Šiauliečiai nusivylę: nors lapkritis šiemet buvo šiltesnis negu pernai, mokesčiai už šildymą gerokai didesni. Gyventojai išsiaiškino, kad būstai buvo šildomi intensyviau nei pernai tuo pačiu metu. Šilumininkai aiškina priešingai. Valstybinės energetikos inspekcija renka duomenis, kas tą šilumą „suvalgė“?
Skirtumai sąskaitose stebina
Šiaulietis, gavęs sąskaitą už šildymą lapkričio mėnesį, nustebo. Sąskaitos eilutėje „buto šildymas“ nurodyta, kad 43 kvadratinių metrų butui šildyti per mėnesį buvo sunaudota 775,43 kWh šilumos energijos, už kurią reikia pakloti 231 litą, 25 centus.
„Pernai, kai lapkritis buvo gerokai šaltesnis, šilumos energijos tam pačiam būstui šildyti sunaudota visu šimtu kilovatvalandžių mažiau“, – piktinosi pernykštę lapkričio sąskaitą rodydamas gyventojas. Tada butui šildyti buvo sunaudota 672,39 kWh šilumos energijos – 103 kWh mažiau nei šiemet. Tai šiauliečio šeimai atsiėjo 162 litus 70 centų.
Lygindamas dvi skirtingų metų sąskaitas, šiaulietis laikosi nuomonės, kad šilumininkai oro temperatūrų nepaiso, šilumos energijos būstams priskaičiuoja tiek, kiek reikia gamybos nuostoliams dengti ar kompensuoti negautas pajamas šiltais kūrenimo sezono mėnesiais.
Šiemet šildė mažiau?
Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, pernai vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo + 2,8 Celsijaus, o šiemet tą patį mėnesį siekė + 4,1. Kodėl gyventojų būstams šildyti šiemet lapkritį suvartota daugiau šilumos energijos nei šaltesnį pernai?
„Šiaulių energija“ į šį klausimą neatsakė. Vietoje jo atsiųstoje informacijoje nurodoma, kad „vidutinis šilumos kiekis 1 kv. metrui šildyti 2011 metais yra 15 procentų mažesnis nei praėjusiais metais tą patį mėnesį.“
Be to, redakcijai pateiktoje „Šiaulių energijos“ informacijoje nurodoma, kad pernai lapkritį Šiauliuose kvadratiniam metrui gyvenamojo būsto šildyti vidutiniškai buvo sunaudota 11,9 1 kWh, o šiemet – 10,27 kWh.
Tačiau mūsų skaitytojas su tokia šilumininkų statistika nesutinka. Jam atsiųstoje sąskaitoje nurodoma, kad šiemet lapkritį vidutinis šilumos kiekis, tenkantis 1 kv. metrui daugiabučio (kuriame jis gyvena) naudingo ploto yra 17,8877 kWh.
„AB „Šiaulių energija“ nedaro įtakos vartotojų suvartojamos šilumos energijos kiekiui – jos patiekiama tiek, kiek suvartoja vartotojai“, – teigia įmonės „Šiaulių energija“ atstovė Toma Grikštienė.
Atsakomybė – punktų prižiūrėtojams
Vilniuje kilęs skandalas dėl išaugusių šildymo sąskaitų atsirito ir į Šiaulius. Valstybinė energetikos inspekcija ėmėsi tirti, kodėl gyventojai skundžiasi išaugusiomis sąskaitomis už šildymą ir didesniais šilumos energijos kiekiais patalpoms šildyti, kai tuo metu šilumininkai tvirtina būstams šildyti šilumos energijos tiekę mažiau.
Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Jonas Matusevičius redakcijai teigė, kad neatitikimams išsiaiškinti yra renkami duomenys, jie bus nagrinėjami centralizuotai ir galbūt šią savaitę bus paskelbti.
Vyriausiasis inžinierius-inspektorius Viktoras Gofmanas tvirtina, kad šiauliečių skundų dėl per didelio šilumos kiekio patalpoms šildyti Šiaulių teritorinis padalinys negavo.
„Už šilumos kiekį patalpoms šildyti yra atsakingi šilumos punktų prižiūrėtojai, reguliuojantys šilumos energijos kiekius patalpoms šildyti“, – redakcijai sakė V. Gofmanas.
Sklendžių reguliuotojai keisis
Įsigaliojus Šilumos įstatymo pakeitimams, daugiabučių šilumos punktų reguliuotojais nebegalės būti šilumos tiekėjai. Iki ateinančių metų liepos mėnesio šilumininkai privalo perduoti punktų priežiūrą kitoms, gyventojų pasirinktoms įmonėms.
Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras redakcijai sakė, jog Šiauliuose šiuo metu „Šiaulių energija“ šilumos punktus prižiūri 400 miesto daugiabučių. Dar beveik tiek miesto daugiabučių gyventojai jau anksčiau šilumos punktų prižiūrėtojais buvo pasirinkę kitas, administravimu bei inžinerinių įrenginių priežiūra užsiimančias įmones.
„Be remonto darbų šilumos punktų prižiūrėtojų darbas yra reguliuoti šilumos energijos kiekius, tenkančius daugiabučiui šildyti. Jei šildyta buvo daugiau nei pagal oro temperatūrą nustatyta norma, atsakomybės neturėtų kratytis ir punkto prižiūrėtojas, – sakė vienas “Šiaulių energijos„ specialistas, nenorėjęs viešintis, nes neturinti įgaliojimų komentuoti. – Nuo punkto prižiūrėtojo priklauso, kiek jis atsuks termofikacinio vandens, šildančio daugiabučio patalpas ir vandenį, sklendę.“
Vienur atėmė, kitur teks pridėti
Šilumos punktų sąnaudos šilumos kainoje sudarė 0,4 cento už kilovatvalandę. Jas išbraukus šilumos kaina mažėja nuo 27,36 cento už kilovatvalandę (be PVM) iki 26,96 cento (be PVM) arba 1,5 procento.
Pagal Šilumos įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo šių metų lapkričio 1 dienos, į šilumos ar karšto vandens kainas nebegali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Savivaldybių tarybos dėl to privalėjo priimti atitinkamus sprendimus.
Kadangi iš šilumos tiekėjų atimta teisė reguliuoti šilumos punktus, juos prižiūrėti, gyventojai patys rinksis punktų prižiūrėtojus ir kontroliuos tiekiamus namui šilumos kiekius.
Galutinis terminas, iki kurio reikia šilumos punktų prižiūrėtojus pasirinkti – 2012 metų liepos 1 diena.
Tačiau dėl šių naujovių nei šilumos punktų eksploatavimo sąnaudos išnyksta, nei namo šildymo sistemų priežiūros mokesčiai.
Finansinės naudos nemato
Vienos miesto bendrijos pirmininkas Petras Vaitkus po miesto Tarybos priimto sprendimo dėl šilumos kainos „Šiaulių kraštui“ ironizavo: „Atėmė iš šilumos kainos pusę cento, o mokėsime po 1 litą, nes reikės kaupti pinigus pašildytuvams keisti, remontuoti, o jie tūkstančius litų kainuoja.“
„Šiaulių energijai“ mieste priklauso 99,9 procentai šilumos punktų. Juos keisdavo, remontuodavo iš tarifo lėšų. Iš jų išlaikė avarinę tarnybą, reikalingus specialistus – iš viso 22 darbuotojus. Savivaldybės žiniomis, jie būtų atleidžiami.
Skaičiuojamas naujas tarifas
Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras „Šiaulių kraštui“ teigė, jog iki kitų metų vasario 1 dienos, kai įsigalios nauja kaina, „Šiaulių energija“ dar šalins avarines situacijas, keis ir remontuos šilumokaičius, siurbliukus. Bet po šios datos tai bus daugiabučių namų bendrijų ar namų administratorių rūpestis.
V. Vingras taip pat tvirtina, jog neišvengiamai turėtų atsirasti kaupiamasis mokestis šilumos punktų sąnaudoms dengti. Bet kokio dydžio, kaip nustatomas, nėra aišku. Neaišku, ir kaip šilumos punktai, kurie yra „Šiaulių energijos“ turtas, bus perduoti daugiabučių namams.
Kol kas iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sulaukta tik vadinamojo priežiūros mokesčio skaičiavimo metodikos. Šis mokestis būtų mokamas daugiabučių namų pasirinktiems namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams.
Savivaldybėje pradėjo dirbti komisija dėl naujo maksimalaus priežiūros mokesčio tarifo nustatymo. Iki šiol jis sudarė 10 centų už kvadratinį metrą tuose namuose, kuriuos prižiūrėjo „Šiaulių energija“. Sausį komisija turi teikti naują tarifą tvirtinti miesto Tarybai.
Daugiabučių mieste yra apie 800. „Šiaulių energija“ iki šiol prižiūri šilumos punktus 400 daugiabučių, likusius prižiūri namų administratoriai ar bendrijos.
Jau rašė raštą Prezidentei
„Šiauliuose iš tų naujovių mes nieko neišlošime“, – tvirtino „Šiaulių kraštui“ Liudas Ramanauskas, Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas.
Dėl gresiančių problemų asociacija dar lapkritį kreipėsi raštu į Prezidentę, energetikos ministrą.
„Manome, kad galėjo būti, kaip buvo – galėjo išlikti šilumos kainoje šilumos punktų eksplotavimo sąnaudos, amortizaciniai atskaitymai, – sakė L. Ramanauskas. – Dabar „Šiaulių energija“ tų darbų nebedarys, o daugiabučiai neturi tam sukaupę lėšų.“
Anot asociacijos vadovo, naują pašildytuvą nupirkti kainuoja nuo 2000 litų iki 5000 litų. Kiek senieji veiks – dvejus trejus metus? O jeigu suges jau vasario mėnesį?
L. Ramanauskas piktinasi, jog įstatymas pakeistas nesitariant su daugiabučių bendrijų atstovais.
„Dabar staigiai reikia įvesti naujus mokesčius, bet jokių atsakymų negauname nei iš Prezidentūros, nei iš energetikos ministerijos, – sako L. Ramanauskas. – Politinė akcija padaryta ir tiek.“
Janina VANSAUSKIENĖ
