„Netrukus ketinu įsigyti butą ir teks kreiptis į kurį nors banką paskolos. Todėl nusprendžiau pasidomėti, kokie mano šansai ją gauti. Tačiau mane gerokai nustebino kriterijai, kuriais remdamasi UAB „Creditinfo Lietuva“ skaičiuoja vadinamąjį asmeninį kredito reitingą“, – „Balsas.lt“ rašo vilnietis Mindaugas.
Vyriškio teigimu, kreditų biuras domėjosi, ar jis neskolingas telekomunikacijų bendrovei, bet visai nesidomėjo, koks jo atlyginimas. Jį taip pat nustebino, kad reitingui tam tikros įtakos gali turėti jo amžius bei lytis. O galiausiai paaiškėjo, kad bankui minėtos įstaigos nustatytas reitingas visai nereikalingas.
„Balsas.lt“ nusprendė pasidomėti, kokie kriterijai lemia kiekvieno iš mūsų asmeninį kreditingumo reitingą ir kokios įtakos šis reitingas gali turėti tuomet, kai kreipsitės į banką ar kitą kredito įstaigą paskolos.
Reitingo skaičiuotojams rūpi ne pajamos, o lytis?
„Asmeninis kredito reitingas – tai asmens patikimumo laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas, kuris parodo vėlavimo atsiskaityti 90 ir daugiau dienų tikimybę bei rizikos klasę. Prieš eidamas į banką, kiekvienas žmogus gali pasitikrinti, kaip ten gali būti vertinamas jo finansinis patikimumas“, – aiškino asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Anot jo, viena iš šios sistemos paslaugų – fizinių asmenų kredito reitingas nevertina žmogaus pajamų, šeimyninės padėties; skirtingai nuo bankų ir kitų kreditus suteikiančių įstaigų, nevertina buvusių ir esamų finansinių įsipareigojimų, kurie nėra pradelsti. Šis reitingas nevertina ir įmonės, kurioje žmogus dirba, patikimumo – išskyrus tam tikro lygio vadovus.
„Jeigu besikreipiantis yra kokios nors įmonės valdybos narys, akcininkas ar vadovas, o ta įmonė vėluoja kam nors sumokėti – to žmogaus asmeninis reitingas gali būti šiek tiek prastesnis“, – sakė M. Zaikauskas.
Anot jo, žemesnis gali būti ir po nedaug, bet dažnai besiskolinančiojo reitingas, ir to, kuris vėluoja atsiskaityti.
„Paskolos neturi būti imamos tam, kad padengtų kitas paskolas. Toks žmogus vertinamas kaip padidintos rizikos klientas, nes kada nors ateis laikas, kai jam niekas nebeskolins, ir jis negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl svarbiausias asmeninio kredito reitingo kriterijus yra mokėjimų istorija: kokią sumą, kiek laiko ir kam žmogus vėlavo atsiskaityti, kaip greitai padengė pradelstą įsiskolinimą. Bet skola bankui ir pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatoriui – ne tas pats“, – aiškina jis.
Paprašytas išvardinti visus kriterijus, kuriais remdamiesi jie nustato konkretaus žmogaus asmeninį kredito reitingą, M. Zaikauskas sakė, kad be jau minėtų yra dar keli. Tarp jų amžius ir lytis.
„Kuo jaunesnis žmogus, tuo aukštesnė jo rizika – jo stabilumo darbo rinkoje negalima vertinti taip pat, kaip pavyzdžiui to, kuriam 35 metai ir dešimties metų darbo patirtis. Nuo 20 iki 30 metų yra didžiausia rizikos grupė, vėliau ta rizika palaipsniui mažėja“.
Paklaustas, ar asmeninio kredito reitingui įtakos gali turėti tai, kad klientai yra sulaukę vadinamosios „vidutinio amžiaus krizės“, M. Zaikauskas tai paneigė.
„Aš abejoju, ar ir kreditorius tokį kriterijų galėtų įtraukti, nes tam reikia matematinių skaičiavimų, pagrįstų statistinių įrodymų. Net nesu girdėjęs, kad kas nors būtų rimčiau tai analizavęs, kad būtų galima statistiškai įrodyti, jog tai turi reikšmės žmogaus mokumui“, – sakė jis.
Tačiau M. Zaikauskas pabrėžė, kad tam tikros įtakos reitingui gali turėti tai, ar jūs vyras, ar moteris. Ir tai nesanti jokia diskriminacija.
„Lytis nėra lemiamas faktorius, bet yra visame pasaulyje nustatytas ir statistiškai įrodytas faktas, kad moterys atsiskaito geriau nei vyrai. Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių-narių tai jau yra išsprendusi. Šitas dalykas yra patvirtintas kaip statistinis dėmuo. Anksčiau dėl to buvo kilę klausimų, bet buvo išaiškinta, kad čia nėra diskriminacinio elemento“.
Į „Balsas.lt“ klausimą, ar moters reitingas bus vienu kitu taškeliu aukštesnis negu vyro, jeigu visi kiti duomenys bus identiški, M. Zaikauskas atsakė: „Grubiai skaičiuojant, taškeliu turėtų daugiau“.
H. Mickevičius: argumentai turi būti paremti moksliniais tyrimais
„Jeigu tai paremta moksliniais tyrimais ar kita įtikinama informacija, tada galima kalbėti apie diferenciaciją. Diferencijuoti ir vertinti žmonių patikimumą pagal tam tikrus rodiklius siekiant tam tikrų tikslų galima, bet ta diferenciacija turi būti argumentuotai paaiškinama. Jeigu jie turi įtikinamų argumentų, kad lytis šiuo atveju turi kokios nors reikšmės, tai ji gali būti vienu iš rodiklių“, – aiškino Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas H. Mickevičius.
„Jeigu diferenciacija pagal lytį turi įtakos kokiam nors sprendimui žmogaus atžvilgiu, galima kalbėti apie pateisinamą diferenciaciją arba nepateisinamą diskriminaciją. Bet jeigu žmogus suabejojo, jis turi teisę prašyti pateikti įrodymus. Įmonės pareiga įrodyti žmogui, kad statistika liudija, jog taip tikrai yra“, – aiškina jis.
Anot teisininko, teiginys, jog panašiai traktuojama kitur – apskritai ne argumentas.
„Argumentacija, kad taip daroma kitur – jokia argumentacija. Reikėtų paaiškinti logiškai, įtikinamai, kad tai reikia daryti siekiant kokio nors teisėto tikslo“, – „Balsas.lt“ sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius.
Beje, Lietuvos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnyje parašyta, kad ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties kai kuriais atvejais gali būti laikomas tiesiogine diskriminacija, o vertinimo kriterijai, kurie formaliai yra vienodi moterims ir vyrams, bet juos taikant vienos lyties asmenys gali atsidurti palankesnėje ar ne tokioje palankioje padėtyje, vadinamas netiesiogine diskriminacija.
Vyrai impulsyvesni, moterys emocingesnės, o statistinis vidurkis – ne rodiklis
Kas – vyrai ar moterys – stabilesni ir patikimesni? Ar mūsų patikimumo vertinimas atsižvelgiant į lytį, o gal ir amžių, turi pagrindo? Tuomet gal vertėtų kreipti dėmesį ir į vadinamąją „vidutinio amžiaus krizę“?
Atsakydamas į šiuos klausimus, individualiosios psichologijos analitikas ir gydytojas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas sakė manąs, kad šiokios įtakos gali turėti visi veiksniai, tačiau apibendrintai jų taikyti negalima nei kreditų, nei bet kurioje kitoje gyvenimo srityje.
„Tai labai asmeniška, tačiau bendra statistika patvirtintų, kad vyrai labiau linkę rizikuoti, o moteris labiau kausto baimė, saugumo, stabilumo poreikis, – aiškina jis. – Moterys yra emocingesnės, ir nedidelė dalis jų sprendimų gali būti priimti būtent emocingai. Bet jos turi daugiau baimių, siekia jaustis saugiai, todėl elgiasi atsargiau. O vyrai yra impulsyvesni, lengviau keičia darbą, išvažiuoja į užsienį“.
Psichologijos analitiko teigimu, amžiaus požiūriu patikimiausi yra 35-50 metų vyrai ir moterys. Jaunesni , anot jo, dar vis linkę rizikuoti, o vyresni jau tampa pernelyg atsargūs.
„Jaunam žmogui gyvenimas atrodo šviesesnis, dalis jaunų žmonių neturi stipraus realybės pojūčio. Psichoanalitiškai vertinant, iki 25 metų žmogus dar nėra visai susiformavęs ir gali būti nepakankamai prognozuojamas. Sulaukę 50-60 metų ir senesni vyrai ir moterys tampa perdėtai atsargūs. Jie gali net bijoti kredito. O patikimiausias yra 35-50 metų žmogus. Jis sugeba priimti atsakingus sprendimus, kur reikia ryžto“.
V. Šapurovo teigimu, vadinamoji „vidutinio amžiaus krizės“ problema apskritai pernelyg sureikšminama.
„Daug faktorių gali turėti reikšmės, bet labai retai tenka matyti žmonių, kurie tuo metu pridirba ką nors ypatingo. Apie 40-45 metų žmonės gerai pasveria ką gali, ko negali“.
Paklaustas, ar kokiais nors atvejais išskirtinumas, sąlygotas amžiaus ar lyties, gali įgyti tokios didelės reikšmės, kad į jį reikėtų atkreipti dėmesį sprendžiant apie žmogaus gebėjimus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, psichologas sakė, kad remtis kažkuo „vidutiniu statistiniu“ būtų neteisinga.
„Apibendrintai vertinti visus nebūtų teisinga. Jeigu jau tokie kriterijai reikalingi, tai reikėtų testuoti konkretų žmogų ir įvertinti jo asmenybę specialiais testais. Tai būtų ne statistinis vidurkis, o konkretus žmogus ir patikimas rezultatas. Bet tai būtų labai brangu“, – sakė V. Šapurovas.
Bankai: asmens kredito reitingus nustatome patys
Kalbėdamas su „Balsas.lt“ žurnalistais UAB „Creditinfo Lietuva“ „Mano creditinfo“ projekto vadovas M. Zaikauskas pripažino, kad jų nustatomas asmeninis kredito reitingas nėra lemiamas kriterijus, dėl kurio bankas suteiks arba atsisakys suteikti paskolą.
„Lietuvoje kiekvienas kreditorius turi savo vidinį vertinimų mechanizmą. Kreditų biuras pateikia jiems „žalią“ informaciją, o kiekvienas kreditorius vertina fizinį asmenį pats“.
Tai patvirtino ir banko DnB NORD atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
„Priimant sprendimus dėl kredito naudojami banko specialistų sukurti statistiniai modeliai asmeniniams kredito reitingams nustatyti. Jie padeda geriau įvertinti, ar prisiimami finansiniai įsipareigojimai atitinka žmogaus galimybes ne tik šiuo metu, bet ir perspektyvoje“, – sakė jis.
Anot A. Vilkanco, kai žmogus kreipiasi paskolos, vertinamos jo galimybės prisiimti finansinius įsipareigojimus – ar žmogui (ar šeimai) pakaks pajamų pragyventi, koks yra jo per mėnesį gražinamų kreditų ir mokamų palūkanų sumos santykis su mėnesio pajamomis, taip pat atsižvelgiama į kitus aspektus, leidžiančius vertinti pajamų pastovumą bei galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ateityje.
„Statistinė analizė rodo, kad tam turi įtakos išsilavinimas, darbovietės veiklos pobūdis, žmogaus darbo stažas, teigiama ar neigiama kredito istorija ir pan. Teikiant vartojimo paskolas atsižvelgiama, ar žmogus turi nuosavą būstą, ar jį nuomoja, ar gyvena, pavyzdžiui, pas tėvus“, – aiškino A. Vilkancas.
Jo teigimu, bankas naudojasi ir kitų institucijų sukaupta informacija, tačiau potencialių klientų reitingą nustato patys.
„Turėdami klientų bei jų bendraskolių sutikimus, informaciją apie klientų finansinius įsipareigojimus, pradelstas skolas kitoms finansų institucijoms ar įmonėms tikriname įvairiose duomenų bazėse (taip pat ir UAB „Creditinfo Lietuva“ tvarkomoje SAIS – Skolininkų administravimo informacinėje sistemoje). Remdamasis šia informacija bankas nustato besikreipiančiojo asmens kredito reitingą, kuris turi įtakos tiek pačiam sprendimui, ar bus suteiktas kreditas, tiek kredito sąlygoms“, – sakė DnB NORD atstovas spaudai.
Turintys savo kriterijus asmens kredito reitingams nustatyti portalui „Balsas.lt“ patvirtino ir kai kurie kiti Lietuvoje veikiantys bankai.
Kam tuomet reikalingas tas reitingas, kurį nustato UAB „Creditinfo Lietuva“? Į pastarąjį klausimą atsakė pats M. Zaikauskas:
„Žmogus prieš eidamas į banką bent minimaliai gali pasitikrinti – sužinoti savo finansinį patikimumą ir tikimybę vėluoti daugiau kaip 90 dienų“.
Galima pasakyti ir kitaip – jis reikalingas „patenkinti smalsumą“. Ir akivaizdu, kad Mindaugui visai nereikia nerimauti dėl to, kokiais kriterijais remiasi kreditų biuras, o reitingas, kurį nustatys bankas, veikiausiai gerokai skirsis nuo biuro nustatytojo.
