Šių metų balandžio 26 d. sukako dvidešimt penkeri metai nuo Černobylio tragedijos, per tą laiką nusinešusios apie keturis šimtus tūkstančių gyvybių. Sukakties paminėjimas prasidėjo Kijeve.
Gamtosaugininkai iš „Greenpeace“ rodė ketvirto reaktoriaus, sprogusio 1986 metais, vaizdus. Černobylio atominės elektrinės (AE) sprogimas įėjo į pasaulio istoriją kaip didžiausia civilinė katastrofa. Į atmosferą jėgainė išmetė dešimtis kartų daugiau radioaktyviai užterštų medžiagų, negu buvo išmesta per Hirosimos ir Nagasakio bombardavimą.
Diskusijos apie Černobylio tragedijos padarinius nenutrūko ir po katastrofos 25-mečio minėjimo, jos tapo ypač aktualios pastaruoju metu. Sprogimai Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje sustiprino šių diskusijų svarbą ir sukėlė abejonių dėl branduolinės energetikos, kaip švaraus energijos šaltinio, ateities.
Nors dauguma Europos šalių laikinai sustabdė atominių jėgainių eksploatavimą, Baltarusijos valdžia yra pasiryžusi pastatyti atominę elektrinę bet kokia kaina, nepaisydama nei Černobylio tragedijos, nuo kurios šalis labiausiai nukentėjo, nei katastrofos Japonijoje, pakeitusios požiūrį į branduolinę energetiką. Dauguma ekologų ir mokslininkų pateikia argumentus prieš jėgainės statybą, bet, matyt, jų nuomonė Baltarusijos vadovybės nedomina. Be galimų branduolinės saugos, ekologinių ir kitų pavojų, šios jėgainės statyboje slypi ir politiniai pavojai.
Baltarusija naują atominę elektrinę ketina statyti Astravo rajone, maždaug 50 km nuo Vilniaus, arba 30 km nuo Lietuvos sienos, tačiau jos projektas kol kas nėra paruoštas. Verta paminėti, kad 1907 m. Astravo rajone įvyko stipriausias regione septynių balų žemės drebėjimas, nors Baltarusija nėra laikoma aktyvios seisminės veiklos šalimi. Elektrinės statybai nepritaria ne tik Baltarusijos gyventojai, bijantys Černobylio tragedijos pasikartojimo, bet ir Lietuvos vadovybė, ir Europos Sąjunga.
Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigia, kad Baltarusijos parengta Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaita nėra kokybiška, todėl Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas pagal Jungtinių Tautų Espoo konvencijos nuostatas. Anot akademiko Jurgio Vilemo, Astravo rajono pasirinkimą AE statybai nulėmė politiniai motyvai, vienas iš jų – lietuvių noras pastatyti savo jėgainę prie Baltarusijos sienos. Taigi, jėgainės statybą galima analizuoti ir iš ekologinės, ir iš politinės pusės.
Dauguma ekologų pabrėžia, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl Baltarusijos jėgainės negalima statyti – galima korupcija, susijusi su projekto įgyvendinimu. Anot Vladimiro Sliviako, vieno iš tarptautinės gamtosaugos grupės „Ekoapsauga“ («Экозащита») pirmininkų, korupcijos klausimas svarbus ne tik ekonomikos, bet ir saugumo požiūriu.
Ekologas pabrėžia, kad grupė „Ekoapsauga“ kartu su „Transparency International“ Rusijos skyriumi atliko tyrimą, siekdami nustatyti, koks yra galimos korupcijos lygis Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos „Rosatom“ veikloje.
Buvo nustatyta, kad 40 proc. atvejų AE saugos reikalavimų pažeidimai yra susiję su korupcijos galimybe. Toks didelis šių pažeidimų skaičius byloja apie itin aukštą korupcijos lygį korporacijoje „Rosatom“. V. Sliviakas mano, kad jeigu jėgainės kaina yra 9 mlrd. JAV dolerių (apie 21,7 mlrd. litų), korupcija gali suryti apie 4 mlrd. JAV dolerių (10, 9 mlrd. litų).
Pagal nepriklausomų ekspertų skaičiavimus atsižvelgiant į ekonomikos aspektą Baltarusijos AE projektas nėra ekonomiškai pelningas ir rentabilus. Jėgainės vertė viršija pirminius skaičius ir 9 milijardai nėra galutinė suma. Anot „Greenpeace“ Rusijos skyriaus atstovų, statybų atominės energetikos srityje savikaina auga du kartus greičiau negu kituose sektoriuose.
Kaip teigia rusų fizikas Andrejus Ožarovskis, šiandien beveik neįmanoma rasti privačių investuotojų branduolinių jėgainių statyboms, nes privatus kapitalas nenori dalyvauti branduoliniuose projektuose dėl nepelningumo („Rosatom“ išsilaiko iš valstybinių subsidijų). Dar viena ekologijos ekspertė Tatjana Novikova konstatuoja, kad atominės jėgainės projektas nėra skaidrus. Kaip teigia ekspertė, jokia viešųjų organizacijų prašoma informacija tiesiog jų nepasiekia.
Nei ekologiniu, nei ekonominiu požiūriu atominė jėgainė Baltarusijai nėra naudinga. Ji naudinga tik Rusijai, kuri laipsniškai perima Baltarusiją į savo priklausomybės glėbį. Šiandien atominės jėgainės yra naudingos tiems, kurie tikisi statyti ir kontroliuoti statybos finansavimo srautus nepaisydami gyventojų, prisimenančių vieną baisiausių civilinių katastrofų, nuomonės. Todėl šalies valdžia užtvindė informacija, kuria buvo bandoma įtikinti žmones, kad branduolinė energetika Baltarusijai yra būtina.
Propagandinių grupių darbas buvo gana efektyvus – palyginti su 2005 metais vykusia apklausa, kai 46,5 proc. pasisakė prieš jėgainės statybą, šiandien tas skaičius sumažėjo iki 23 procentų. „Mokslininkų už nebranduolinę Baltarusiją“ organizacijos vadovė Marina Bogdanovič teigia, kad pasisakantys prieš jėgainės statyba yra tiesiog ignoruojami, viešųjų organizacijų atstovai nėra kviečiami į konferencijas dėl jėgainės statybos derybų. Anot vadovės, šalies visuomenė turi žinoti visus pavojus, susijusius su branduolinės energetikos plėtojimu, ir visos nuomonės turi būti išgirstos, ypač tos, kurios skiriasi nuo valstybinės.
Nors paskelbta jėgainės statybos kaina – 9 mlrd. JAV dolerių – ir yra žinoma, jų Baltarusija neturi. Šalies finansinė krizė, problemos dėl technologijų bei kuro tiekimo iš Rusijos ir specialistų parengimo suteikia branduoliniam projektui paslaptingumo ir nežinomybės. Sutarties, pasirašytos su Rusija, niekas viešai nematė, lygiai kaip ir paties atominės jėgainės projekto. Todėl kyla klausimų dėl vadinamojo streso testo atlikimo, reikalaujamo tarptautinės bendruomenės. Kaip jį atlikti neegzistuojančioje jėgainėje?
Streso testų atlikimo praktika paplito po avarijos „Fukušimos-1“ jėgainėje tam, kad būtų galima užtikrinti branduolinių objektų saugumą. Baltarusijos vadovybės atsisakymas atlikti tokį testą prilygsta nepagarbai tarptautinei bendruomenei. Baltarusijos spauda ir televizija mirga naujienomis apie Astravo AE statybą, jos inžinerinę infrastruktūrą, kreditavimą, statybos kainą ir t. t, tačiau tikrieji duomenys lieka paslaptyje.
Liudmila Kazak
