„Atleiskite, bet mūsų žmonės ne visada turi tualetą namuose, o kalbėti apie internetą tokiems žmonėms dar sunkiau. Mes europiečio teisę žmogui naudotis banko sąskaita esame labai apriboję“, – tikino R. Paukštė.
Jam oponavo kitas pokalbio dalyvis – Lietuvos bankų asociacijai vadovaujantis Mantas Zalatorius. Anot jo, skaičius žmonių, kurie banko paslaugomis naudojasi telefone arba kompiuteryje, auga itin sparčiai. Tiesa, jis pripažino, kad apie pusė milijono Lietuvos gyventojų vis dar reikalus tvarkosi fiziniuose bankų skyriuose.
„Dėl to bankai vis dar turi savo skyrius, žinodami, kad internetine bankininkyste nesinaudoja apie 0,5 milijono žmonių. Jie supranta savo socialinę atsakomybę, todėl visiškai skyrių neuždaro“, – teigė M. Zalatorius.
Jis teigė nematantis nieko blogo ir vieno iš didžiųjų bankų eksperimente, pagal kurį žmonės banko skyriuje nėra priimami be išankstinės rezervacijos. Esą ir prieš vizitus pas gydytojus reikia užsiregistruoti.
Vis dėlto, tai, kaip į elektroninę erdvę besikeliantys bankai apkartina senjorų gyvenimus, transliacijoje buvo iliustruota konkrečiu gyvenimišku pavyzdžiu.
„Situacija: Baltupiuose 80 metei senjorei bankomatas suvalgė kortelę, o ji ėjo pirkti vaistų ir maisto. Žmogus stovi lauke, verkia, o oras irgi nedžiugino, ji nežinojo ką daryti.
Aplinkui stovėję žmonės puolė skambinti bankui ir su kuo jie susidūrė? Pirmiausiai buvo telefone pranešta, kad už pokalbio minutes reiks mokėti, reikia identifikavimo priemones naudoti. O moteriškei dingo kortelė ir tai yra problema. Todėl banko skyrių uždarinėjimas sukelia didelių problemų, kai jie negali ateiti kada reikia“, – įsitikinęs R. Paukštė.
Daugiau apie tai, kokius priekaištus bankams žeria klientai, ar Lietuvoje yra per didelė švediškų bankų koncentracija, ir tai, ar banko sąskaitose internete esantys pinigai saugūs, galite išgirsti tv3.lt vaizdo įraše:
