bankų įkainiai

Vienas iš didžiausių šalyje veikiančių komercinių bankų klientus informavo apie tai, kad netrukus brangins kai kurių paslaugų įkainius. Kaip skelbiama klientams išsiųstuose laiškuose, nauji mokesčiai bus pradėti taikyti nuo šių metų balandžio 1 d. Paprastai nesutinkant su naujais mokesčiais, esamas sutartis nustatyta tvarka galima nutraukti. Taigi, „Luminor“ banko „Visa Debit“ papildomos kortelės mėnesio mokestis (suaugusiesiems nuo 18 metų) kyla nuo 1 euro per mėnesį iki 1,20 euro.

Lietuvos komercinių bankų pelnai auga, per pusmetį susižėrę daugiau nei pernai apie 180-imt milijonų eurų paslaugų įkainių bankai nemažino, o priešingai, juos toliau didina. Nuo rugsėjo dalis bankų brangina atsiskaitymo kortelių paštu siuntimą, paslaugų planų mėnesinius mokesčius, kodų generatorių išdavimą, bankų pajamos auga ir dėl palūkanų normų didėjimo.

Socialdemokratų frakcijos susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Susitikimo metu aptarė planus didinti bankų įkainius gyventojams, naujų bankomatų įrengimą regionuose ir indėlių palūkanas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad mokėjimų rinkoje paslaugas teikia ne tik bankai. „Jeigu netenkina įkainiai galima ieškoti alternatyvų ir rinktis kitą bankinių paslaugų įmonę“, – komentavo G. Šimkus.

Paprastai kartą per metus ar kilus poreikiui bankai peržiūri ir keičia savo paslaugų kainodarą. Vienos jų paslaugos atpinga, kitos pabrangsta. Kitų metų pradžioje kai kurios populiarios bankų paslaugos pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Įkainių pasikeitimai Visus paslaugų kainų pakeitimus bankai skelbia savo interneto svetainėse. Nauji „Swedbank“ įkainiai įsigalios nuo kitų metų vasario pradžios.

Jau šį penktadienį, vasario 1 d., „Luminor“ banko klientai sulaukė naujų, didesnių įkainių. Pakoreguotos paslaugų kainos lygiai po savaitės laukia ir kito stambaus Lietuvos banko vartotojų. Kaip praneša „Luminor“, nuo šiandienos įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose kainuos nebe 3, o jau 5 eurus.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Bankų noras kuo greičiau visas paslaugas teikti elektroninėje erdvėje kelia nepatogumus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms. Taip tikino tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, kuris pateikė ir vieną konkretų pavyzdį. „Atleiskite, bet mūsų žmonės ne visada turi tualetą namuose, o kalbėti apie internetą tokiems žmonėms dar sunkiau. Mes europiečio teisę žmogui naudotis banko sąskaita esame labai apriboję“, – tikino R. Paukštė.

Kilus skandalui dėl maisto prekių kainų augimo, bankų ekonomistai pabrėžė, kad didesnis ir nekontroliuojamas kainų augimas matomas paslaugų sektoriuje. Vis dėlto tarp paslaugų nepaminėtos bankų teikiamos paslaugos, kurios taip pat augo ir daugiau nei dvigubai.  Tai pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, įkainiai – tikrai didesni. „Banko paslaugos iš tikrųjų labai brangsta. Už tai už ką mes nemokėdavome: sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir t.t., dabar mokame.

Garsėjant kalboms apie didelius bankų kortelių įkainius Lietuvos bankas (LB) paskelbė kitą savaitę kviesiantis didžiąsias Lietuvos verslininkų asociacijas į susitikimą aptarti su įkainiais susijusių klausimų. Vieni verslininkai grasina, kad jei nebus rastas sutarimas su bankais, jie taip pat prisidės prie protestuojančiųjų, tačiau yra ir tokių, kurie dideliais įkainiais nesiskundžia.

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos elektroninių parduotuvių, Lietuvos naftos produktų prekybos (LNPP) įmonių asociacijos ir Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) pareiškimus dėl neva per didelių įkainių mokant kortelėmis ateinantį trečiadienį rengia susitikimą, į kurį bus kviečiamos didžiosios prekybininkų asociacijos. Tai ekonomika.lt patvirtino LB ryšių su visuomene skyriaus vadovas Giedrius Simonavičius.

Prie internetinių parduotuvių kovos su bankų įkainiais jungiasi ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija bei Lietuviškų degalinių sąjunga. Šios organizacijos laikosi nuomonės, kad bankų taikomi įkainiai už atsiskaitymus kortelėmis yra neteisingi ir planuoja tartis, kaip versti bankus mažinti įkainius, o pirkėjus atsiskaityti grynaisiais, skelbia delfi.lt.

Prie iniciatyvos siekti mažesnių bankų komisinių jungiasi tuzinas interneto parduotuvių, skelbia „Verslo žinios“. Prieš keletą savaičių interneto parduotuvė „Imk.lt“ pradėjo viešinti, įmonės manymu, per didelius SEB banko mokėjimų įkainius. Prie kovos su visų bankų taikomais įkainiais prisijungė dar tuzinas el. parduotuvių. Tarp jų – viena pagrindinių bilietų platintojų „Tiketa“, tokie vardai kaip „Pirk.lt“ ar „Open24.lt“ ir kiti.

Nuo kitų metų Lietuvos bankas savo tinklalapyje ketina skelbti daugiau informacijos vartotojams apie mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų taikomus įkainius. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, planuojama parodyti, kaip istoriškai keitėsi tie įkainiai. „Šiandien mūsų tinklalapyje galima rasti kiekvienos mokėjimo įstaigos taikomus įkainius mokėjimo paslaugoms, be abejo, vartotojas gali palyginti.

Dideliems bankų paslaugų įkainiams jau kyla grėsmė: Lietuvoje atsirado tarpininkų, kurie siūlo pervedimus atlikti dešimtis kartų pigiau, rašo „Lietuvos rytas“. Bankų taikomos pervedimų kainos stebina visus, tik ne pačius bankininkus. Pavyzdžiui, pervedant pinigus į sąskaitą užsienyje tokia paslauga kainuoja 40-50 litų.

Daugelis tų pačių  finansinių paslaugų komerciniuose bankuose apmokestinamos keletą kartų brangiau nei kredito unijose. Šie paslaugų įkainių skirtumai pastebėti per komercinių bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo pristatymą Lietuvos banke. „Pagal paskutinį tyrimą piniginių komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nepaisant to, kad kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Lietuvos bankui įteiktos dvi pirmosios paraiškos elektroninių pinigų įstaigos licencijoms gauti. Šios įstaigos taps alternatyva bankams, kuria galės pasinaudoti tiek verslas, tiek gyventojai, „Verslo žinios“. Viliamasi, kad išaugusi konkurencija tradicinius bankus irgi paskatins mažinti savo įkainius. Sąlygos Lietuvoje kurtis ir veikti e. pinigų įstaigoms atsirado 2011 m. balandį, kai įsigaliojo Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas.

Pristatydami Lietuvos bankų, mokėjimo įstaigų bei kredito unijų teikiamų mokėjimo paslaugų įkainių palyginimo sistemą Lietuvos banko atstovai nurodė, kad už pervedimus eurais Lietuvoje mokame gerokai per daug. Tuo tarpu mokėjimų litais šalis viduje įkainiai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, yra bene mažiausi. „Šį tą, kad apgintume bankus, pasakyti galima, bet nedaug.

Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams gauti daugiau informacijos apie šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, juos Lietuvos bankas pradeda skelbti savo interneto svetainėje adresu www.lb.lt/ikainiai. Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.

Siekiant užtikrinti kreditų įstaigų teikiamų finansinių paslaugų skaidrumą, bus viešinami jų  įkainiai. „Mūsų darbotvarkėje yra paslaugų įkainių klausimas, - „Žinių radijui“ patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.