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Jomis norima paskatinti konkurenciją šilumos gamyboje, įteisinant mažus šilumos gamintojus ir apibrėžiant jų veiklą šilumos rinkoje.

Vyriausybė pritaria siūlymui nepriklausomiems gamintojams lengviau tiekti šilumą. Ar mažės šildymo sąskaitos, greičiausiai priklausys jau nuo naujojo Seimo. Šių metų vasarį apsilankiusi Grigiškių popieriaus fabrike, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad šioje įmonėje pagaminamos energijos užtenka ne tik gamybai, bet ir viso miestelio namams apšildyti. Fabriko vadovai tada sakė, kad dalį šilumos galima būtų tiekti ir Vilniui.  Ji būtų 5 proc. pigesnė.

Šiųmetis spalis pastoviais orais nepasižymi: ką tik buvo atšalę, o dabar vėl lepina rudeniška šiluma. Tačiau net ir užklupus darganai kai kurių Panevėžio daugiabučių gyventojai neskubėjo kreiptis į energetikus. Oficialusis šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau nemažai namų mieste vis dar nešildomi – pačių gyventojų noru. Trečdalis radiatorių vis dar šąla Šiemet šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas spalio 10–11 dienomis, tai yra maždaug savaite vėliau nei pernai.

Prasidėjęs šildymo sezonas neramina šilumininkus. Juk šiluma ateina ir į kiekvieno namus, nors už praėjusį sezoną dar ne visi užsimokėję. Tarp jų – ir miestų savivaldybių įmonės, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Kai kurie panevėžiečiai sako skolų už šildymą bijantys kaip didžiausio uragano, todėl pirmiausiai sumokantys už būstą. „Šiaip taip susimokame. Kaip skelbia per radiją, pensininkai pirmieji susimoka.

Šiemet šildymo sezono pradžia Panevėžio mieste paskelbta gerokai anksčiau nei pernai. Beveik visuose darželiuose ir mokyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose jau šyla radiatoriai, o daugiabučių gyventojai prašo dar nejungti šildymo. Kasmet atsiranda tokių namų, kurie šildymą įsijungia tik prieš Vėlines, tačiau, specialistų teigimu, sutaupyti vargu ar pavyks, nes įšalusiam namui prireiks daug daugiau energijos.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dės jau po po­ros sa­vai­čių. Nau­jas se­zo­nas – nau­jos ir są­skai­tos. Tei­gia­ma, kad Šiaulių mies­te šil­dy­mas pigs la­biau­siai ša­ly­je – net 16,6 pro­c. Gy­ven­to­jų tai vis tiek ne­džiu­gi­na, nes yra ir to­kių, ku­rie dar neat­sis­kai­tė už praė­ju­sio se­zo­no šil­dy­mą. At­ro­dy­tų žmo­nės tu­rė­tų dai­ry­tis pi­ges­nių šil­dy­mo bū­dų, bet šie­met nė vie­nas na­mas neat­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Dėl apsispręsti negalinčių Seimo narių, nuolat kaitaliojusių Šilumos ūkio priežiūros įstatymą, kai kurie šiauliečiai rugsėjo mėnesį gavo dvigubas sąskaitas už tą pačią paslaugą – vieną iš „Šiaulių energijos“, kitą – iš namą administruojančios bendrovės.

Seimo socialdemokratams kelia nerimą Energetikos ministro Arvydo Sekmoko paskelbti skuboti užmojai reformuoti šilumos ūkį ir atskirti centralizuotą šilumos gamybą, perdavimą ir skirstymą.

Šiauliečiai nusivylę: nors lapkritis šiemet buvo šiltesnis negu pernai, mokesčiai už šildymą gerokai didesni. Gyventojai išsiaiškino, kad būstai buvo šildomi intensyviau nei pernai tuo pačiu metu. Šilumininkai aiškina priešingai. Valstybinės energetikos inspekcija renka duomenis, kas tą šilumą „suvalgė“? Skirtumai sąskaitose stebina Šiaulietis, gavęs sąskaitą už šildymą lapkričio mėnesį, nustebo.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios, valdininkų tvirtinimu, leis gyventojams paprasčiau atsijungti nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos. Daugiabučių bendrijų atstovai įsitikinę, kad naujoji tvarka neįgyvendinama, nes bendro visų namo gyventojų sutikimo pasiekti neįmanoma, o pavienių butų atsijungimas reikštų nuostolius kitiems gyventojams. Dar nerenovuotų daugiabučių gyventojai kiekvieną žiemą pasitinka su nerimu.