Šiandien minimos 27-osios Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės. Nors po avarijos praėjo daug laiko, reaktorius yra užbetonuotas specialiame sarkofage, iki šiol Černobylio zona yra laikoma viena iš radioaktyviausių pasaulio vietų, primenančių apie pragaištingas branduolinės energijos pasekmes.
Oficialiai skelbiama, kad Černobylio atominės elektrinės avarijos metu žuvo 59 žmonės, tačiau faktiškai laikoma, kad dėl ligų, kilusių nuo avarijos metu pasklidusios radiacijos, galėjo mirti apie 10 tūkst. žmonių, dar 3,5 mln. susirgo sunkiomis ligomis. Nuo katastrofos nukentėjo ir daugiau nei 7 tūkst. Lietuvos gyventojų, sovietinio režimo priverstų padėti likviduoti avariją.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, šiandien reikia ne tik pagerbti Černobylio katastrofos aukas, nukentėjusiems nuo radiacijos užtikrinti maksimalią medicininę priežiūrą, bet ir užkirsti kelią bet kokioms atominėms avarijoms ateityje. „Vyriausybė turėtų gerbti Lietuvos žmonių referendume išsakytą valią prieš naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybą. Mokslininkų darbo grupė, Vyriausybės užsakymu išanalizavusi atominės energetikos perspektyvas Lietuvoje, Seimui pateikė neigiamas išvadas, kuriose konstatuojama, jog atominės elektrinės gaminama elektros energija bus nekonkurencinga rinkoje, o branduolinio kuro radioaktyvių atliekų ilgalaikio giluminio laidojimo problema net deramai neįvertinta dėl sudėtingumo ir brangumo“, – teigia Linas Balsys. Anot jo, atsižvelgiant į ekspertų išvadas bei referendumo metu išsakytą žmonių valią, dabar turėtų būti kuo skubiau parengta nauja, nebranduolinė Lietuvos energetikos strategija, kuri garantuotų Lietuvos energetinį saugumą, energijos tiekimo vidaus rinkai patikimumą, naujų darbo vietų kūrimą plėtojant biomasės kogeneraciją bei kitus atsinaujinančius energijos šaltinius.
Lietuvos Žaliųjų partija reiškia didelį susirūpinimą ir dėl šalia Lietuvos statomų Kaliningrado ir Astravo atominių elektrinių. „Šiandien visos politinės jėgos turėtų susitelkti, siekdamos paskelbti Baltijos jūros regioną nebranduoliniu. Atominės elektrinės neturi būti statomos nei Astrave, nei Kaliningrade, nei Visagine“, – sakė L. Balsys. Pasak Žaliųjų partijos lyderio, oficialiai pasiskelbusi neplėtojanti atominės energetikos, Lietuva galėtų efektyviai išnaudoti Europos Sąjungos šalių solidarumą, darant spaudimą Rusijai ir Baltarusijai atsisakyti savo atominių elektrinių.
Astravo ir Kaliningrado atominės elektrinės, statomos vos 20 ir 11 km nuo Lietuvos sienos, taptų atomine grėsme regionui, turėtų milžinišką neigiamą poveikį aplinkai. Baltarusijos atominės elektrinės reaktoriai pagal projektą bus aušinami vandeniu iš Neries, o Kaliningrado atominė elektrinė naudos Nemuno vandenį.
