bankas

Penktadienį, 12:00 prie Lietuvos Banko Gedimino pr. 6, Vilniuje,  Socialistinis Liaudies Frontas rengs piketą, kurio esminis šūkis – nacionalizuoti šalies finansinę sistemą. Partijos lyderis Algirdas Paleckis sakė, jog piketas reikalingas tam, kad būtų galima atstatyti finansinę valstybės pusiausvyrą: „Kas valdo finansinius srautus, tas valdo valstybę.

Banko „Snoras“ vadovo gynėjai Generalinėje prokuratūroje lankėsi jau du kartus, tačiau su žiniasklaida kalbėti atsisako. Vienas sostinės advokatų kontoros gynėjas, kuris sutiko ginti banko „Snoras“ vadovą Raimondą Baranauską, teigė, jog susitaręs su Generalinės prokuratūros pareigūnais neteikti komentarų. Pirmą kartą advokatas apsilankė pas bylą tiriantį prokurorą dar antradienį.

Vyriausybė ramina sportininkus, kad jų pasirengimas olimpiadai ir dalyvavimas joje dėl banke „Snoras“ įšalusių lėšų sutrikdytas nebus. Ministro Pirmininko tarnyba pažymi, kad valstybė sporto srities finansavimą vykdo tiesiogiai iš valstybės biudžeto, Kūno kultūros ir sporto departamentas sąskaitų banke „Snoras“ neturi, todėl sportininkų pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms skirtos lėšos yra saugios ir jokių sutrikimų olimpiečių pasirengimui nebus.

Generalinei prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pateikti pirmieji du ieškiniai pradėti baudžiamąjį procesą dėl „Lietuvos banko“ patikrinimo metu nustatytų galimų „Snoro“ vadovų, valdybos narių, pagrindinių akcininkų ir kitų asmenų galimai padarytų pažeidimų. Ieškinius pateikę fiziniai asmenys prašo juos pripažinti nukentėjusiaisiais civiliniais ieškovais ir atlyginti žalą, kuri bendrai siekia beveik 1,5 mln. litų.

Vyriausybės pusvalandyje Seime ketvirtadienį dalyvavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jie atsakė į parlamentarų klausimus apie padėtį nacionalizuotame banke „Snoras“. Juos ir „Lietuvos banko“ vadovą V. Vasiliauską atvykti į Seimą ir aptarti su „Snoru“ susijusias problemas pakvietė trys opozicinės –  Socialdemokratų, Darbo ir Tvarkos ir teisingumo – frakcijos.

Latvijos portalas „Telegraf.lv“, priklausantis Vladimirui Antonovui, publikuoja savo banko „Snoro“ nacionalizavimo versiją, kurioje demaskuojamas kruopščiai parengtas Lietuvos vyriausybės veiksmų planas: Jeigu po to, kas atsitiko Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko finansinei grupei „Snoras“, kas nors vis dar tiki, kad taisyklės visiems yra vienodos, – jie yra išties naivūs.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) valdyba informuoja, kad gyventojai, turintys sąskaitas banke „Snoras“ ir į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas bei neturintys mokėjimo kortelių, pinigus gali atsiimti jau 25 banko padaliniuose visoje Lietuvoje. Neįgalieji ir pensininkai bus aptarnaujami pirmiausiai. Nuo ketvirtadienio 10 val. ryto „Snoro“ sąskaitų turėtojai, į jas gaunantys socialinio draudimo išmokas, pinigus galės išsigryninti 25-iuose „Snoro“ padaliniuose.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich teigia, kad Vyriausybės bendravimas su visuomene „Snoro“ perėmimo istorijoje vertas dvejeto, nepaisant to, buvo būtina ar ne, nacionalizuoti šį banką. Politiko teigimu, didžiausia problema, po jau padarytų pirmųjų žingsnių, yra ne „Snoro“ nacionalizavimas, bet Vyriausybės kompetencijos stoka bendraujant su šio banko klientais bei situacijos valdymas.

Skaidrią veiklą vykdę asmenys neturėtų bijoti sugrįžti į Lietuvą ir bendradarbiauti su teisėsauga, teigia Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas nušalintojo banko SNORAS valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Baranausko negrįžimą į Lietuvą. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ A. Kubilius nesiėmė vertinti A. Baranausko pareiškimų, jog jis esą nieko neskaidraus nedaręs, bet grįžti bijo.

Trijų opozicinių partijų Seime frakcijų vadovai Valentinas Mazuronis, Algirdas Butkevičius ir Vytautas Gapšys kreipėsi į Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, finansų ministrę Ingridą Šimonytę bei Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, kviesdami juos ketvirtadienį atvykti į Seimą ir kartu su indėlininkų atstovais aptarti galimas tarpusavio bendravimo ir bendrų sprendimų priėmimo formas. „Žinodami ir pritardami valstybės įsipareigojimams garantuoti indėlių iki 100 tūkst.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) atstovauja verslui, todėl nesiima vertinti finansinės rinkos situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus banką „Snoras“ – tai teisėsaugos organizacijų veiklos sritis. Tačiau LSVVT siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.

Dėl  banko ,,Snoras“ skandalo nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ne tik Lietuvos olimpiečiai, besirengiantys Londono olimpinėms žaidynėms, kurių sąskaitos taip pat įšaldytos šiame banke. Buvęs pagrindinis nacionalizuoto banko akcininkas  Vladimiras Antonovas, kuriam išduotas Europos arešto orderis, yra ir Pasaulio ralio čempionato (WRC) komercijos teisių valdytojas.

Vieno iš Lietuvos bankų nacionalizavimas įnešė sumaišties ne tik į verslo sektorių, bet ir į paprastų žmonių gyvenimą. Skelbiama, kad iš problemų kamuojamo banko atsiimtos sumos skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų. Akivaizdu, jog netikėti procesai sudavė smūgį pasitikėjimui bankais, ir dalis išgrynintų pinigų šiuo metu yra saugomi žmonių namuose. Didžiausios šalyje saugos bendrovės „G4S Lietuva“ specialistai įspėja, kad nusikaltėliai stebi situaciją ir žaibiškai reaguoja į pokyčius.

Banko „Snoras“ laikinojo administratoriaus sprendimu nuo ketvirtadienio, lapkričio 24-osios, veiklą atnaujina dar 22 banko padaliniai ir dabar jų iš viso Lietuvoje dirbs 25. Kol kas banko „Snoras“ filialuose ir jų skyriuose kiekvienam banko klientui iš mokėjimo sąskaitų, kurios nėra susietos su mokėjimo kortelėmis, bus išmokama daugiausia iki 500 litų per parą. Iš sąskaitų, kurios yra valdomos mokėjimo kortelėmis, lėšas bus galima išsigryninti tik iš bankomatų.

Užsienio investuotojai, dėdami savo pinigus į banką „Snoras“, turėjo įvertinti riziką ir valstybė šioje situacijoje negali prisiimti atsakomybės. Tokios pozicijos laikosi Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas tai, kad užsienio investuotojai pradėjo investicinius ginčus prieš Lietuvos Vyriausybę. „Čia diskusijų ir ginčų gali būti pačių įvairiausių, bet reikia atsiminti, kad indėlininkai ar įmonės, kurios dėjo didesnius indėlius į „Snoro“ banką, rizikavo ir turėjo šią riziką įvertinti.

Nušalintasis banko „Snoras“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Raimondas Baranauskas rimtai svarsto apie politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. „Manau, kad man tikrai reikia apie tai labai rimtai mąstyti“, – interviu dienraščiui „Respublika“ sakė R. Baranauskas. R. Baranausko verslo partneris Vladimiras Antonovas „Respublikai“ patvirtino, kad trečiadienį su kolega Raimondu Baranausku savo pasus nunešė ir atidavė municipaliteto pareigūnams.

Kaip pranešė ketvirtadienį Latvijos interneto portalas „Nozare.lv“, prie banko „Latvijas Krajbanka“ filialų jau nuo ankstaus ryto stovi eilės. Gautomis žiniomis, nuo ketvirtadienio įprastu režimu dirbs kai kurie banko „Latvijas Krajbanka“ klientų aptarnavimo centrai, kur klientams bus išmokamos nustatyto dydžio neviršijančios sumos. Kaip informavo „Latvijas Krajbanka“ atstovė Dacė Dūzė, banko bankomatai ketvirtadienį veiks nuo 9 valandos.

Krizės pradžioje parlamentinei veiklai skirtas lėšas bemaž perpus nusirėžę Seimo nariai neištvėrė ir nusimetė įgrisusias kaukes: taupymo spektaklis – baigtas. Antradienį vakare posėdžiavusiems politikams nekilo ranka pritarti siūlomoms Seimo statuto pataisoms dar vienus metus palikti galioti krizės pradžioje nurėžtas parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

LTV eteryje Generalinės prokuratūros atstovė ryšiams su visuomene Rūta Dirsienė akcentavo, kad nacionalizuoto banko „Snoras“ byloje įtariamųjų gali daugėti. Ji taip pat akcentavo, kad įtarimai gali būti reiškiami ir Lietuvos banko darbuotojams. Pasiteiravus, kur yra R. Baranauskas, R. Dirsienė, pabrėžė, kad nežino, kurioje šalyje galėtų būti buvęs akcininkas.

Ministro Pirmininko tarnyba (MPT) ramina mokytojus, kad dėl SNORO banke įšalusių kai kurių savivaldybių lėšų mokytojų atlyginimai nevėluos. Spręsdama 5 savivaldybių apyvartinių lėšų klausimą Finansų ministerija ketvirtadienį perves 12,8 mln. litų, skirtų mokytojų atlyginimams bei socialinėms išmokoms. Kitos savivaldybių atsiskaitymų problemos bus sprendžiamos artimiausiu metu su kiekviena savivaldybe atskirai.

Trečiadienį atidaryti trys banko skyriai didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. (Papildyta 16.53) Banko atstovai paskelbė, kad apie tai, kada ir kokių kitų miestų gyventojai galės naudotis banko paslaugomis bus paskelbta artimiausiu metu. (Papildyta 16.04) Prie banko daugėja eilėje laukiančių žmonių, banko apsaugos darbuotojai įleidžia po kelis klientus, kiti laukia už durų.

Šiuo rašiniu nepretenduoju į užuojautą ar gailestį dėl nesėkmingos investicijos. Tiesiog reiškiu pageidavimą būti APVOGTAS Lietuvos Respublikos vardu civilizuotai. Šis pamąstymas skirtas žmonėms, vis dar naiviai tikintiems, kad gyvena teisinėje valstybėje. Tikiuosi, mano istorija bus geras paskatinimas dvejojantiems galutinai apsispręsti palikti šią šalį ne dėl ekonominių sumetimų, o dėl dvasinio diskomforto.

„Krajbanka“ žlugimas labiausiai paveiks kaimyninės šalies pensininkus ir Ventspilio miestą, mat daugelis jo įmonių šiame banke laikė savo sąskaitas. Manau, kad sąskaitos tebeliko iki šiol, nors savininkas ir pasikeitė“, - „Lietuvos rytui“ pasakojo Latvijoje jau daug metų gyvenantis lietuvis verslininkas Kęstutis Liutkus. (Papildyta 10.17 val.) „Latvijas Krajbanka“ gali būti likviduotas, pareiškė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos tarybos (FKRK) įgaliotinis Janis Brazovskis.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Šešių būsto paskolas išduodančių bankų („Snoras“, „Danske“, „Nordea“, DNB, „Swedbank“, SEB ) darbuotojams pasakiau, kad ketinu pirkti realiai egzistuojantį 230 tūkst. litų vertės dviejų kambarių naujos statybos butą su daline apdaila, esantį kvartale prie Lazdynėlių.

Pirmadienį finansų makleriai teigė, kad dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo didžiausią įtaką pajuto Lietuvos birža „Nasdaq OMX Vilnius“, o kitoms, net kaimyninių šalių biržoms, tai jokios apčiuopiamos įtakos nepadarė. Esą rinkos dalyviai jau priprato prie „Snoro“ naujienų ir praėjusios savaitės įvykiai akcijų kainoms biržoje turi minimalią įtaką.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai antradienį susitiko su banko laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley, aptarė padėtį ir pateikė jam banko veiklos atkūrimo planą. Asociacija išreiškė norą banke turėti jos deleguotą stebėtoją, o į klausimą, ar valstybė savo lėšomis turėtų gelbėti banką, teigė, kad tai ji be abejonės turėtų daryti.

„Snoro“  bankas biudžeto lėšomis nebus gelbėjamas. „Blogiausiu atveju, jei apdraustų indėlių padengti nepavyktų banko turto verte ir lėšomis, sukauptomis indėlių draudimo fonde, valstybė skolintųsi“, – teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tiesiogiai finansuoti iš biudžeto ir numatyti kažkokią eilutę „Snoro“ gelbėjimui neketinama jokiu atveju.   (papildyta 12:45 val.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Šešių būsto paskolas išduodančių bankų („Snoras“, „Danske“, „Nordea“, DNB, „Swedbank“, SEB ) darbuotojams pasakiau, kad ketinu pirkti realiai egzistuojantį 230 tūkst.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai vakar susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir pateikė jam banko padėties vertinimą ir jo veiklos atkūrimo planą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Sutarta diskusijas dėl banko veiklos atkūrimo tęsti toliau.

Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu . Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendrus interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama.

Baltijos biržų, tarp jų ir „Nasdaq OMX Vilnius“, indeksai pirmadienį krito dėl neigiamos tendencijos Vakarų Europos akcijų biržose, o ne  dėl banko ,,Snoras“ nacionalizavimo. Analitikų teigimu, rinkos dalyviai jau priprato prie „Snoro“ naujienų ir praėjusios savaitės įvykiai akcijų kainoms biržoje turi minimalią įtaką. ,,Kitos biržos labiau reaguoja į euro zonos problemas. Pavyzdžiui, jeigu Europoje akcijos krito apie 2,36 proc., tai Talino biržos indeksas - 1,36 proc.

Laikinasis banko SNORO administratorius Saimonas Fryklis (Simon Freakley) pabrėžia, kad bankas „Finasta“ yra atskira bendrovė, turinti nepriklausomą vadovybę ir valdymą, bei veikianti pagal atskirą Lietuvos banko išduotą banko licenciją. „Nors investicinis bankas “Finasta„ yra SNORO grupės dalis, jam nėra taikomas laikinasis administravimas ar kitokie apribojimai.

Lietuvos pramonininkai neketina atitraukti savo lėšų iš lapkričio 16 dieną nacionalizuoto banko SNORAS ir tikisi pagerėjus padėčiai toliau naudotis banko paslaugomis.

Nacionalizuoto banko SNORAS klientai per tris dienas jau išsigrynino apie 45 mln. litų, o buvo galima išsigryninti 200 mln. litų, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas. „Rezultatas yra geras. Žmonės čia irgi neskuba“, - per spaudos konferenciją sakė Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Pasak jo, SNORAS klientams išmoka pinigus ne iš centrinio banko, o iš savo sąskaitos.

Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

UAB „Ernst&Young Baltic“ informuoja, jog savo naujausią nuomonę apie AB banką „Snoras“ dėl 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų pateikė 2011 m. kovo 10 d. „Esame įsitikinę, kad AB banko „Snoras“ auditą atlikome pagal galiojančius audito standartus ir esame pasirengę bendradarbiauti su reguliuojančiomis institucijomis ir kitais valstybės pareigūnais atliekančiais banko veiklos tyrimą“, - teigiama pranešime.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Sauliaus Antanavičiaus straipsnis „Valdžia okupavo „Snorą“. Kas kitas?“ Ilgai miegojusi valdžia ūmai nacionalizavo banką „Snoras“ ir paskelbė taip išgelbėjusi visus nuo didelių nelaimių. Paskui patikslino, kad išgelbėti bus ne visi.

Sekmadienio vakarą Lietuvos banko valdyba posėdyje kartu su laikinuoju banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) svarstė tolesnius su bendrovės veikla susijusius klausimus. Iki 24 val. apie posėdžio rezultatus pranešimų nebuvo. (papildyta 21:00) LTV „Panorama“ pranešė, kad 20.30 val. Lietuvos banko pastate posėdis dėl „Snoro“ dar nebuvo prasidėjęs. Anot reporterės Ugnės Galadauskaitės, į vidų žurnalistai įleidžiami nebuvo.

Šeštadienio vakarą TV3 projekto „Šok su manimi“ dalyviai darė viską, kad savo pasirodymais sužavėtų komisijos narius ir žiūrovus. Tą kartą jie pasirinko skirtingų šalių šokius ir atributiką. Susikaupę ir nusiteikę kaip reikiant kovoti – taip būtų galima apibūdinti šokėjų būsenas. Vieni jaudulį vijo gerdami vandenį, kiti kartojosi žingsnelius, treti – vis žvelgdavo į veidrodį ir taisydavosi kostiumus.

Išpuolis įvykdytas naktį iš penktadienio į šeštadienį apie penktą valandą ryto. Apie tai, jog sostinėje, Antakalnio gatvėje, įsibrauta į banko „Snoras“ kioską, policijai pranešta paryčiais. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai rado tik sudaužytą kiosko stiklą. Manoma, jog išdaužus stiklą, norėta atidaryti duris. Kadangi suveikė signalizacija, vagims teko sprukti.

Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, Seimas ketvirtadienį skubiai priėmė, o Prezidentė penktadienį pasirašė visą pluoštą įstatymų, kad būtų galima greitai atskirti dalį „Snoro“ turto ir pertvarkyti probleminį banką taip, kad būtų atskirti vadinamieji „gerieji“ ir „blogieji“ aktyvai ir suformuoti „gerasis“ ir „blogasis“ bankai.

Bankas „Snoras“  labai savotiškai investavo indėlininkų ir klientų lėšas. Už gyventojų ir verslininkų bankui patikėtus pinigus pirkti rūmai Prancūzijos Nicos kurorte, didžiuliai butai Vilniaus Senamiestyje ir prabangūs automobiliai,  – skelbia Delfi. Šis turtas registruotas banko ar jo antrinių įmonių vardu, tačiau nušalintieji banko vadovai juo naudojosi kaip savo nuosavybe. Rūmai Nicoje įvertinti daugiau kaip 17 mln.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu „Kauno dienai“ paaiškino, jog bus įsteigtas naujas bankas, į kurį, atidalijus „Snoro“ turtą į gerąjį ir blogąjį bankus, bus pervestos visos pagal Indėlių draudimo įstatymą apdraustos sąskaitos. Tas naujas bankas normaliai funkcionuos ir žmonės ar įmonės galės be apribojimų disponuoti apdraustomis lėšomis.

Vieno didžiausių šalies komercinių bankų perėmimo valstybės žinion priežasčių iki šiol tinkamai nepaaiškino joks Lietuvos valdžios atstovas. Visuomenei, t. y. ir banko klientams, brukama viena mintis: „Snoras“ turėjo kažkokių problemų. Žaibiško „Snoro“ sunaikinimo mįslę „Respublikai“ pabandė įminti ekonomikos mokslų daktaras profesorius Jonas Čičinskas. Jo nuomone, ši finansų įstaiga veikė normaliai, turėjo daug turto, todėl ir tapo reikalinga dabartinei Vyriausybei.

Vargšai turtuoliai – taip jaučiasi „Snoro“ klientai. Kai pinigais banko sąskaitoje negalima disponuoti, jie nebereiškia nieko. Trečiadienio vakarą prasidėjusi ir vakar darbo dienos pabaigoje pasibaigusi para „Snoro“ klientams buvo gerokai ilgesnė nei neturintiesiems reikalų su šiuo banku. Sukėlė chaosą Žinia, kad iki pirmadienio sustabdomos visos jo operacijos, o vakar paskelbta naujiena, kad jau leidžiama atsiimti ne daugiau nei 500 Lt, kai kuriuos privertė griebtis vaistų.

Žmonės ir toliau stoviniuoja prie „Snoro“ bankomatų, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad juose jau trūksta pinigų.Anot jų, tenka važinėti ir ieškoti, kuriuose bankomatuose dar yra likę pinigų. „Tris bankomatus Žirmūnuose apėjau, niekur neduoda pinigų. Bankomatuose nėra pinigų, ar kaip? Nežinau, kai surenki lietuvių kalba ten, kur valiuta – kryželiu visur užbraukta ir nieko neleidžia daryti“, – sako LTV naujienų tarnybos kalbinta moteris.

Dėl susiklosčiusios padėties banke SNORAS atsakomybė krinta ir ant buvusio ilgamečio Lietuvos banko pirmininko Reinoldijaus Šarkino. Jo vadovaujamas Lietuvos bankas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, tai ir leido susiklostyti dabartinei situacijai, penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje „Ar gali kas Lietuvoje atsilaikyti prieš skandinaviškus bankus?“ teigė jos dalyviai.

Policijos žiniomis, nusikaltėliai bando pasinaudoti padėtimi, susidariusia nacionalizavus „Snorą“, ir išvilioti žmonių pinigus. Šiuos kėslus gana išsamiai apibūdina penktadienį, 12.10 val., nutikęs įvykis, teigiama Vilniaus apskrities policijos pranešime. Mandagus vyriškis, telefonu paskambinęs garbaus amžiaus vilnietei, prisistatė „Snoro“ banko darbuotoju, įvardijo prasimanytas savo pareigas „finansų skyriuje“ ir prisistatė Lietuvoje neretai sutinkama Ramanausko pavarde.