• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas.

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas.

REKLAMA

Šia problemą specialistai aptarė  Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“.

Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis skaičiavo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje NT sandorių skaičius augo.

„Pikas buvo pasiektas 2021 metais, vėliau sekė rinkos susitraukimas, ji susitraukė ketvirtadaliu. Tačiau nors sandorių skaičius krito, būstų kainos augo“, – pastebėjo P. Rudzkis.

Įperkamo būsto plotas irgi traukiasi

„YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas irgi sakė, kad mūsų šalyje pastaruoju metu būsto įperkamumas yra žemumose, žmonės nesijaučia saugūs ir nenori investuoti į NT.

REKLAMA
REKLAMA

„NT rinka nėra visiškai sustojusi, pardavimai vyksta. Tačiau dalies projektų nepradėjome vystyti, nors ir turėjome leidimus, nes tai daryti buvo per brangu. Tiesiog vegetuojame“, – sakė NT vystytojas.

REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad normalaus šeimos perkamo buto plotas turėtų siekti 55 kvadratinius metrus.

„Skaičiavome, ar tokį būstą įperka vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Prieš tris metus vidutines pajamas gaunanti šeima galėjo įpirkti 75 kvadratinių metrų būstą, dabar ta pati šeima gali įpirkti tik 50 kvadratinių metrų ploto būstą.

REKLAMA
REKLAMA

Tai lėmė pakilusios būsto kainos, kurių nepasivijo augantys atlyginimai ir pakilusios palūkanos“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, būsto dydžio pasirinkimą lemia ir gyventojų norai.

„Jeigu jie nori gyventi Vilniaus miesto centre, tada jie rinksis mažesnį būstą, jeigu neturės daug pinigų. O jeigu žmonės vertina ne būsto vietą, bet dydį, jie važiuos 20 km toliau, bet už tą pačią kainą turės papildomus 50 kvadratinių metrų“, – sakė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus priminė, kad būsto įsigijimas dažnam žmogui yra pagrindinis ir didžiausias pirkinys jo gyvenime.

„Būsto įperkamumą lemia gyventojų pajamos, reali perkamoji galia, infliacija ir būsto kainos. Nuo 2020 metų būstas pabrango 50 proc. Tai ir yra pagrindinė būsto neįperkamumo problema.

Palūkanų normos svyruoja, jos ilgą laiką buvo mažos, dabar padidėjo, vėliau sumažės, tačiau paskolas žmonės ima 20–30 metų. Ir palūkanų normos padidėjo ne šiaip sau, o todėl, kad infliacija siekė 22 proc.“ – komentavo G. Šimkus.

REKLAMA

Problema –  ne aukštos palūkanos?

Ekonomistas N. Mačiulis pastebėjo, kad būsto įperkamumui pakilusios palūkanos neturėtų daryti didžiausios įtakos.

„Gyventojams turėtų būti suteikiama galimybė skolintis ir fiksuotomis palūkanomis. Tačiau lietuviai būstui skolinosi pigiau nei vokiečiai ar prancūzai 10 metų. Taigi, palūkanų normų fiksavimas nesumažintų viso paskolos laikotarpio skolinimosi kainos, jis sumažintų svyravimus“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

REKLAMA

G. Šimkus tikino, kad būsto kainas subalansuoja paklausos ir pasiūlos santykis.

„Visuose Lietuvos rajonuose būstų yra daugiau nei šeimos ūkių. Būstų yra, tačiau pasiūlos kokybė netenkina. Lietuvoje nauja statyba sudaro tik penktadalį, Vilniuje šiek tiek daugiau – trečdalį. Jeigu orientuosimės tik į naują statybą, ką veiksime su kitais būstais?

Buvo pasakyta, kad Lietuvoje lūšnynų nėra. Tačiau jų bus, jeigu statysime tik naujus būstus. Reikia renovacijos, tačiau ji primena stadiono statybas – daug kalbų, mažai veiksmo. Reikėtų nepamiršti renovacijos, kaip vieno iš būsto pasiūlos faktorių“, – siūlė Lietuvos banko valdybos pirmininkas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad Lietuvoje tik 16 proc. žmonių turi būsto paskolą.

„Tačiau problema yra ta, kad daugiau žmonių negali gauti paskolų būstui įsigyti. Reikia, kad vystytojai galėtų atsiremti ne tik į individualius vartotojus, bet ir į institucijas, pavyzdžiui, savivaldą.

Žmonės nori saugiai gyventi padoriame būste, bet pavyzdžiui, nuomos rinka tam nėra pritaikyta ir sureguliuota.

REKLAMA

„Būsto savininkas gali pakelti nuomą arba tiesiog išmesti į gatvę. Nuomos sektoriui trūksta saugumo. Todėl pas mus paklausą turi sudaryti ne tik paskolų gavėjai, bet ir instituciniai investuotojai. Jie gyventojams galėtų pasiūlyti ir nuomos galimybę“, – sakė ministras.

Siūlo apmokestinti antrą ar trečią būstą

Anot P. Rudzkio, Lietuvoje daugėja šeimų, kurios turi daugiau negu 1 būstą. Pavyzdžiui, iš 10 naujų būstų vieną nuperka šeima, kuri dar neturėjo savo būsto, o kiti – atitenka šeimoms, kurios jau turi būstą.

REKLAMA

N. Mačiulis tikino, kad pirmo būsto turėtojų skaičius auga lėčiau, nes Lietuvoje beveik visi turi savo būstą.

Anot jo, 90 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste.

„Tačiau akivaizdu, kad antro ar trečio būsto įsigijimas sukuria paklausą ir didesnį kainų augimą, mažina įperkamumą tiems, kurie būsto dar neturi. Šią problemą padėtų išspręsti antro, trečio ir paskesnio būsto apmokestinimas“, – siūlė ekonomistas.

tv3.lt

jeigu mačiuly pamatai, tai lauk melo.

DIDINSIT MOKESČIUS?
LAUKIT NUOMOS KILIMO.

JIEMS GI TIK KUO DAUGIAU SURINKT, DAUGIAU GALĖS IŠTAŠKYT.
O IŠ DIEDUKŲ SVARBIAUSE ATIMT IR NT. JIE GI TURI BET NESINAUDOJA.
Baltcap vadovo Gustain io tevas, 1995 m subankrotino banka, isplove babkes. Sunus, akivaizdziai seka tevo pedomis. Ten bus ne 30 ir ne 40 milijonu, paaiskes didesne afera, o stepukonis buvo iesmininkas ir vargu ar ji jau kas ras
Zmones jau bega is Lietuvos, emigracija tik dides, nes visi matom kam mus ruosia su ziniasklaidos pagalba, kiekviena diena straipsnis po straipsnio. NT verte nukris nes daug kas nores atsikratyti ir isvaziuoti
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų