Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo.
„Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Vilniečių įperkamas būstas – mažiausias Baltijos šalių sostinėse
Šiuo metu Vilniuje būsto įperkamumo indeksas siekia 129,4, o tai reiškia, kad vidutinės vilniečių pajamos yra 29,4 proc. didesnės nei pakankamos norint įsigyti vidutinį būstą. Rygoje ir Taline šio indekso reikšmės siekia, atitinkamai, 183,5 ir 159,9. Taline butų kainos jau yra pasiekusios prieš krizę buvusį piką, o Vilniuje ne daug nuo jo atsilieka. Tuo tarpu Rygoje dėl didelės pigesnio būsto pasiūlos bei besitęsiančio gyventojų įsiskolinimo mažėjimo kainos vis dar yra 37 proc. mažesnės nei praėjusio piko metu. Tai paaiškina ir gerokai didesnį būsto įperkamumą Latvijos sostinėje.
„Vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje šiuo metu gali įpirkti 71 kvadratinio metro butą, o Rygoje ir Taline, atitinkamai, 101 ir 88 kvadratinių metrų butus. Visose trijose sostinėse butų kainų augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, tačiau Vilniuje augimas buvo sparčiausias ir siekė 8 procentus“, – sako N. Mačiulis.
Butų kainų augimui erdvės nedaug
Būsto kainų augimui šalyje erdvės lieka vis mažiau, nes nepaisant brangstančių statybos darbų butų pasiūla rinkoje ateityje turėtų didėti ir konkurencija tarp nekilnojamojo turto (NT) vystytojų pristabdys kainų augimą, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Nepaisant brangstančių statybos sąnaudų, paskolų palūkanos išliks žemos ir sunku tikėtis, kad butai brangs tokiais tempais kaip anksčiau. Tam erdvės išlieka mažiau ir pagrindinė to priežastis yra pasiūlos augimas, kuris gali sustabdyti kainų augimą. Pabaigtų statyti butų skaičius šiuo metu yra išaugęs, statybų leidimai butams didžiuosiuose miestuose taip pat yra aukštame lygyje. Tai reiškia, kad pasiūlos trūkumo nebus ir tai bus pagrindinis veiksnys, kuris paskatins konkurenciją tarp nekilnojamojo turto vystytojų“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė N.Mačiulis.
„Prognozuojame, kad ateityje būsto brangimas bus nuosaikus, sieks apie 5 proc. per metus ir neviršys atlyginimų augimo tempų“, - pridūrė ekonomistas.
„Swedbank“ sudaromas būsto įperkamumo indeksas šiuo metu yra didžiausias Kaune (208), Klaipėdoje jis siekia 182, Vilniuje - 129. Būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip 55 kv. metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Indekso reikšmė 100 yra tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. mėnesio pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį, būstas tampa lengviau įperkamas.
„Didžiuosiuose miestuose buvo stebimas spartus atlyginimų augimas. Tvariausia situacija yra Vilniuje, nes čia nepaisant spartaus butų brangimo (apie 8 proc.), atlyginimų augimas yra dar spartesnis ir viršija 10 procentų. (...) Kaune ir Klaipėdoje situacija nėra netvari, nepaisant sparčiau nei atlyginimai augančių būsto kainų, nes būsto kainos didėja nuo palyginti žemos bazės. Įperkamumo indeksas šiuose miestuose yra aukštas, todėl negalime sakyti, kad būstas ten yra neįperkamas. Įperkamumas Kaune ir Klaipėdoje pamažu mažėja ir tai reiškia, kad ten atlyginimų augimas nepaveja būsto brangimo“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Kokio būsto nori lietuviai?
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad artimiausiu metu būstą įsigyti ketina arba nori trečdalis respondentų (34 proc.). Kas antras iš jų norėtų buto naujos statybos daugiabutyje (49 proc.), ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų ketina įsigyti būstą senos statybos daugiabutyje, dar 12 proc. norėtų persikraustyti į kotedžą, 11 proc. – nuosavą namą.
Naują būstą ketinantys įsigyti didžiųjų miestų gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl prastos namo ar buto statybos kokybės, galimų užslėptų trūkumų ar būsto pirkimo sąlygose nuslėptų aspektų. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, būsto, ypač pirmojo, įsigijimas yra svarbus žingsnis, kuriam reikia gerai pasiruošti, tuomet pavyks suvaldyti nerimą ir išvengti finansinių nuostolių.
„Nusprendus ieškotis nuosavo būsto, pirmiausiai reikėtų išsigryninti esminius jam keliamus reikalavimus – norimą vietą, gyvenamosios erdvės plotą, įsivertinti būsto šildymo ir kitus išlaikymo kaštus. Taip pat reikėtų nuodugniai įvertinti finansines galimybes, o nusprendus kreiptis dėl būsto finansavimo – atsakingai pasverti papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimą. Svarbiausia, nedaryti sprendimo paskubomis, paskirti būsto paieškai bent keletą mėnesių, domėtis rinka ir pasitarti su ekspertais“, ‒ pataria „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Svarbiausia išlieka būsto kaina
Gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad priimant sprendimą dėl būsto pirkimo svarbiausias veiksnys yra priimtina būsto kaina, jį nurodė 77 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi žemos paskolų palūkanos, stabilios darbo perspektyvos ir pakankamos santaupos pradiniam būsto paskolos įnašui.
Net pusė visų apklaustųjų (52 proc.) mano, kad nekilnojamojo turto kainos per artimiausius metus nesikeis, ketvirtadalis (24 proc.) galvoja, kad didės, bet ne daugiau kaip dešimtadaliu, kas dešimtas (11 proc.) apklaustasis tiki, kad kainos augs daugiau nei dešimtadaliu.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. birželio-liepos mėn. Tyrimo tikslinė auditorija: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausti 806 respondentai.
