bankas

Latvijos finansų rinkų ir kapitalo komisija lapkričio 17 d. posėdyje mėnesiui apribojo banko „Latvijas Krajbanka“ veiklą. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į įvykius pagrindiniame - Lietuvos SNORO - banke ir jų poveikį finansiniam „Krajbanka“ stabilumui ir mokumui.

Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba bankui SNORAS niekada neturėjo pastabų dėl pinigų plovimo, teigia buvęs AB banko SNORAS valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romasis Vaitekūnas. Penktadienį spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA SNORO atstovas paneigė Lietuvos banko paskelbtą informaciją, kad per kelias dienas dingo apie 200 mln. litų SNORO atsargų LB. „Tie pinigai išėjo teisėtu keliu, jie niekur neišėjo neteisėtai.

Investuotojų asociacija ragina grąžinti lėšas, sukauptas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkimui. Investuotojų asociacija ragina grąžinti smulkiųjų investuotojų lėšas, kurios buvo sukauptos „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją, kurios neužregistravo Lietuvos bankas. „Akivaizdu, kad nauja akcijų emisija nėra ir nebus užregistruota, nes 100 proc. „Snoro“ akcijų perėmė valstybė.

Europos komisaro Algirdo Šemetos vizitas Lietuvoje nėra susijęs su banko SNORAS problemomis, teigia pats Europos komisijos narys. Penktadienį Europos komisijos atstovybėje Lietuvoje vykusioje spaudos konferencijoje A. Šemeta žurnalistams trumpai pakomentavo banko SNORO akcijų paėmimą visuomenės poreikiams ir pagyrė Vyriausybės veiksmus stabilizuojant padėtį, tačiau patvirtino, kad jo vizitas susijęs su kitais klausimais „Šis vizitas niekaip nesusijęs su „karščiausiais“ įvykiais Lietuvoje.

Nors bankas „Snoras“ nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo, kai kurios verslo įmonės patiria nemažų nuostolių ir neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, praneša LTV „Panorama“.Siuntų gabenimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje užsiimanti įmonė „Lex System“ banką „Snoras“ buvo pasirinkusi kaip banką, į kurį inkasuodavo iš pirkėjų surinktus pinigus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė sklandžiai banko SNORAS pertvarkai būtinus teisės aktus, kuriuos Seimas priėmė ketvirtadienio vakarą skubos tvarka. Pasirašytos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, Bankų įstatymo ir kitų šiam procesui būtinų teisės aktų pataisos leis greitai pertvarkyti probleminį banką į naują valstybinį, kad jis galėtų tęsti darbą ir žmonės kuo greičiau galėtų naudotis banko paslaugomis bei disponuoti savo lėšomis.

Nepaisant gausių pranešimų apie sustabdytą banko „Snoras“ veiklą, žmonės vakar tebeklibino banko būstinės duris. Iki vakar popietės sustabdytos banko operacijos ir neveikę bankomatai žmonėms pridarė bėdos. Žmonės baiminasi dėl indėlių saugumo Nepaisant to, jog Tilžės gatvėje esanti banko „Snoras“ būstinė Šiauliuose, kaip ir visi bankomatai, ketvirtadienį šiek tiek po vidurdienio dar neveikė, žmonės nesėkmingai bandė pasiimti savo pinigus. Situacija į dienos pabaigą pasikeitė.

Po skandalingo trečiadienio, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nacionalizuotas komercinis „Snoro“ bankas, ketvirtadienį šią akciją pirmoji pagyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar rytą pasikvietusi premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, po trumpo pokalbio šalies vadovė pareiškė, kad Vyriausybė išvakarėse užkirto kelią galimam visos bankininkystės griovimui.

99 proc. banko SNORAS indėlininkų indėliai buvo mažesni negu 100 tūkst. eurų, ir jie tikrai atgaus visą sumą, tačiau tai, kokia dalis kitų kreditorių atgaus savo pinigus, priklausys nuo faktinės banko turto būklės, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį specialioje LRT laidoje ministrė priminė, kad ir bankroto atveju ne visada visi kreditoriai atgauna savo turėtas lėšas.

Per vieną dieną tūkstančių Lietuvos gyventojų ateities planai pakibo ore. Valstybei nacionalizavus banką „Snoras“ ir apribojus jo veiklą, daugelis jo klientų susidūrė su finansiniais nepatogumai, o kai kuriems gresia patirti ir nemenkus finansinius nuostolius. Galbūt reiktų skubėti rikiuotis į eilę prie bankomatų, ar geriau ramiai laukti ir nepasiduoti panikai? Visiems, turėjusiems indėlių „Snoro“ banke, ateities perspektyva  vos per vieną dieną apsitraukė migla.

Neeilinis įvykis, kai valstybė nacionalizavo vieną iš šalyje veikusių komercinių bankų, sulaukė didelio visuomenės, verslo atstovų, politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos televizija  surengė specialią tiesioginę laidą skirtą banko „Snoras“ situacijai aptarti.

Antras didžiausias banko akcininkas bei buvęs prezidentas Raimondas Baranauskas LTV „Šiandien“ teigė, kad dėl susidariusios situacijos konsultuojasi su teisininkais. Ketvirtadienį jis teigė, tikrai nenuleisiąs rankų ir kovosiąs dėl, jo manymu, atimto verslo. Bankininkas neatmeta galimybės, kad teismo procesai galėtų vykti ir užsienyje, kur, jo žodžiais, teisėsauga nepriklausoma. Kita vertus, jis pripažino, kad bankas pasitikėjimą jau prarado ir į „jokias pozicijas“ „Snoras“ grįžti nebegalės.

Vakar, lapkričio 16 d., Lietuvos vyriausybės  nacionalizuoto banko „Snoras“ buvęs pagrindinis akcininkas, Rusijos pilietis V. Antonovas atvyko į Rygą aptarti susidariusios padėties. Šią žinią pranešė „Snoro“ kontroliuojamo Latvijos komercinio banko „Latvijas Krajbanka“ valdybos pirmininkas Ivaras Prieditis. Anot I. Priedičio, V. Antonovas išreiškė viltį, kad tikroji tiesa apie„Snoro“ padėtį ir jo veiklą nėra tokia bloga, kaip skelbiama, o tendencijos netrukus paaiškės.

Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.

Ukrainoje viešėjęs nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas šiandien vakare turėtų grįžti į Lietuvą. Parlamentaras Andrius Šedžius naujienų portalui Balsas.lt sakė, kad vienas iš pagrindinių „Snoro“ akcininkų grįžta į Lietuvą tam, kad susitiktų su prokurorais ir galėtų liudyti. R. Baranauskas yra antras didžiausias banko Banko „Snoras“ akcininkas.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisingos finansinės informacijos teikimo Lietuvos bankui ir neteisėto disponavimo banko „Snoras“ turtu. Duomenys ikiteisminiam tyrimui pradėti rinkti lapkričio 9–ąją, gavus Lietuvos banko informaciją apie padėtį banke „Snoras“. Įvertinus Lietuvos banko duomenis, pareigūnai neturėjo pagrindo apriboti banko vadovų galimybių išvykti iš Lietuvos.

„Kadangi  bankas „Snoras“ ne bankrutavo, o yra perimtas valstybės, tai draudiminio įvykio nėra“,  – teigia Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorius Raimundas Žilinskas. „Iki 100 tūkst. eurų ( beveik 350 tūkst. Lt – red. past.) vienam indėlininkui išmokama tada, kai bankas bankrutuoja. Todėl dabar jokių išmokų nebus, nes bankas nebankrutavo. Kol įstatymas, kuris šiandien svarstomas Seime, dar nepriimtas, tolimesnių veiksmų negalime komentuoti.

Šiuo metu vyksta tyrimas ir bandoma įvertinti esamą padėtį, apie banko „Snoras“ nacionalizavimą ir šiuo metu atliekamus veiksmus ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė laikinasis banko administratorius Simonas Freakley. „Vakar Lietuvos bankas pradėjo banko „Snoras“ finansinę tikrinimo procedūrą, nes turėjo įtarimų dėl banko nemokumo.

(Papildyta 14:09 val.) Ketvirtadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teigė, kad verslo mažmenininkų aptarnavimas bus atnaujintas pirmadienį, tada bus vėl aktyvuotos ir prieigos prie jų kreditų. S. Freakley užtikrino, kad dirbama yra labai intensyviai ir iki pirmadienio tikimasi paskelbti išvadas apie banko būklę ir perspektyvas.

Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.

Užsienio žiniasklaida praneša apie Lietuvoje prasidedančią paniką dėl „Snoro“ banko nacionalizavimo, kuris vadinamas „skandalu“. „Lietuvos gyventojai jau susidūrė su „Snoro“ skandalo sukeltomis pasekmėmis. Daugumoje Lietuvos prekybos centrų per garsiakalbius pranešama, kad „Snoro“ banko kortelės yra nepriimamos. Visoje šalyje policija saugo kiekvieną iš 331 „Snoro“ bankomatų. Banko klientai lieka be grynųjų pinigų ir be galimybės atsiskaityti banko kortele.

Bankas „Snoras“  savo istoriją pradėjęs 1992 metais su Šiaulių krašto banko pavadinimu ir 12,210 mln. rublių pradiniu kapitalu, per kone dvidešimtmetį išaugo iki penkto pagal dydį banko Lietuvoje. Bankas iki šiol galėjo pasigirti dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų bei filialais Estijoje ir Latvijoje, atstovybėmis Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis portalui Balsas.lt sakė, jog kol kas nėra tikslo ką nors suimti: „Kol kas daromos kratos, imami dokumentai. Nustatome ir banko vadovų buvimo vietą“. Ar bus taikomos sankcijos Rusijos piliečiui, vienam iš banko vadovų Vladimirui Antonovui, kol kas nesvarstoma. Banko vadovas Raimondas Baranauskas šiuo metu yra išvykęs į užsienį, bet jo buvimo vieta jau nustatyta – jis vieši Ukrainoje.

Investuotojai kol kas atidžiai stebi situaciją – „Balsas.lt“ ketvirtadienio rytą teigė finansų makleriai. „Kainos biržoje krenta, bet apčiuopti tikrąjį mastą kol kas sunku. Dabartinėje situacijoje investuotojai linkę mažinti riziką ir laukia, kol padėtis taps aiškesnė. Bet Vilniaus  biržos indeksas krito 2,5 proc. per pirmas 4 prekybos minutes“, – sakė SEB banko vyresnysis  finansų  makleris Arvydas Jacikevičius. (papildyta 16:48 val.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko centrinio šalies banko ir Vyriausybės veiksmus perimant banko SNORAS akcijas. Banko SNORAS vadovybės veiksmus ji pavadino įžūlia ataka ne tik prieš Lietuvos bankų sistemą, bet ir Lietuvos žmonių interesus. Tai šalies vadovė pareiškė po ketvirtadienio rytą įvykusio susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir finansų ministre Ingrida Šimonyte.

Ketvirtadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė į susitikimą pakvietė apie banko „Snoras“ nacionalizavimą vakar pranešusius premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

Banko „Snoras“ valdybos pirmininko Raimondo Baranausko ir savininko, prieštaringai vertinamo Rusijos milijonieriaus Vladimiro Antonovo, tamsių finansų verslo pasaulyje – vėl neramios dienos. Jie paslaptingai pasitraukė iš Lietuvos. Įtarimai neišsisklaidė Nors A. Antonovas yra įtakingas verslininkas, tačiau legalaus verslo pasaulyje neturėjo tokio autoriteto, kad dėl jo visi būtų viską pamiršę ir šaudydami, sprogdindami užplūstų Maskvą.

Generalinė prokuratūra, iš Lietuvos banko gavusi informaciją apie banke „Snoras“ nustatytus galimus pažeidimus, pradėjo ikiteisminį tyrimą. (Papildyta 22.57) V. Vasiliausko nuomone, bankui jau kitą dieną būtų pritrūkę lėšų vykdyti elementarias bankines operacijas.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemone. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

Laukiniais 1990-aisiais Lietuvoje kaip grybai po lietaus ėmė dygti komerciniai bankai, kredito firmos ir prekybos kompanijos. Trijų rūšių bankai Siekiant giliau pažvelgti į turtingiausių šalies žmonių atsiradimo istoriją, šiandien gerai žinomų verslo kompanijų pinigų šaltinius, verta prisiminti pirmuosius bankus (ir draudimo kompanijas) Lietuvoje. Juos galima suskirstyti į tris rūšis: komunistinius, „kėgėbistinius“ ir banditinius.

Banko „Snoras“ veiklos sustabdymas ir administratoriaus paskyrimas nereiškia bankroto, šis sprendimas yra susijęs su valdymo problemomis, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Lietuvos banko argumentai dėl „Snoro“ yra įtikinami, „Žinių radijui“ trečiadienio pavakarę sakė. K. Glaveckas.

Valstybei perėmus  banko „Snoras" akcijas visuomenės poreikiams,  Lietuvos banko atstovai, politikai ir ekonomistai  tvirtina, kad gyventojams pagrindo nerimauti nėra:  indėliai iki 350 000 litų yra apdrausti, o perimdama akcijas vyriausybė perima ir įsipareigojimus kreditoriams.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus, Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

(Papildyta 19:32 val.) Dėl naudojimosi AB banko „Snoras“ paslaugomis „Banko padaliniai šią savaitę bus uždaryti ir vėl atnaujins veiklą pirmadienį, lapkričio 21 d. Tai yra būtina siekiant banko administratoriui įvertinti banko finansinę padėtį ir apsaugoti klientų bei akcininkų interesus“, – pranešė laikinasis banko „Snoras“ administratosius Simonas Freakley. Bankinių paslaugų teikimą numatyta atnaujinti artimiausią pirmadienį.

Dėl Graikijos ir Italijos problemų aukso kaina iki metų pabaigos pakils iki 1 tūkst. 850 JAV dolerių už unciją, o 2012 metais viršys 2 tūkst. dolerių už unciją ribą, prognozuoja investicinis bankas ANZ. Banko analitikai atmetė pesimistines kai kurių rinkos dalyvių prognozes - jų nuomone, aukso kaina turėtų sumažėti iki 1 tūkst.-1,2 tūkst. dolerių už unciją.

Indėlininkai ir klientai gali būti ramūs. Lietuvos bankuose nevyksta kratos, nesulaikomi vadovai. Generalinė prokuratūra paneigė antradienį paskleistas „žinias“. Patys bankai jas pavadino antimi, paleista sumaiščiai kelti. „Lietuvos rytas“ antradienį pažėrė kraupių pranašysčių: bankų vadovus rengiamasi sulaikyti, pačius lietuviškus bankus – perduoti valstybės žinion, o tokio plano autorių esą reikia ieškoti Prezidentūroje.

Stambiausio Šveicarijos banko UBS vadovu paskirtas Serdžijas Ermotis (Sergi Ermotti). Iki tol S. Ermotis pusantro mėnesio buvo laikinasis banko direktorius. Kaip buvo skelbta, 2011 m. rugsėjį UBS vadovas Osvaldas Griubelis (Oswald Gruebel) atsistatydino.

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantys bankai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, nuo lapkričio 11 d. vadinsis vienu pavadinimu – „DNB". „DNB" – tai žodžių „Den Norske Bank“ trumpinys, kuris lietuvių kalba reiškia „norvegiškas bankas“. Naujasis pavadinimas rodo, kad esame didžiausio Norvegijos banko, teikiančio savo paslaugas 19 pasaulio šalių, dalis.

Stambiausias Europoje britų bankas HSBC įspėjo apie galimybę trauktis iš Didžiosios Britanijos dėl naujų reguliavimo taisyklių, dėl kurių bankas gali patirti rimtų nuostolių. Kartu bankas pareiškė neketinantis priimti galutinio sprendimo bent jau iki kitų metų pradžios. Naujos reguliavimo taisyklės kainuos bankui 2,5 mlrd. JAV dolerių per metus. Dėl Europos skolų krizės ir augančių blogų paskolų apimčių Jungtinėse Valstijose HSBC pelnas šių metų trečiąjį ketvirtį sumažėjo 36 proc.

„Netrukus ketinu įsigyti butą ir teks kreiptis į kurį nors banką paskolos. Todėl nusprendžiau pasidomėti, kokie mano šansai ją gauti. Tačiau mane gerokai nustebino kriterijai, kuriais remdamasi UAB „Creditinfo Lietuva“ skaičiuoja vadinamąjį asmeninį kredito reitingą“, – „Balsas.lt“ rašo vilnietis Mindaugas. Vyriškio teigimu, kreditų biuras domėjosi, ar jis neskolingas telekomunikacijų bendrovei, bet visai nesidomėjo, koks jo atlyginimas.

Panevėžietė pensininkė, patikėjusi, jog bankas pinigines operacijas gali atlikti nemokamai, prašovė pro šalį. 73 metų panevėžietės viltys, jog piniginės operacijos bankuose gali būti atliekamos už dyką, subyrėjo per du mėnesius. Dabar ji dar bando ieškoti kito, jokio mokesčio iš pensijos už pinigų paėmimą neatskaičiuojančio banko, ir, jeigu ras, taps jo kliente.

Volstrito protestuotojai skanduoja ,,Ne!“ 1 proc. gyventojų, valdančiam 99 proc. turto. Panašu, kad pasaulio mastu šie skaičiai netrukus gali tapti realybe. Pasaulis sparčiai lobsta. Neseniai paviešintame Šveicarijos banko ,,Credit Suisse” tyrime teigiama, kad beveik 30 mln. pasaulio gyventojų (mažiau nei 1 proc.), kurių turtas viršija 1 mln. JAV dolerių, valdo maždaug 83 trln. dolerių, arba kiek daugiau nei 38 proc. pasaulio turto.

Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, kurias, įtariama, daro banko darbuotoja prisistatanti moteris. Lapkričio 3-osios vidudienį į butą Žirmūnų gatvėje užėjo moteris ir prisistačiusi banko atstove pasakė, kad padeda pasirengti netrukus vyksiančiam gyventojų turimų grynųjų pinigų keitimui į eurus. Po šio „vizito“ buto šeimininkė pasigedo 2224 litų.

Vyriausybės kontroliuojamo banko sąskaityboje įsivėlus klaidai, Vokietijos skolų našta sumažėjo 55,5 mlrd. eurų, pranešė finansų ministerija. Leidinio „Suddeutsche Zeitung“ cituojama ministerija patvirtino, kad į sąskaitas du kartus įvestos skolos, kurias turi „FMS Wertmanagement“, įkurtas 2009 metais nacionalizavus „Hypo Real Estate“ (HRE). Reklama Atsilaisvinusios lėšos reiškia, kad didžiausios Europos ekonomikos skola nuo 83,7 proc. BVP turėtų sumažėti iki 81,1 proc.

Australijos rizikos draudimo fondas „Basis Capital“ padavė eilinį 1 mlrd. dolerių ieškinį prieš amerikiečių banką „Goldman Sachs“. Naujas ieškinys, paduotas Niujorko teismui, kaip ir ankstesnis, susijęs su vadinamomis „Timberwolf“ obligacijomis. „Basis Capital“ tvirtina, kad bankas suteikė jam klaidingą informaciją apie 2007 m. parduotus finansinius instrumentus, dėl ko fondas patyrė nuostolių. Ankstesnį ieškinį toje pačioje byloje „Basis Capital“ padavė praėjusių metų birželį.

Seniausias bankas pasaulyje Italijos „Monte dei Paschi“ prašys investuotojų papildomo finansavimo, pranešė „The Wall Street Journal“. Bankas atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje dėl Italijos valstybės skolų. Bankui „Monte dei Paschi“ būtinos 2-2,8 mlrd. eurų (6,9-9,6 mlrd. Lt) investicijos. Bankas yra vienas stambiausių Italijos vyriausybės kreditorių: jam priklauso 32,5 iš 164 mlrd. eurų (112 mlrd. iš 566 mlrd. Lt) šalies valstybinės skolos.

Įgyvendinęs anksčiau skelbtus planus, švedų bankas „Swedbank“ iš savo padalinio Estijoje perėmė banko padalinius Lietuvoje ir Estijoje. Estijos verslo naujienų svetainė „dv.ee“ praneša, kad „Swedbank“ savo padaliniui Estijoje už šią transakciją sumokėjo 340 mln. eurų. Tai matyti iš „Swedbank“ trečiojo ketvirčio finansinės ataskaitos. Apie planus pakeisti Lietuvos ir Latvijos „Swedbank“ priklausomybę paskelbta šią vasarą, aiškinant tai siekiu pagerinti lėšų valdymą ir veiklos efektyvumą.

„Swedbank“ Lietuvoje 2011 m. trečiojo ketvirčio pelnas siekė 131 mln. litų, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo pasiektas 49 mln. litų pelnas. Ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ketvirčio pajamos išaugo 14,8 procento, didžiausios įtakos tam turėjo grynųjų palūkaninių pajamų padidėjimas. Po finansinio sunkmečio laikotarpio Lietuvos ekonomika atsigavo sparčiau nei tikėtasi.