„Pernai parduotų butų skaičius Vilniuje kiek sumažėjo, tačiau tai daugiausiai lėmė mažiau aktyvi nei įprasta metų pradžia. Butų paklausa išliko gana stipri, ir tai ypač buvo matyti metams perkopus į antrąją pusę. Dėl šios priežasties net esant nemažai naujų butų pasiūlai vidutinė butų kaina visgi pasistiebė pora procentų“, ‒ sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Įperkamumas Vilniuje augo lėčiausiai
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.
Pasak vyresniosios ekonomistės, atlyginimų augimas Vilniuje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, siekė 4,3 proc. ir išliko lėčiausias tarp Baltijos šalių sostinių. Visgi butų kainoms pasistiebus vos 1,3 proc., įperkamumas Vilniuje per metus išaugo 4 punktais iki 129,2.
Rygoje būsto įperkamumas augo 4,7 punkto, Taline jis augo 4,2 punkto. Rygoje atlyginimų augimas, siekęs net 7,7 proc., kainų kilimą viršijo daugiausiai, tačiau įperkamumo augimą stabdė kiek pasistiebusios palūkanos. Nepaisant aukščiausių palūkanų, butą lengviausiai įpirko Rygos gyventojai, kadangi jų pajamos, kurių pakaktų su paskola įsigyti 55 kvadratinių metrų butą, viršijo 60,1 procento. Tuo tarpu Talino gyventojų pajamos buvo 53,4 proc., o Vilniaus – 29,2 proc. didesnės nei pakankamos butui įsigyti.
Įperkamo buto plotas Vilniuje per metus išaugo 2,2 kvadratinio metro ir pasiekė 71 kvadratinį metrą, Rygoje jis augo 2,6 kvadratinio metro iki 88 kvadratinių metrų, o Taline 2,3 kvadratinio metro iki 84,4 kvadratinių metrų.
Būsto paklausa šiemet išliks stipri
Pasak „Swedbank“ ekonomistų, esant dabartinėms sąlygoms vilniečiai 55 kvadratinių metrų būstui skirtą paskolą galėtų išsimokėti per 22 metus, jei būsto paskolos įmokai skirtų po 30 proc. savo pajamų. Tuo tarpu Rygos gyventojai paskolą tokiam butui galėtų grąžinti jau po 15 metų, o Talino gyventojams tam prireiktų 17 metų.
Visgi Vilniuje butai taptų nebeįperkami palūkanoms pakilus 2 procentiniais punktais arba iki 4 procentų, arba butų kainoms išaugus 29,2 procento. Tokiu atveju vidutinio būsto paskolos įmoka išaugtų nuo dabartinių 228 eurų (23,2 proc. namų ūkio pajamų) iki 295 eurų (30 proc. namų ūkio pajamų). Tuo tarpu Talino gyventojai buto nebeįpirktų tik tokiu atveju, jei palūkanos pakiltų daugiau nei 3,6 punkto iki 6,3 procento, o Rygos ‒ net 4,4 punkto iki 7,8 procento.
„Prognozuojame, kad artimiausiu metu būsto įperkamumas Vilniuje išliks aukštas. Pagrindinės to priežastys ‒ palūkanų normos greičiausiai išliks žemame lygyje, o atlyginimų augimas šiemet Lietuvoje jau nebeatsiliks nuo kitų Baltijos šalių, ir gal net bus sparčiausias“, ‒ teigia V. Šečkutė.
Anot ekonomistės, toliau auganti perkamoji galia ir palankios skolinimo sąlygos turės teigiamos įtakos būsto paklausai. Tą signalizuoja ir sausio būsto paskolų statistika. Būsto paskolų suma šių metų sausį pasiekė 6,2 mlrd. eurų ir buvo net 5 proc. didesnė nei prieš metus ‒ tai sparčiausias būsto paskolų portfelio augimas nuo 2009 metų.
Be to, nuomos pajamingumas, rodantis kiek buto vertės sudaro metinės jo nuomos pajamos, taip pat išlieka aukštas. Šių metų pradžioje jis siekė 6,3 procento. Tai reiškia, jog būsto įsigijimas išlieka patrauklia investicija ir pigesne alternatyva nei jo nuoma. Visgi, ekonomistų vertinimu, butų kainų augimas ir šiemet neturėtų viršyti atlyginimų kilimo, kadangi pasiūla išliks pakankama.
