Bankas „Snoras“ savo istoriją pradėjęs 1992 metais su Šiaulių krašto banko pavadinimu ir 12,210 mln. rublių pradiniu kapitalu, per kone dvidešimtmetį išaugo iki penkto pagal dydį banko Lietuvoje.
Bankas iki šiol galėjo pasigirti dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų bei filialais Estijoje ir Latvijoje, atstovybėmis Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.
2010 metais „Snoras“ „Financial Times“ leidžiamo tarptautinio žurnalo „The Banker“ buvo išrinktas „Geriausiu banku Lietuvoje 2010“.
2011 lapkritį „Veido“ skelbtame Lietuvos komercinių bankų reitinge bankas taip pat skelbtas kaip vienas paslaugiausiųjų.
2011 lapkričio 16 d. „Snoras“ nacionalizuotas valstybės, užfiksavus, kad banke trūksta daugiau kaip milijardo litų vertės vertybinių popierių bei lėšų vykdyti elementarias bankines operacijas.
Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos bankui perdavus informaciją, jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo, tačiau pranešimai apie įtarimus šiuo metu niekam dar nepateikti.
Balsas.lt siūlo peržvelgti svarbiausias banko kūrimo, suklestėjimo ir nuopolio datas.
1992 metais nutarta steigti Šiaulių krašto banką, patvirtintas banko statutas.
1993 metais įregistruotas naujas Šiaulių krašto banko pavadinimas – SNORAS su 5,517 mln. litų dydžio pagrindiniu (akciniu) kapitalu.
1995 metais bankui suteikta teisė tiesiogiai vykdyti tarptautines atsiskaitymų operacijas.
1996 metais banko „Snoras“ centrinė būstinė perkelta iš Šiaulių į Vilnių. Bankui leista steigti taupomuosius skyrius - pirmuosius modernios koncepcijos mini bankus šalyje. „Snoras“ plėtėsi - atidarinėjo atstovybes Lietuvos miestuose, steigė antrines bendroves.
2002 metais „Snoras“ turtas viršijo 1 milijardą litų.
2004 metais „Snoras“ turtas viršijo 2 milijardus litų.
2005 metais „Snoras“ įsigijo kontrolinį 83,01 proc. seniausio Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ akcijų paketą.
2006 m. „Snoras“ įsigijo 100 proc. Didžiosios Britanijos banko „Pointon York Limited" akcinio kapitalo.
2007 „Snoro“ turtas viršijo 4 milijardus litų.
2007 m. „Snoro“ stebėtojų tarybos pirmininkas, Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas bei banko prezidentas Raimundas Baranauskas įgijo teisę į 93,75 proc. banko „Snoras“ akcijų. V. Antonovui priklausė 67,28 proc. banko akcijų, R. Baranauskui - 25,01 proc.
2009 m. „Snoro“ grupės įmonė UAB „Snoro Media investicijos" tapo pagrindine didžiausios Lietuvoje žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ akcininke.
2009 m. banko „Snoras“ grupė įsigijo 100 proc. AB „Finasta įmonių finansai“, valdančios AB banką „Finasta“, akcijų, taip pat 100 proc. kitų „Finasta“ grupės įmonių akcijų.
2010 m. pagrindinis „Snoro“ akcininkas V. Antonovas perleido 31,96 proc. „Latvijas Krajbanka„ akcijų bankui „Snoras“. Taip „Snoras“ banke „Latvijas Krajbanka“ padidino savo akcijų dalį iki 85,07 proc.
2011 metais lapkričio 14 dieną „Lietuvos ryte“ pasirodė publikacija, kurioje neįvardyti šaltiniai teigė, kad Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. „Aš nenoriu dalyvauti vienoje juodžiausių Lietuvos istorijoje akcijų. Tai, kas yra suplanuota, nesuvokiama sveiku protu ir prasilenkia su bet kokiais teisinės valstybės principais“, - publikacijoje „Lietuvos rytui“ sakė aukštas teisėsaugos pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama.
2011 metais lapkričio 16 d. apie 16 val. žiniasklaidoje išplatinta informacija, kad banko „Snoras“ veikla laikinai sustabdoma. Toks sprendimas priimtas Lietuvos banko, kuris įvertinęs banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones. Iškart po tokio pranešimo, sušauktas Vyriausybės posėdis, po kurio pranešta, kad 100 proc. banko „Snoras“ akcijų nutarta perimti visuomenės poreikiams, nes banko turtas gali būti mažesnis nei įsipareigojimai.
Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo lėšų iššvaistymo bei pinigų plovimo.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Teisėsauga atlieka kratas ir ieško užsienyje esančių „Snoro“ vadovų
Atnaujinus „Snoro“ veiklą, operacijų dydis negalės viršyti 500 Lt
D. Grybauskaitė: „Snoro“ veiksmai – ataka prieš Lietuvos žmonių interesus
Prie „Snoro“ padalinių – klientų ašaros ir grasinimai
