Jungtinės Valstijos šeštadienį vadovavo raginimams Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pažaboti taršą metanu, bet taip pat stūmė itin prieštaringai vertinamą idėją kovojant su pasauliniu atšilimu plėsti branduolinę energetiką.
JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) klimato konferencijai COP28 Dubajuje taip pat pasakė, kad jos šalis skirs 3 mlrd. dolerių (2,76 mlrd. eurų) pasauliniam klimato fondui, ir tai pirmas Vašingtono pažadas nuo 2014 metų.
Konferencijoje tikimasi ir kitų pažadų, įskaitant greitesnį energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtojimą.
Atominės energijos, kaip „švaresnės“ alternatyvos iškastiniam kurui, naudojimas vertinamas itin prieštaringai – aplinkosaugos grupės nerimauja dėl saugumo ir branduolinių atliekų.
Tačiau daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.
Iškeltas tikslas
Jų pasirašytoje deklaracijoje iškeltas tikslas iki 2050 metų patrigubinti branduolinės energetikos pajėgumus, palyginti su 2020-aisiais.
Tarp deklaraciją pasirašiusių valstybių yra Didžioji Britanija, Bulgarija, Kanada, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Pietų Korėja, Moldova, Mongolija, Marokas, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Niekam neteigiame, kad tai absoliučiai bus didelės apimties alternatyva visiems kitiems energijos šaltiniams“, – per konferenciją COP28 Dubajuje sakė JAV klimato pasiuntinys, buvęs valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).
„Tačiau žinome – nes mokslas, faktų tikrovė ir įrodymai [tai] mums sako – kad be tam tikro branduolinės [energijos kiekio] negalima iki 2050 metų pasiekti nulinio grynojo anglies dvideginio kiekio“, – sakė jis.
Deklaracijos nepasirašė branduolinės valstybės Rusija ir Kinija.
„Noriu pakartoti, kad branduolinė energija yra švari. Tą būtina pakartoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Tačiau aplinkosaugos grupė 350.org atkreipė dėmesį, kad 2011 metų Fukušimos branduolinė katastrofa iliustruoja atominės energijos keliamus pavojus.
Be to, ekspertai pažymi, kad atominėms elektrinėms paleisti gali prireikti dešimtmečių.
