Po Radovano Karadžičiaus, kuris buvo vienas labiausiai Hagos tribunolo ieškomų karo nusikaltėlių, arešto aiškėja kai kurios bėglio suėmimo ir slapstymosi detalės.
R.Karadžičius gali guostis nebent tuo, kad jį areštavo ne Bosnijos musulmonai, kuriuos jis norėjo išnaikinti, ir ne Vakarai, kurių jis taip nekentė. Tai padarė Serbija, vis dar kraštutinai nacionalistinė, tačiau jau nusiteikusi pamažėle atsisveikinti su savo niūria praeitimi ir pajudėti vieningos Europos link.
Vakarų spauda praneša, jog suimant R.Karadžičių svariai prisidėjo britų ir amerikiečių specialiosios tarnybos. Serbijos valdžia pranešė, kad specialiosios tarnybos kelias savaites stebėjo bėglį.
Savo advokatui R.Karadžičius papasakojo, kad autobuse, kuriuo jis važiavo į Belgrado priemiestį, jį sučiupo nežinomi asmenys, uždėjo ant akių raištį ir nuvežė "į kažkokį kambarį", kuriame jis prabuvo 3 dienas. Jo teigimu, tai atsitiko dar praėjusią savaitę, penktadienį. Oficialiai paskelbta, jog R.Karadžičius buvo suimtas vėlų pirmadienio vakarą. "The Financial Times" teigia, kad Serbijos valdžia delsė tai padaryti, kol provakarietiškas prezidentas Borisas Tadičius pakeitė specialiųjų tarnybų vadovą "savu žmogumi".
Advokato Sviatozaro Vujačičiaus manymu, sulaikymo procedūra buvo šiurkščiai pažeista. R.Karadžičius savo areštą pavadino farsu ir nusprendė tylėti. Tačiau Hagos tribunole, kuriam jis bus išduotas, ketina gintis pats, lygiai kaip elgėsi teismo pabaigos nesulaukęs ir Hagos kalėjime miręs buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius.
Serbijos pareigūnai pateikė detalių apie stebėtinai viešą gyvenimą, kurį slapstydamasis gyveno karo nusikaltimais įtariamas buvęs Bosnijos serbų lyderis. Ne taip kaip velionis Irako prezidentas Saddamas Husseinas, aptiktas duobėje įrengtoje slėptuvėje, R.Karadžičius gyveno palyginti įprastą gyvenimą. Sumanęs trilerio vertą gudrybę, jis visiškai pakeitė savo išvaizdą - iš kostiumuoto veikėjo žilstelėjusiais vešliais plaukais virto žmogumi, panašiu į naujojo amžiaus mistiką su ilga balta barzda ir juodais drabužiais. Beveik 13 metų, kuriuos jam pavyko išvengti arešto, sklandė įvairiausi gandai apie jo buvimo vietą. Kai kas tvirtino, kad jis plikai nusiskuto galvą, apsimetė stačiatikių vienuoliu ir slepiasi kalnuose. Kiti manė, kad pabėgo į Rusiją. Paskutinį kartą R.Karadžičius buvo pastebėtas ir nufotografuotas 1996 metų liepą Bosnijos rytuose esančiame miestelyje. Tada buvo praėję metai, kai Hagoje įsikūręs Jungtinių Tautų tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai paviešino jo kaltinamąjį aktą. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad lengviausia pasislėpti R.Karadžičiui buvo pačioje Serbijos širdyje - sostinėje Belgrade, tarp 2 mln. jo gyventojų.
R.Karadžičius maskavosi dideliais akiniais, užsiaugino hipių laikus primenančius ilgus žilus plaukus, kuriuos surišo į uodegą ir keistai supynė viršuje, bei ilgą barzdą. Apsimetęs gydytoju jis dirbo vienoje privačioje gydymo natūraliais metodais klinikoje. 63 metų "daktaras" sukinėjosi tarp pacientų, laisvai vaikštinėjo po miestą, net pasirodydavo įvairiose viešose vietose. Psichiatro išsilavinimą turintis bėglys su suklastotais dokumentais - jis pasivadino išgalvotu Dragano Dabičiaus vardu - turėjo net savo interneto svetainę www.psy-help-energy.com ir šimtams žmonių skaitė paskaitas apie alternatyviąją mediciną.
Kaip nurodė advokatas S.Vujačičius, su jo klientu bendravę žmonės nė nenumanė, kas jis yra. Su Serbijos ar Bosnijos politikais jis neturėjo jokių ryšių, neturėjo jokios apsaugos ir gyveno vienas.
Bosnijoje gyvenanti R.Karadžičiaus šeima siekia atgauti kelionės dokumentus ir pasimatyti su suimtuoju. Bosnijoje ir Hercegovinoje gyvenanti žmona Liliana Zelen-Karadžič kelis kartus ragino vyrą pasiduoti, kad sumažėtų spaudimas šeimai. Užsienio taikdarių pajėgos jų namuose ne kartą buvo surengusios reidus.