būsto įperkamumas

Šiuo metu, pakilus paskolų palūkanoms, daugeliui gyventojų būstas tapo neįperkamas. Tačiau kitais metais nekilnojamo turto (NT) specialistai tikisi, kad nukritus palūkanoms NT rinka taps aktyvesnė. Tik įspėja, kad nuolaidų pirkėjai gali ir nebesulaukti. Priešingai – būsto kaina esą šiek tiek gali kilti. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros organizacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad kitais metais NT rinka bus aktyvesnė, jeigu sumažės palūkanų normos.

Daugeliui gyventojų būstas Vilniuje tapo neįperkamas. Ekonomistai pastebi, kad nekilnojamo turto (NT) kainos šiek tiek sumažėjo. Tačiau būsto neįperkantys gyventojai irgi bando prisitaikyti prie situacijos pirkdami mažesnius butus. „Swedbank“ duomenimis Vilniuje skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas trečią šių metų ketvirtį nukrito iki 86 punktų ir tebėra žemiausiame lygyje nuo 2010 metų. Vilniečiai vidutiniškai galėjo įsigyti 47 kv. m. būstą, tai yra net 19 kv. m. mažiau nei prieš metus.

Lietuvoje ne tik būsto kainos iškilo į neregatas aukštas, iššūkiu gyventojams tavo ir būsto prieinamamumas, teigia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovas Markas Pearsonas. M. Pearsonas pristatydamas EBPO atliktą analizę teigė, kad pastaruosius kelerius metus būsto kainos Lietuvoje šoktelėjo kone dvigubai daugiau nei euro zonoje ar Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių rinkose.

Būstui brangstant, gyventojams jį įpirkti tampa vis sunkiau. Verslo atstovai tikina, kad dėl to kaltos valstybinės institucijos ir jų pertekliniai reikalavimai, tuo metu Aplinkos ministerija akcentuoja statybų kokybę, kuri, anot jos, yra būtina. Apie būsto kainas, jo įperkamumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) būsto forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ diskutavo valdžios ir verslo atstovai.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau ekspertai teigia nematantys priežasčių būsto kainų kritimui. Anot specialistų, atlyginimai auga, todėl įsigyti būstą neturėtų būti sunku. Vis tik jie pažymi, kad būstas įperkamas tik tiems, kas uždirba didesnį nei vidutinis atlyginimą. NT vystytojai atkreipia dėmesį, kad pačios statybos nepinga, todėl sunku tikėtis, kad ir būstas bus pigesnis.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina suklusti gyventojus, kitais metais ieškančius būsto. Anot jų, statybos kaštai augs, todėl nekris ir būstų kainos. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad NT įperkamumui įtaką gali daryti brangstančios paskolos. Todėl, anot jų, būsto kainos jau dabar mažėja. NT specialistai sako, kad vystytojams jau reikėtų pamiršti rekordinius metus su didžiuliais sandorių skaičiais, esą kitais metais situacija stabilizuosis.

Trečdalis šalies didmiesčių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų ketina arba nori įsigyti naują būstą, ir kas antras iš jų dairytųsi buto naujos statybos daugiabutyje, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Dalis šių gyventojų turės galimybių savo planus įgyvendinti – dėl spartaus atlyginimų didėjimo, sulėtėjusio butų kainų augimo bei stabiliai žemų palūkanų būsto įperkamumas šalies didmiesčiuose išlieka aukštas.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. Taline naujos statybos būstas brango sparčiau negu didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl Estijos sostinės gyventojų galimybės įsigyti naujos statybos būstą sumažėjo.

Pernai butų kainos Vilniuje augo žymiai nuosaikiau, tuo tarpu gyventojų perkamosios galios augimas išliko gana spartus. Būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, gyventojų galimybės įsigyti būstą toliau augo. Palankios sąlygos paklausos augimui išliks ir šiemet, tačiau butų kainų augimas neturėtų viršyti spartėsiančio atlyginimų augimo. „Pernai parduotų butų skaičius Vilniuje kiek sumažėjo, tačiau tai daugiausiai lėmė mažiau aktyvi nei įprasta metų pradžia.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.