borisas tadičius

Serbijos gyventojai renka naująjį šalies prezidentą. Antrame rinkimų rate varžosi Demokratų partijos lyderis Borisas Tadičius ir Serbijos pažangos partijos lyderis Tomislavas Nikoličius, skelbia BBC. B. Tadičius, kuris prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas, teigė, kad šie rinkimai bus referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Rinkimų rezultatai gali turėti įtakos Serbijos perspektyvoms ES ir Kosovo, 2008 metais nuo Serbijos atsiskyrusios serbų teritorijos, ateičiai.

Serbijoje sekmadienį vyks priešlaikiniai prezidento rinkimai, per kuriuos susikaus du pagrindiniai kandidatai – Borisas Tadičius ir Tomislavas Nikoličius, pranešė BBC. Abu kandidatai teigia, kad pritaria Serbijos narystei Europos Sąjungoje (ES). Tačiau T. Nikoličius, kuris buvo Slobodano Miloševičiaus sąjungininkas, vos prieš kelerius metus aršiai tam prieštaravo. Apklausų rezultatai rodo, kad B. Tadičiaus ir T. Nikoličiaus reitingai beveik vienodi.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius trečiadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, pranešė BBC. Jo kadencija turėtų baigtis po 10 mėnesių, bet atsistatydinęs jis galės vėl kandidatuoti rinkimuose gegužės 6 dieną. Tą dieną taip pat vyks parlamento ir vietos valdžios rinkimai. B. Tadičius sakė, kad oficialų atsistatydinimo pareiškimą parlamento pirmininkui įteiks ketvirtadienį.

Serbija žengė dar vieną žingsnį narystės Europos Sąjungoje (ES) link. Bendrijos užsienio reikalų ministrai antradienį Briuselyje susitarė rekomenduoti suteikti šaliai kandidatės statusą. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Danija kalbėjo apie sunkias derybas. . Dabar ES šalių vadovų prerogatyva yra savaitės pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime patvirtinti Serbijos, kaip šalies kandidatės, statusą. Anot ES plėtros komisaro Stefao Fuele, išaušo „nauja era“ santykiuose tarp ES ir Serbijos.

Kosovo albanai akmenimis apmėtė šarvuotų automobilių koloną, kuria Serbijos prezidentas Borisas Tadičius penktadienį važiavo paminėti stačiatikių Kalėdų. Apie 200 Kosovo albanų minia šalies vakaruose esančiame Dečanio mieste akmenimis apmėtė B. Tadičiaus konvojų, kurį lydėjo Europos Sąjungos misijos Kosove pareigūnai. Kosovo policija saugojo kelią ir grūmėsi su protestuotojais. Konvojus sėkmingai nuvyko į Dečanio stačiatikių vienuolyną, kur B. Tadičius paminės stačiatikių Kalėdas.

Serbija pareiškė niekada nepripažinsianti Kosovo nepriklausomybės nepaisant to, kad Jungtinių Tautų Teisingumo teismo teisėjai nusprendė, jog šios šalies paskelbta nepriklausomybės deklaracija neprieštarauja tarptautinei teisei. Belgradas ir toliau aiškina, kad Kosovo atsiskyrimas pažeidė Serbijos teritorinį integralumą.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius pasveikino istorinį savo kolegos iš Kroatijos Ivo Josipovičiaus vizitą į Belgradą. Po susitikimo Serbijos lyderis pareiškė, kad jo šalis siekia užmegzti su kaimyne ir buvusia prieše kuo geresnius santykius. Savo ruožtu Kroatijos prezidentas I. Josipovičius teigė, kad abi šalys turi tą patį tikslą įtvirtinti regione taiką ir stabilumą. Be to, jo teigimu, abi šalys pagaliau randa būdų, kaip susitvarkyti su savo praeitimi.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengė specialią sesiją, per kurią buvo aptarta saugumo padėtis Kosove. Sesija surengta po to, kai per praėjusią savaitę įvykusį sprogimą etniškai padalintame Mitrovicos mieste žuvo vienas žmogus.

Nežinomi asmenys socialiniame tinkle „Facebook" paskelbė žinutę, grasinančią Serbijos prezidentui Borisui Tadičiui. „Tadičiau, šarvuotas „Mercedes" jums nepadės. Kai jūs atidarysite dureles, jūs lauks snaiperis" - skelbiama žinutėje. Priežastys, dėl kurių paskelbtas grasinimas, nėra aiškios. Serbijos prokuratūra pareiškė rimtai žiūrinti į šiuos grasinimus. Jau pradėtas tyrimas dėl šio nusižengimo.

Albanijos užsienio reikalų ministras Iliras Meta teigia, kad nepaisant to, jog Belgradas ir Tirana laikosi skirtingo požiūrio į Kosovo statusą, ši nuo Serbijos atsiskyrusi šalis ateityje turėtų tapti Europos Sąjungos nare. Tokius komentarus jis išsakė po istorinio vizito į Belgradą, kur susitiko su Serbijos prezidentu Borisu Tadičiumi ir užsienio reikalų ministru Vuku Jeremičiumi. Kovo 11 dieną vykęs vizitas buvo pirmas kartas, kai Albanijos diplomatijos vadovas lankosi Serbijoje.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius teigia, kad Kosovas kuo greičiau turi įstoti į Europos Sąjungą būdamas integralia Serbijos valstybės dalimi. „Aš Europos Sąjungoje norėčiau matyti ne tik Serbiją, o tai reiškia ir Kosovą, tačiau ir visas pietryčių Europos šalis. Tikiuosi, kad jos į Europos Sąjungą integruosis kaip įmanoma greičiau, viliuosi jau 2014 metais“ - teigė Serbijos lyderis. Serbija ir toliau nesirengia pripažinti Kosovo nepriklausomybės.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius ortodoksų Kalėdas švenčia XIV amžiuje statytame serbų vienuolyne Kosove, skelbia Laisvosios Europos radijo Balkanų tarnyba. Prezidentas teigia Kalėdų proga nešantis taikos žinią visiems žmonėms, kad ir kur jie būtų. Kaip ir daugelis serbų B. Tadičius atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybės deklaraciją ir teigia, kad ši provincija vis dar tebėra integrali Serbijos dalis.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius privalės susimokėti 400 eurų baudą už tai, kad Serbijos nacionalinės futbolo rinktinės patekimą į kitąmet Pietų Afrikoje vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą jis aplaistė šampanu. Prezidentas prisipažino nusižengęs, kai spalio 10 dieną po Serbijos rinktinės pergalės rezultatu 5:0 prieš Rumunijos vienuolikę, jis atkimšo šampano butelį. Kartu su prezidentu buvo nubausti ir Serbijos sporto ministras bei futbolo asociacijos prezidentas.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius turės aiškintis teisme po to, kai buvo pastebėtas futbolo varžybų metu geriantis alkoholį. Alkoholio vartojimas sporto arenose Serbijoje yra draudžiamas. Taip siekiama užkirsti kelią sirgalių smurtavimui. Teigiama, kad B. Tadičius kartu su šalies sporto ministru ir futbolo asociacijos vadovu šventė Serbijos rinktinės pergalę gurkšnodami šampaną. Būtent dėl to gruodžio 1 dieną visi šie pareigūnai turės stoti prieš teismą.

Belgrado mieste mirė Serbijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Pavle, skelbia BBC. Serbijos ortodoksų bažnyčiai 95 metų dvasinininkas vadovavo nuo 1990-ųjų. Belgrado karinėje ligoninėje jis buvo gydomas pastaruosius porą metų. Ilgą laiką buvo kalbama, kad patriarchas serga širdies ir plaučių ligomis, tačiau bažnyčia kol kas nepaskelbė jo mirties priežasties. Dauguma iš 7 mln. Serbijos gyventojų yra ortodoksai.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius pareiškė, kad jo šalies prisijungimas prie Europos Sąjungos nesukeltų Rusijai jokio pavojaus. B. Tadičius pridūrė, kad toks žingsnis kaip tik duotų naudos Maskvai, nes Belgradas taptų geriausiu Rusijos draugu ES gretose. „Europos Sąjungoje mes būtume geriausi Rusijos draugai.

Serbijoje buvo atšauktas gėjų paradas po to, kai policija pareiškė organizatoriams negarantuosianti jų saugumo, praneša „BBC“. Vieno iš organizatorių teigimu, Serbijos premjeras pasiūlė gėjų paradą perkelti iš centrinio Belgrado, tačiau jiems šis siūlymas buvo „nepriimtinas“. „Gėjų paradai dažniausiai organizuojami judriausiose didelių miestų gatvėse, o ne kažkur laukuose“, - pasipiktinimą premjero siūlymu reiškė viena iš organizatorių.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas teigia, kad Europos Sąjunga rizikuoja prarasti savo kaip patikimos organizacijos įvaizdį, jei nesugebės priartinti Balkanų valstybių prie narystės sąjungoje. Be to, ES rizikuoja sukurti nestabilumą Balkanų regione. C. Bildtas teigė, kad tokiu atveju, jei Balkanų valstybės neteks vilties prisijungti prie ES, viršų regione vėl gali paimti nacionalistinė politika.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius paragino tarptautinę bendruomenę priešintis Kosovo vyriausybės pastangoms perrašyti istoriją. Belgradas kaltina Prištiną, kad ši siekia uzurpuoti serbišką kultūros paveldą, esantį Kosove, ir taip sukurti savo išgalvotą tapatybę. Pastaruoju metu Kosove pasitaiko vis daugiau „istorinių“ publikacijų, kuriose mėginama įrodynėti, kad viduramžius menantis serbų ortodoksų paveldas iš tikro yra ne serbiškas, o albaniškas.

Prabėgo jau 5 metai, kai buvo surengtas išpuolis prieš Kosove gyvenusius serbus. Tai buvo didžiausias išpuolis prieš Kosove gyvenančią serbų mažumą nuo pat to laiko, kai 1999 metais Kosovo administravimą, siekdamos užkirsti kelią Slobodano Miloševičiaus režimo vykdomiems nusikaltimams prieš albanus, perėmė Jungtinės Tautos. Prieš 5 metus Kosovo albanai puolė serbų anklavus ir nužudė 19 bei sužeidė 950 žmonių. 2004 metų kovo 17 ir 18 dienomis iš savo namų buvo išvyti 4 tūkst. serbų.

Serbija ir toliau renka žvalgybinę informaciją, kuri padėtų sulaikyti labiausiai ieškomą karo nusikaltėlį Ratko Mladičių, teigė šalies prezidentas Borisas Tadičius. „Kiekvieną dieną mes gauname įvairios informacijos apie R. Mladičių ir, kai mes turėsime pakankamai informacijos, mes jį suimsime. Serbija yra visiškai apsisprendusi kovoti su kiekvienu nusikaltimu, taip pat ir karo nusikaltimais“ - teigė Serbijos prezidentas.

Kosovas paminėjo pirmąsias nepriklausomybės metines, tačiau du konkuruojantys parlamentai - nepriklausomybininkų ir antiseparatistinis - posėdžiavo atskirai. Kosovo parlamentas Prištinoje, kuriame dominuoja albanai, 2008 metų vasario 17-ąją vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Kosovą pripažino 54 valstybės, tarp jų - JAV, Japonija ir 22 Europos Sąjungos narės. Serbija, palaikoma Kinijos, Indijos ir Rusijos, tam iki šiol kategoriškai prieštarauja.

Serbija pareiškė esanti pasirengusi derėtis su Kosovo albanų lyderiais, kurie praėjusių metų vasario 17 dieną paskelbė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją. Apie pasirengimą derėtis su Kosovo albanais prabilo provakarietiškų pažiūrų Serbijos prezidentas Borisas Tadičius. Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga teigia, kad derybos tarp Prištinos ir Belgrado gali įvykti kiek vėliau šį mėnesį.

Kosove antradienį savo veiklą pradėjo vietinė lengvai ginkluota armija, skelbia naujienų agentūra AFP. Kosove armija, kurią parengiant dalyvavo ir NATO kariai, sudaryta iš 2,5 tūkst. karių ir 800 rezervistų. Į armiją įtraukti tiek daugumą gyventojų sudarantys albanai, tiek mažumą sudarantys serbai. Kol nebuvo sukurta Kosovo armija, tvarką šalyje palaikė NATO taikdariai bei sukarinta organizacija, kurią sudarė buvę Kosovo išsilaisvinimo armijos partizanai.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius pareiškė, kad jo vadovaujama šalis nė per milimetrą nenukryps nuo politikos kurso, kuriuo siekiama prisijungti prie Europos Sąjungos, tačiau pridūrė, kad Kosovo nepriklausomybės Belgradas pripažinti jokiu būdu nesirengia. Prezidentas pareiškė, kad Kosovo serbai pagrįstai nerimauja dėl kuriamų naujų Kosovo saugumo pajėgų. B. Tadičiaus teigimu, provincija turi būti demilitarizuota, nes tik taip esą galima užtikrinti ten gyvenančių žmonių saugumą.

Dėl sustabdyto rusiškų dujų tiekimo į Europą per Ukrainą Balkanuose šimtai tūkstančių žmonių liko be centrinio šildymo, o nemaža dalis pramonės įmonių buvo priverstos nutraukti savo darbą. Skelbiama, kad dujų tiekimas Europai per Ukrainos teritoriją gali būti atnaujintas ne anksčiau kaip kitą savaitę. Tad kai kurių valstybių laukia itin sunkūs laikai. Bene labiausiai nuo dabartinės krizės nukentėjo Balkanų šalys.

2008-iesiems su kiekviena sekunde sparčiai artėjant į pabaigą, verta dar kartą peržvelgti, kas įdomaus ir reikšmingo per šiuos metus įvyko visame pasaulyje. Tai verta daryti ne tik dėl to, kad dalis šiuos metus sudrebinusių įvykių atguls į istorijos knygas, tačiau dar ir dėl to, kad nemaža dalis šiemet prasidėjusių įvykių lems tai, kaip mes gyvensime kitąmet. Laisvosios Europos radijas išrinko 10 pačių įsimintiniausių šių metų įvykių.

Duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel“, Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pareiškė, kad jo šalis siekia, jog Tarptautinis teisingumo teismas išaiškintų, ar Kosovo nepriklausomybė nepažeidžia tarptautinės teisės principų. Sprendimą, ar kreiptis į teismą, Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priims jau šią savaitę. Spiegel: Trečiadienį Jungtinės Tautos nuspręs, ar Serbijos ieškinys dėl Kosovo nepriklausomybės bus nagrinėjamas Tarptautiniame teisingumo teisme Hagoje.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius neatmeta, kad Kosovas gali skilti į serbiškąją bei albaniškąją dalis. Apie tai jis pareiškė duodamas interviu nacionaliniam televizijos kanalui RTS. Interviu tekstas vėliau buvo publikuojamas ir oficialioje Serbijos vyriausybės svetainėje. B. Tadičius pabrėžė, kad Kosovo skilimas nėra artimiausių dienų scenarijus, tačiau tokiu atveju, jei kiti konflikto sprendimo būdai netenkins Belgrado, tai Serbija bus pasirengusi svarstyti ir šitą variantą.

Europos Sąjungos ambasadoriai renkasi Briuselyje, kad aptartų Serbijos siekius prisijungti prie sąjungos. Priminsime, kad, suėmusi vieną iš labiausiai ieškotų karo nusikaltimais kaltinamų asmenų, Serbija itin padidino savo šansus įsilieti į ES. Kaip skelbia BBC, R. Karadžičius Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam karo nusikaltimų tribunolui bus perduotas jau šią savaitę.

Po Radovano Karadžičiaus, kuris buvo vienas labiausiai Hagos tribunolo ieškomų karo nusikaltėlių, arešto aiškėja kai kurios bėglio suėmimo ir slapstymosi detalės. R.Karadžičius gali guostis nebent tuo, kad jį areštavo ne Bosnijos musulmonai, kuriuos jis norėjo išnaikinti, ir ne Vakarai, kurių jis taip nekentė. Tai padarė Serbija, vis dar kraštutinai nacionalistinė, tačiau jau nusiteikusi pamažėle atsisveikinti su savo niūria praeitimi ir pajudėti vieningos Europos link.

Slobodano Miloševičiaus partijai nubalsavus už koaliciją su buvusiais priešininkais, atsirado "realus šansas" Serbijai turėti tikrai proeuropietišką vyriausybę, antradienį sakė vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas.

Serbijos demokratai ir socialistai pamiršo praeities nesutarimus ir sekmadienį derasi dėl naujos vyriausybės, kuri gali būti suformuota „labai greitai“, sakė prezidentas Borisas Tadičius.

Kosovo konstitucija, kuri šioje atsiskyrusioje Serbijos provincijoje įsigaliojo sekmadienį, buvo neteisėtas žingsnis su „žalingomis pasekmėmis“, perspėjo Serbijos prezidentas Borisas Tadičius. „Serbija nepripažįsta Kosovo konstitucijos paskelbimo kaip teisinio fakto“, - žurnalistams sakė B. Tadičius pasaulinės Belgrade vykstančios spaudos lyderių konferencijos užkulisiuose.

Pranešama, kad artėjant pirmiesiems visuotiniams Serbijos parlamento rinkimams nuo Kosovo nepriklausomybės paskelbimo, šalies prezidentas Borisas Tadičius susilaukė grasinimų susidoroti, skelbia BBC.

Jungtinių Tautų policininkai buvo priversti pasitraukti iš Kosovo šiaurėje esančio Mitrovicos miesto po to, kai per pirmadienio riaušes buvo sužeisti mažiausiai 130 žmonių, skelbia BBC. Pasitraukus JT policininkams, teritoriją kontroliuoja NATO kariai. Tai buvo didžiausi susirėmimai nuo to laiko, kai vasario 17 dieną Kosovas priėmė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją, kurią Serbija laiko neteisėta.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius paleido šalies parlamentą ir paskelbė, kad gegužės 11 dieną bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, praneša BBC. Tokio žingsnio prezidentas buvo priverstas griebtis po to, kai praėjusią savaitę atsistatydino Serbijos ministras pirmininkas Vojislavas Koštunica. V. Koštunica pasitraukė po to, kai ministrams nepavyko pasiekti vieningo susitarimo dėl pozicijos Europos Sąjungos atžvilgiu.

Serbija ir toliau nepraranda vilties įrodyti, kad Kosovo nepriklausomybės deklaracija yra nelegali. Tuo tarpu patys Kosovo serbai yra pasiryžę netgi griebtis smurto siekdami parodyti, kad jie niekada nesutiks su Prištinos vyriausybės priimamais sprendimais, skelbia „Spiegel Online“. Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pradėjo diplomatinį turą Europoje, kuriuo siekiama pristatyti Belgrado poziciją.

Serbijos prezidento rinkimus laimėjo Vakarams priimtinas žmogus, tačiau pačios Serbijos ateityje dar laukia rimti išbandymai, teigia „The Economist“. Kad perrinktasis prezidentas Borisas Tadičius yra tinkamas žmogus valdyti Serbiją, pranešė ir akcijų rinkos. Vasario 4 dieną, t.y. prabėgus vos dienai nuo prezidento rinkimų antrojo turo, po mėnesius trukusio nuosmukio Serbijos akcijų rinkos ėmė atsigauti.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Olli Rehnas smarkiai sukritikavo Serbijos premjerą Vojislavą Kostunicą už tai, kad šis blokavo ES ir Serbijos sutarties dėl prekybos ir vizų lengvatų pasirašymą.Nors minėtas politinis susitarimas yra laikino pobūdžio, tačiau jis turi didelę simbolinę reikšmę tolimesniam ES ir Serbijos bendradarbiavimui, rašo „EU Observer“.„Mes suprantame, kad politinės ir procedūrinės kliūtis užkirto kelią Vyriausybei pasirašyti šią laikiną sutartį.

Serbijos prezidento rinkimų antrajame ture triumfavo provakarietiškas kandidatas Borisas Tadičius, tačiau ministras pirmininkas Vojislavas Koštunica neremia jo į Vakarus nukreiptos politikos, skelbia „Spiegel“. Po B. Tadičiaus pergalės gali subyrėti ir taip trapi galių pusiausvyra Serbijos parlamente. Jei nepriklausomybę paskelbs ir Kosovo provincija, o tai beveik neabejotina, pirmalaikiai parlamento rinkimai gali tapti neišvengiama būtinybe.

Prieš įsibegėjant šios savaitės politiniams įvykiams, siūlome pažvlegti, kokios pagrindinės temos šią savaitę turėtų dominuoti pasaulinės žiniasklaidos puslapiuose. Pirmadienis. Pasibaigus Serbijos prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo provakarietiškas kandidatas Borisas Tadičius, laukiama, kad separatistinių nuotaikų kamuojamos ir etninių albanų dominuojamos Kosovo provincijos politikai artimiausiomis dienomis paskelbs vienašališką nepriklausomybės deklaraciją.

Provakarietiškas Serbijos prezidentas Borisas Tadičius sekmadienį perrinktas šalies vadovu. Prezidento rinkimuose jis įveikė savo pagrindinį konkurentą nacionalistą Tomislavą Nikoličių, kuris paaiškėjus rezultatams pripažino pralaimėjimą.Kaip praneša BBC, B. Tadičius rinkimuose, kurie pasižymėjo kaip niekad dideliu aktyvumu, surinko šiek tiek daugiau nei pusę rinkėjų balsų. Džiūgaujantys jo rėmėjai suplūdo į sostinės Belgrado gatves švęsti pergalės.

Šiandien Serbijoje vyksta antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžosi dabartinis valstybės vadovas Borisas Tadičius ir Serbijos Radikalų partijos kandidatas Tomislavas Nikoličius. Šių rinkimų, kurie vadinami lemiamais Serbijai, baigties nesiima prognozuoti nė vienas ekspertas. Sociologinių tyrimų duomenimis abiejų kandidatų šansai beveik vienodi, tad viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo.

Prieš sekmadienį įvyksiantį antrąjį Serbijos prezidento rinkimų turą, kandidatai surėmė ginklus televizijos debatuose, skelbia BBC. Perrinkimo siekiantis dabartinis prezidentas Borisas Tadičius teigia, kad serbai turi rinktis: arba Europos sąjunga, arba izoliacija. Jo varžovas ir pirmajame ture lyderiavęs Tomislavas Nikoličius pareiškė, kad jo prioritetas yra glaudesni ryšiai su Rusija.

Jei Serbijoje vasario 3 dieną vyksiančius prezidento rinkimus laimės nacionalistas Tomislavas Nikoličius, Kosovas nepriklausomybę paskelbs vasario 9-ąją arba 10-ąją, teigė savo pavardės nenorėjęs atskleisti šaltinis.O jei rinkimus laimėtų provakarietiškų pažiūrų Borisas Tadičius, nepriklausomybės skelbimas būtų atidėtas mažiausia dar savaitei, iki Europos užsienio reikalų ministrų susitikimo, įvyksiančio vasario 18 dieną.

Serbijoje bus surengtas antrasis prezidento rinkimų turas, pranešė AFP. Pirminiais, kol kas neoficialiais duomenimis, per sekmadienį įvykusius rinkimus nė vienam iš kandidatų nepavyko užsitikrinti 50 proc. rinkėjų paramos, kuri būtina rinkimams laimėti. Serbijos Centrinė rinkimų komisija oficialios informacijos apie rinkimų rezultatus kol kas nepaskelbė.

Serbijos Vyriausioji rinkimų komisija pranešė, kad per sausio 20 dieną įvyksiančius šalies prezidento rinkimus į šalį neįsileis tarptautinių stebėtojų iš JAV bei Britanijos, praneša BBC. Stebėtojai iš šių valstybių nelaukiami, nes aktyviai remia Kosovo provincijos nepriklausomybę. Toks sprendimas priimtas Vyriausiosios rinkimų komisijos narių balsų dauguma.

Serbų lyderiai pirmadienį derybose dėl būsimo Kosovo statuso kaip galimą išeiti pasiūlė Hong Kongo modelį. Tačiau Kosovo atstovai tokį pasiūlymą atmeta, todėl derybose kol kas nėra jokių pokyčių, rašo naujienų agentūra „AP“.Serbijos prezidentas Borisas Tadicius pareiškė, jog Kosovui, analogiškai Hong Kongui Kinijoje, būtų suteikta galimybė tvarkyti autonomijos reikalus bendradarbiaujant su Serbija.