branduolinė energija

Jungtinės Valstijos šeštadienį vadovavo raginimams Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pažaboti taršą metanu, bet taip pat stūmė itin prieštaringai vertinamą idėją kovojant su pasauliniu atšilimu plėsti branduolinę energetiką. JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) klimato konferencijai COP28 Dubajuje taip pat pasakė, kad jos šalis skirs 3 mlrd. dolerių (2,76 mlrd. eurų) pasauliniam klimato fondui, ir tai pirmas Vašingtono pažadas nuo 2014 metų.

Daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Deklaracijoje, kurią patvirtino įvairios šalys nuo JAV iki Ganos ir Japonijos, sakoma, kad branduolinė energija vaidina svarbų vaidmenį siekiant tikslo tapti neutraliems klimato atžvilgiu.

Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija pirmadienį pranešė, kad Irano prisodrinto urano atsargos, palyginti su gegužės mėnesiu, sumažėjo, tačiau vis dar daugiau nei 18 kartų viršija 2015 metais Teherano ir pasaulio galingųjų valstybių susitarime nustatytą ribą.

Lenkijoje per artimiausius du dešimtmečius planuojama pastatyti keliasdešimt mažų modulinių branduolinių reaktorių, o pirmieji jų turėtų pradėti veikti šio dešimtmečio pabaigoje, skelbia Lenkijos radijas. JAV, Kanados ir Lenkijos įmonių atstovai Vašingtone pasirašė susitarimą dėl technologinio bendradarbiavimo pagal „General Electric Hitachi“ modulinių branduolinių reaktorių BWRX-300 kūrimo Lenkijoje projektą.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija antradienį pranešė, kad Irano prisodrinto urano atsargos daugiau nei 18 kartų viršijo 2015 metais Teherano ir pasaulio galybių susitarime nustatytą ribą. Remiantis konfidencialia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, apskaičiuota, kad vasario 12-ąją visos Irano prisodrinto urano atsargos sudarė 3760,8 kilogramo. 2015-ųjų susitarime nustatyta 202,8 kg riba.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad Lietuvoje po 2030 metų išaugsiant elektros poreikiui branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą.  Pasak viceministrės, sprendimai dėl branduolinės energetikos bus priimti Lietuvos ir JAV specialistams atlikus Lietuvos energetikos transformacijos studiją.  „Bendradarbiaujant Lietuvai ir JAV šiuo metu rengiame transformacijos studiją ir modelį.

Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės, automatiškai atjungtos po ankstesnę dieną surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos. „Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija antradienį pasmerkė Irano branduolinės programos plėtrą, Jungtinių Tautų atominės energijos priežiūros institucijai patvirtinus, kad Teheranas dar labiau sodrina uraną. Antradienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Iranas savo Fordo gamykloje pradėjo sodrinti uraną iki 60 procentų. „Generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi šiandien pareiškė, kad Iranas pradėjo gaminti labai prisodrintą uraną.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Valdytojų taryba priėmė rezoliuciją, kurioje dėl nepakankamo bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucija kritikuojamas Iranas, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, Lietuvoje svarstoma, ar šalyje galėtų veikti mažos galios branduoliniai reaktoriai. Energetikos viceministrė Inga Žilienė pranešė apie svarstymus pasitikrinti, ar Lietuva galėtų turėti mažos galios branduolinius reaktorius ir tai numatyti naujojoje energetikos strategijoje.

Austrija užginčys Europos Komisijos sprendimą suteikti aplinkai palankaus finansavimo žymą investicijoms į branduolinę energiją, trečiadienį pranešė jos aplinkos ministrė. Europos Komisija trečiadienį, nepaisydama žaliųjų aktyvistų protestų ir nesutarimų pačioje institucijoje, pritarė siūlymui laikytis pozicijos, kad kai kurios investicijos į dujų ir branduolinę energetiką atitinka ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus.

Ar Lietuva turėtų statyti naują modernią branduolinę elektrinę, o gal net kelias? Apie tai ragina diskutuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministras Dainius Kreivys palankiai vertina Lietuvos atomines perspektyvas, tačiau artimiausią dešimtmetį prioritetą dar teiks saulei ir vėjui. Na, o energetikos ekspertai ginčijasi – vieni sako, kad sava atominė elektra Lietuvai bus labai reikalinga.

Praėjo 30 metų nuo Černobylio katastrofos – branduolinio reaktoriaus gedimo, kurį sukėlė projektavimo trūkumų ir žmogaus klaidų derinys. Vis tik, jei ne „trijų drąsių vyrų būrys“, viskas esą galėjo baigtis kur kas blogiau. Šis įvykis iš karto nužudė dešimtis ir per ateinančius dešimtmečius sugadino dešimčių tūkstančių žmonių gyvenimus.

Rusijos Vyriausybė sutiko suteikti Vengrijai 10 mlrd. eurų paskolą Pakšo AE statybai pabaigti, tokį potvarkį kovo 10 dieną pasirašė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Lėšos bus skirtos 5 ir 6 blokų statybai ir atidavimui eksploatuoti. Paskola suteikiama 2014-2025 metų laikotarpiui.

 Baltieji rūmai sekmadienį patvirtino, kad susitarimas su Iranu branduoliniu klausimu įsigalios sausio 20 dieną. Tuo tarpu prezidentas Barackas Obama pareiškė „nepuoselėjantis iliuzijų“, kad bus lengva pasiekti visapusį Irano problemos sprendinį. „Nuo sausio 20-osios Iranas pirmą kartą pradės likviduoti labiau sodrinto urano atsargas ir išmontuoti kai kurią įrangą, tinkamą vykdyti tokį sodrinimą“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.

Šiandien minimos 27-osios Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės. Nors po avarijos praėjo daug laiko, reaktorius yra užbetonuotas specialiame sarkofage, iki šiol Černobylio zona yra laikoma viena iš radioaktyviausių pasaulio vietų, primenančių apie pragaištingas branduolinės energijos pasekmes.

Pasaulyje po „Lehman Brothers“, po Fukušimos nerasite nė vieno banko, nė vieno privataus investuotojo ar valstybinės įstaigos, kurie investuotų į naują atominę jėgainę, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar bet kur kitur Europoje. Taip griežtai Lietuvos perspektyvas pasistatyti Visagino atominę elektrinę (VAE) vertina Žaliųjų frakcijos narys ir Europos Parlamento (EP) pranešėjas dėl energetikos efektyvumo direktyvos Claude'as Turmesas.

Lietuvą apsups branduoliniai monstrai Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Nepaisant branduolinės energetikos krizės elektrinę ruošiasi statyti ir Lietuva. Apie kuriamo branduolinio trikampio pasekmes Lietuvai Balsas.lt kalbėjo su Rusijos branduoliniu fiziku, vienu iš žymiausiu branduolinės energetikos priešininkų, Andrejumi Ožarovskiu.

Branduolinės energijos saugumo iliuzija buvo išrauta su šaknimis. Tą padarė Fukušimos branduolinė katastrofa, kurią pernai kovo 11 dieną sukėlė cunamis. Kas būtų atsitikę, jei reaktoriai būtų sprogę, o reaktyvios atliekos išsiliejusios? Mintys apie tokias pasekmes verčia pergalvoti atominių jėgainių likimą, rašo vienas pagrindinių Japonijos dienraščių „The Daily Mainchi News“. Ekonominiai rūpesčiai užklupę Japoniją, nustūmė į šalį branduolinės katastrofos baimę.

Paskutinis teroro išpuolis Teherane – dar vienas tebetrunkančio slapto karo prieš Irano Islamo Respublikos branduolinę programą. Sausio 11-osios rytą Mostafa Ahmadis Roshanas, urano sodrinimo laboratorijų darbuotojas, kaip ir kas rytą, važiavo į darbą, kai pro šalį skriejantis motociklas prikabino magnetinę bombą ir ją susprogdino. 32 metų iranietis žuvo iš karto, jo vairuotojas mirė pakeliui į ligoninę.

Šių metų kovo mėnesį Japonijos branduolinėje elektrinėje įvykęs sprogimas sukėlė spekuliacijas visame pasaulyje. Vokietija sustabdė savo reaktorius, Didžioji Britanija susirūpino energetiniais klausimais. Spekuliacijos kilo visame pasaulyje.

JAV bendrovė „Westinghouse“ pradėjo projektuoti  kompaktiškus  „iPWR“ tipo branduolinius reaktorius. Pasak „Westinghouse“ atstovų, šie nedideli moduliniai 225 MW galios reaktoriai komerciniam naudojimui bus pateikti iki 2020 metų. Kompaktiškus „iPWR“ reaktorius bus galima gabenti dalimis geležinkelio platformose. Jų gamyba, skirtingai  nuo dabartinių reaktorių, truks vos 18 mėnesių.

Nauja atominė elektrinė Lietuvai yra vienintelė reali alternatyva esminėms energetikos problemoms spręsti –  sukurti šalyje bazinės, pastoviai gaminamos elektros energijos gamybos pajėgumus ir garantuoti apsirūpinimo energija saugumą. Laikydamasi tarptautinių branduolinės saugos principų, Lietuva du dešimtmečius saugiai eksploatavo Ignalinos atominę elektrinę (AE) ir užtikrino elektros energijos tiekimo saugumą.

Šių metų balandžio 26 d. sukako dvidešimt penkeri metai nuo Černobylio tragedijos, per tą laiką nusinešusios apie keturis šimtus tūkstančių gyvybių. Sukakties paminėjimas prasidėjo Kijeve. Gamtosaugininkai iš „Greenpeace“ rodė ketvirto reaktoriaus, sprogusio 1986 metais, vaizdus. Černobylio atominės elektrinės (AE) sprogimas įėjo į pasaulio istoriją kaip didžiausia civilinė katastrofa.

Neseniai pasklido gandas, kad netyčia iš naujausio Kinijos branduolinio povandeninio laivo nutekėjo radioaktyviosios medžiagos, praneša naujienų portalas „The Chosunilbo“. Pirmą kartą pranešimas apie incidentą buvo paskelbtas internetiniame puslapyje Boxun.com, kuris teigė, kad povandeniniame laive pasklido radiacija, kai Kinijos elektronikos kompanijos inžinieriai laive bandė įmontuoti naują įrenginį.

Iki šiol atominis (plačiąja prasme – branduolinis) ginklas kare buvo panaudotas du kartus: 1945 metų rugpjūtį JAV numetė bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miestų Japonijoje. Antrasis pasaulinis karas baigėsi egzistuojant tik vienai branduolinei valstybei.

Japonija – ant branduolinės katastrofos krašto, prieš metus šachtoje JAV nugriaudėjo sprogimas, o Meksikos įlankoje išsiliejo naft a. Bet ar yra alternatyvų? Žurnalistai kartu su specialistais pasiryžo apžvelgti energijos rūšis ir paieškoti alternatyvų arba ti esiog padėti išsirinkti geriausią iš blogiausių. Branduolinė energija Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos.

Fukušimos tragedija kaip niekada anksčiau ryškiai iškėlė klausimą: ar esi už branduolinę energiją, prieš ją, o gal – tai trečia galimybė – neutralus jos atžvilgiu? Paskutiniu metu kai kurie ligi šiol laikęsi neutraliai, neapsisprendusieji, tvirtai pasuko šalininkų pusėn.Taip bent teigė Anglijos ir Velso internetinis laikraštis „Persiscope Post“ ir pirmiausia žvilgtelėjo į esamąją padėtį.

Rusija ruošiasi pastatyti atominę elektrinę Venesueloje kaip dalį eilės energetikos susitarimų tarp dviejų šalių, praneša BBC. Tai bus du 1 200 megavatų branduoliniai reaktoriai. Tuo tarpu, Rusijos naftos milžinė, kompanija „Rosneft“, įsigys 50 proc. Vokietijos perdirbimo įmonės „Ruhs Oel“ iš Venesuelos valstybinės įmonės „PDVSA“. Šis 1,6 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimas buvo pasirašytas Venesuelos prezidento Hugo Chavezo apsilankymo Kremliuje metu.

Ryškėja tokia branduolinės energetikos kryptis – senų elektrinių modernizacija pratęsiant esamų reaktorių darbą.    Viešos abejonės Elektros gamybos įmonių vadovai visame pasaulyje svajoja apie atominių elektrinių atgimimą. Tačiau moderniausias reaktorius, statomas Suomijoje, kelia abejonių, ar taip atsitiks. Pernai spalio 12-ąją interneto leidinyje „Spiegel ONLINE“ pasirodė straipsnis apie keblumus, kurių kelia naujausi branduoliniai reaktoriai.