baltijos jūra

Žinių radijas Paskutinį vasaros penktadienį „Darom" nusprendė sutvarkyti Šventąją – narai ners į jūrą ir stengsis išvalyti jūros dugną. Nors šios akcijos renginius įprastą regėti pavasarį, „Darom“ vadovė Roberta Ažukaitė „Žinių radijui“ sakė, jog pajūrį jie nusprendė išvalyti pasibaigus šiltajam sezonui. „Dažnai poilsiautojai nesusimąsto ir palieka tas pačias atliekas. Tai akcijos mintis ir yra – atkreipti visuomenės dėmesį, kad nuo mūsų pačių priklauso, kokioje Baltijos jūroje maudysimės.

Savaitgalį Palangoje bei Klaipėdoje žaliųjų organizuota Baltijos jūros apsaugos akcija atvėrė vieną iš didžiausių pajūrio žaizdų – vietos gyventojų ir atvykusiųjų poilsį gadina viešųjų tualetų trūkumas, todėl dažnas gamtinius reikalus atlieka tiesiog kopose arba jūroje.

Pasieniečiai ir kariškiai Baltijos jūroje sulaikė vienos neramumų krečiamos valstybės laivą, kuriame buvę asmenys bandė nelegaliai patekti į Lietuvos teritoriją. Laivas buvo konvojuotas į Klaipėdos uostą. Trečiadienį Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir Klaipėdos uoste vyko pratybos.

Baltijos jūroje nutiesta trečdalis tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelio, o Lietuvos ir Švedijos krantuose sklandžiai vyksta ir kiti darbai: tiesiami požeminiai kabeliai ir netrukus bus pradėti lieti nuolatinės srovės keitiklių pamatai. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus viena ilgiausių aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje ir gerokai sustiprins energijos tiekimo patikimumą trijose Baltijos šalyse ir pietinėje Švedijos dalyje.

Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai. Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

 NATO siunčia į Baltijos jūrą savo greitojo reagavimo laivyno pajėgas, kad padėtų stiprinti gynybą savo sąjungininkėms Rytų Europoje, reaguojant į krizę Ukrainoje, pareiškė ketvirtadienį Aljansas.   Daugiatautė mažų laivų grupė – keturi minininkai ir paramos laivas – plauks į Baltijos jūrą „artimiausioje ateityje“, – sakė NATO karinių jūrų pajėgų vadovybės atstovas. NATO pabrėžia neplanuojanti karinėmis priemonėmis kištis į Ukrainą, kuri nėra NATO narė.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Penktadienį specialiu laivu pradedamas tiesti tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ aukštos įtampos kabelis. Baltijos dugnu nutiestas kabelis sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas ir, tikimasi, sumažins priklausomybę nuo Rusijos elektros. Horizontalaus gręžimo darbai po Kuršių mariomis ir Kuršių nerijoje atlikti pernai rudenį – nuo Klaipėdos iki Alksnynės buvo nutiesti du vamzdžiai.

Rusijos Šiaurės ir Baltijos jūrų laivynai paskelbė padidintą operatyvinę parengtį Barenco ir Baltijos jūrose, pradėjus iš anksto neskelbtą didelio masto ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą, kurį trečiadienį nurodė atlikti šalies prezidentas Vladimiras Putinas, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Saulius Masalskis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Danijoje ir Švedijoje pastarosiomis dienomis bangos priplakė prie kranto mažiausiai 8 padvėsusias karves. Skandinavijos šalių policija įtaria, kad karvės buvo išmesto už borto kažkur Baltijos jūroje. Pietų Švedijoje ir rytinėje Danijos pakrantėje žmonės jau aptiko mažiausiai aštuonias negyvas karves. Paaiškėjo, kad kai kurios iš jų greičiausiai buvo nušautos.

Pasak Postimes.ee, Baltijos jūroje sugedus laivo elektros sistemai ant seklumos užstrigo keleivinis „Viking Line“ keltas, kuriuo iš Suomijos į Švediją buvo pukdoma apie 2 tūkst. keleivių, informuoja naujienų portalas „15min.lt“. (Atnaujinta 18.20) Yle.fi praneša, kad laivas nosimi atsitrenkė į povandeninį akmenį - jo priekyje yra nedidelė skylė.

Šiomis dienomis Vilniuje kaip niekada daug dėmesio skiriama Baltijos jūros regiono ateičiai - čia vyksta Pirmininkavimo Europos Sąjungai renginiai, skirti ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetams aptarti.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimas Lietuvoje vis dar atrodo kaip tolimas miražas, tačiau šis miražas pamažu artėja. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi, ruošdamasi prisijungti prie dešimties ES valstybių, kurios jūrose gamina švarią ir nuolat atsinaujinančią energiją iš vėjo. Baltijos jūra ekspertų vertinama kaip ypač tinkama jūrų vėjo jėgainėms įrengti, tačiau tai, ar prie Lietuvos krantų tikrai iškils vėjo jėgainės, paaiškės ateityje.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dalyvauja Vilniuje vykstančiame 4-ajame Baltijos jūros regiono strategijos forume, kuriame šio regiono valstybių atstovai aptaria iššūkius ir galimybes įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, tvaraus augimo skatinimą ir tai, kaip aplinkosauga gali prisidėti kuriant darbo vietas ir didinant konkurencingumą. Pasak ministro, Baltijos jūros būklė viso regiono rūpestis.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Po Antrojo pasaulinio karo nemaža dalis cheminio ginklo atsargų buvo palaidota Baltijos jūroje, sako profesorius Valdas Rakutis. „Tai kelia pagrįstą baimę, kad kada nors visa tai išeis į paviršių, – neneigia profesorius. – Bet, specialistų teigimu, toks laidojimo būdas kai kuriais atvejais pakankamai veiksmingas.“ V. Rakutis pabrėžia, kad niekas nežino, kokie tie korpusai, kuriuose laikomas cheminis ginklas.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimo Baltijos jūroje potencialas yra ypatingai didelis, lyginant su kitais vandens telkiniais, supančiais Europą. Netoli Baltijos jūros krantų įrengtos vėjo jėgainės kasmet potencialiai galėtų gaminti daugiau negu 2000 TWh elektros energijos – daugiau negu Šiaurės jūra, Viduržemio jūra ar Atlanto vandenynas.

Šiandien iš ryto į dar vasariškai šiltas Baltijos jūros bangas nėrė keturi Jūrų muziejuje išslaugyti ir išauginti ruoniukai. Trys iš jų – Kukulis, Verba ir Girinukas – Velykų savaitę buvo atgabenti nusilpę į Jūrų muziejų, Brizas – muziejaus senbuvių Zundos ir Molo palikuonis.  – Pavasaris nepašykštėjo mums rūpesčių, – pasakojo muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas. – Teko rūpintis, iš mirties nagų vaduoti net keturis ruoniukus.

Rugsėjo 6 d. Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu Mi-8 į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę buvo nuskraidintas Baltijos jūroje sunegalavęs žmogus. Gelbėjimo operaciją koordinavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC). Apie 11.30 val. JGKC gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad žvejybiniame laive LBB-1113 vienas įgulos narys prarado sąmonę, įtariamas insultas.

Radvilė Morkūnaitė Pirmasis rugsėjo šeštadienis minimas kaip Baltijos jūros diena. Šią dieną pradėjome švęsti dar 1988 metais, kuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, neabejingi gamtai, apjuosė Baltiją gyva grandine, atkreipdami Pasaulio dėmesį į pavojingą Baltijos jūros ekologinę būklę. Per 25 metus, prabėgusius nuo tos dienos, pasikeitė nemažai dalykų – atgavome Nepriklausomybę, įstojome į Europos Sąjungą, tačiau būtinybė rūpintis Baltijos jūra, deja, nedingo.

Lietuvos pakrantę skalaujanti Baltijos jūra – kupina paslapčių, kurių lobynas itin pagausėjo per I-ąjį ir II-ąjį pasaulinius karus. Įvairios laivų nuolaužos, mokomosios ir karinės minos – tik dalis istorijos, kurią pamažu atranda šių dienų mokslininkai. Pastariesiems itin padeda Baltijos dugno valymą atliekančios Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Klaipėdoje trečiadienį surengta tarptautinė išminavimo operacija „Atvira dvasia 2013“. Per šias pratybas buvo sudaryta galimybė stebėti kaip jūroje yra sunaikinama II-ojo pasaulinio karo mina. Iš viso per tarptautinę operaciją (kuri baigiasi rytoj ir užtruks 10 dienų) jūros dugne pavyko surasti 10 nuo karo laikų likusių minų. Tačiau vien šia operacija Baltijos jūros dugno valymas nesibaigs.

Aplink Baltijos jūrą apibėgti užsibrėžęs vilnietis ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas jau įveikė 2 tūkst. kilometrų. 28-ąją dieną bėgantis vyras pasiekė Švedijos miestą Kalmarą. Už nugaros jau liko Latvija, Estija, Rusija, Suomija, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. "Iš Helsinkio bėgau į Salo miestą, jame mus sutiko gaisrinės viršininkas, kuris mus šiltai priėmė ir apgyvendino.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje baigiasi tarptautinė išminavimo jūroje operacija „Atvira dvasia 2013“. Per ją rasta ir sunaikinta apie 10 pavojų nuo pasaulinių karų vis dar kėlusių objektų. Išminavimo operacijoje dalyvaujantys laivai per 10 dienų išžvalgė daugiau nei 80 kvadratinių kilometrų plotą. Aptikta apie 10 jūrinių minų, dvi iš jų mokomosios. Taip pat rasta 14 minų inkarų ir viena raketa.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje nepertraukiamai tęsiasi prasidėjusi tarptautinė išminavimo jūroje operacija „Atvira dvasia 2013“. Nuo rugpjūčio 19d. prasidėjusios šios išminavimo operacijos pradžios operacijoje dalyvaujantys laivai iki rugpjūčio 23d. išžvalgė 28 jūrinių mylių (51.8 kvadratinių kilometrų) plotą ir aptiko 4 jūrines minas (iš jų viena yra mokomoji), keletą minų inkarų bei 1 raketos dalį.

Kviečiame dalyvauti 9-ajame Baltijos jūros mokslo kongrese - BSSC 2013 „Naujieji Baltijos jūros mokslų horizontai“, kuris vyks Klaipėdos universitete rugpjūčio 26-30 dienomis. Kongresą organizuoja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedra, asociacija „Baltijos slėnis“. Kongresą priimanti institucija – Klaipėdos universitetas.

Rugpjūčio 19 d. iš Klaipėdos uosto į Baltijos jūrą išplaukė 12 karinių laivų, dalyvaujančių tarptautinėje minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Atvira dvasia 2013“ (angl. “Open Spirit 2013“). Darbą išminavimo rajone taip pat pradėjo keturios narų-išminuotojų komandos. Išminavimo operacijoje dalyvaus per 500 karių iš 10 valstybių.

Šventojoje ketvirtadienį įvyko tragiška nelaimė. Jūros bangos pasiglemžė 39 metų Igorio S. gyvybę, rašo lrytas.lt. Vilniečių šeima tik atvažiavusi į kurortą, išsikrovė savo daiktus nakvynės vietoje ir nudūmė į paplūdimį. Nors buvo iškelta raudona vėliava, draudžianti maudytis dėl per didelio bangavimo, vyras su žmona nepaisė draudimo ir vaikus palikę su močiute, nuėjo maudytis. Jūroje pora nesuvokė, kaip juos jūra nunešė gilyn. Vyras su žmona pradėjo skęsti.

Prie Baltijos jūros įsikūrusi Gdynė pagal Lenkijos gyventojų apklausas vertinama kaip miestas, kuriame patogiausia gyventi. Kasmet į ją užsuka vis daugiau įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, turistų. O norint pritraukti dar didesnius jų srautus, šiuo metu rekonstruojamas karinis oro uostas, pritaikytas civilėms reikmėms.  Gdynė artėja link savo pirmojo šimtmečio, kurį švęs po dešimties metų.

Palangoje vasara prasideda itin kūrybingai – linksmai ir garsiai paskelbusi apie kurortinio sezono pradžią, Lietuvos kultūros sostinėje išlaiko tempą ir palangiškius bei svečius džiugina kultūrinių pramogų gausa.

Sylt – nedidelis žemės lopinėlis Šiaurės jūroje, šiauriausia Vokietijos sala. Iki 1392 metų tai buvo pusiasalis, bet audros nuplovė siaurą žemės juostą, jungiančią Sylt ir žemyną – Sylt tapo sala. 1927 metais vokiečiai supylė pylimą ir 38 km ilgio Sylt sala vėl tapo sujungta su žemynine Vokietijos dalimi, be to, per pylimą buvo nutiestas geležinkelis. Sylt sala – brangiausias Vokietijos kurortas, smėlėtų kopų peizažu, plačiais balto smėlio paplūdimiais primenantis Neringą.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neįprastai šaltas kovas – dovana gyvenantiems Estijos salose. Estija atidariusi per Baltijos jūrą vedančius ledo kelius, jie gyventojams leidžia automobiliais greičiau ir pigiau pasiekti žemyninę dalį. Vairuotojai paprastai skundžiasi ledu ant kelio, bet šiems estams kelias ir yra ledas.

Apsnigtos ir apledėjusios gatvės – tai įprastas vaizdas daugelyje Europos šalių. Estijoje temperatūrai gerokai nukritus žemiau nulio, tvirtas ledas, kuriuo galima važiuoti, Baltijos jūros paviršiuje laikosi net 50 dienų šaltuoju metų laiku. Tai unikalu visoje Europoje. „Opel Ampera“ kasdienio važinėjimo galimybės su žurnalistų komanda Estijoje, buvo išbandytos ant užšalusios jūros. Elektromobilis įveikė šimtus kilometrų taip įrodydamas savo patikimumą važiuoti šaltuoju metų laiku.

Vienintelis Lietuvoje ant Baltijos jūros kranto rengiamas tarptautinis muzikos festivalis „Karkle 2013 Live Music Beach“ pavasarį pasitinka šiltomis ir giedromis nuotaikomis. Kartu su tirpstančiu sniegu ir pirmaisiais saulės spinduliais, festivalio organizatoriai skelbia ir pirmąsias grupes bei atlikėjus, kurie šiemet kaitins festivalininkų kraują net tris dienas vyksiančiame renginyje.

Pradėjo veikti naujas portalas, skirtas vienam iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų - ES Baltijos jūros regiono strategijai. Interneto svetainėje baltijosjurosregionas.lt lietuvių ir anglų kalbomis galima susipažinti su strategijos įgyvendinimo aktualijomis ir ieškoti partnerių naujiems tarptautiniams projektams vykdyti. Ši strategija yra pirmoji, skirta išskirtinai vienam Europos Sąjungos makroregionui.

Baltijos jūrą tyrinėjantys mokslininkai įspėja, kad nekontroliuojama žmogaus veikla jūrai tampa vis pavojingesnė. Tai negi mūsų nuostabiųjų paplūdimių gali nebelikti?

Antrojo pasaulinio karo metu dingęs sovietų povandeninis laivas buvo rastas Baltijos jūroje, praėjus 71 metams po to, kai nuskendo, informuoja „Reuters“. Švedijos ginkluotosios pajėgos teigia, kad povandeninis laivas, kuris, kaip manoma, dingo sargybos metu 1941 m. pabaigoje, buvo rastas Švedijos ekonominėje zonoje, į pietus nuo Olando salos Baltijos jūroje, zonoje, kurią vokiečių daliniai užminavo karo metu.

Švedijos jūrų laivybos valdyba aptiko Baltijos jūros dugne į pietus nuo Gotlando salos ten likusių po Antrojo pasaulinio karo šaudmenų, laivų griaučių ir konteinerių su cheminiu ginklu. Specialistai atidžiai apžiūrėjo 1 700 kvadratinių kilometrų ploto dugno ruožą ir ištyrė 39 tūkstančius objektų, iš kurių 10 tūkstančių yra paskandinti šaudmenys, galbūt su ipritu. Dabar analizuojama, kokį pavojų kelia šie radiniai, praneša ITAR-TASS.

Rudeninės vėtros – negailestingos Palangos paplūdimiams. Jūros bangų skalaujami krantai nyksta, o vietomis susidarė net poros metrų skardis. Palangos paplūdimys, dar vasarą vietomis siekęs iki 70 metrų pločio, dabar nuo tilto link Ražės upelio žiočių – gerokai susiaurėjęs. Vietomis susidarė dviejų metrų skardis. Jūra atidengė ir vamzdį, kuriuo kažkada jūros vanduo buvo pumpuojamas į Jūratės baseiną.

Palangos verslininkai sako, kad norintieji didžiąsias metų šventes sutikti kurorte domėtis nakvyne pradėjo gerokai anksčiau nei paprastai – jau užsakyta apie pusė vietų viešbučiuose. Neringoje kol kas užsakymų nedaug, jie esą pasipila nuo gruodžio vidurio. Jau penktadienį Palanga nušvis šventinėmis šviesomis ir spalvomis – žadama, kad šiemet kurortas bus papuoštas naujomis, ypač gražiomis dekoracijomis. Didžiosioms metų šventėms rengiasi ir kurorto verslininkai.

Jungtinė Baltijos jūros mokslinių tyrimų programa BONUS paskelbė konkursą moksliniams tyrimams, skirtiems gyvybingos Baltijos jūros ekosistemos valdymui atlikti ir įgyvendinti inovatyvių technologinių sprendimų projektus. Ketverių metų mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti numatyta skirti 31 mln. eurų, inovacijoms ir naujiems technologiniams sprendimams – 7 mln. eurų.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Spalio 5 dieną vyko NATO komiteto Mokslas taikai ir saugumui bendro Lietuvos ir Rusijos mokslininkų projekto „Galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje neigiamų pasekmių mažinimas“ pristatymas, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Baltijos jūrą supančiose šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, kiekvieną dieną joje plaukioja apie 2 tūkst. laivų, kasmet čia sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies. Bet apsupta šalių, kuriose išvystyta ekonomika ir žemės ūkis, Baltijos jūra, ją tiriančių mokslininkų teigimu, viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje: iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša kasmet suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų.

Baltijos jūrą supančiose šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, kiekvieną dieną joje plaukioja apie 2 tūkst. laivų ir kasmet joje sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies. Bet įvairių kenksmingų junginių koncentracija Baltijos jūroje yra gerokai didesnė, negu Šiaurės jūroje ar Atlanto vandenyne, o  mūsų jūros dugne tebetūnančių tūkstančiai iprito bombų apvalkalas baigia sudilti.

Dėl prastų orų gausesnių pirkėjų Palangos gintaro meistrai sako sulaukę tik rugpjūtį. Vieni jų skundžiasi prastu uždarbiu, kiti prisipažįsta – iš gauto pelno pragyvensią iki kitos vasaros. Dabar J. Basanavičiaus gatvėje dažniau sutiksi krypuojančias antis nei į paplūdimį skubančius poilsiautojus. Ir prekiautojų gintaru liko vos vienas kitas. Tautodailininkai sako, kad prekyba šią vasarą buvo pagyvėjusi tik rugpjūtį. Tuomet per dieną pasisekdavo uždirbti po kelis šimtus litų.

Baltijoje kasmet sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies, bet jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.

Jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, „svetimšaliai“ jūros gyvūnai naikina vietinius, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių. Apsupta šalių, kuriose išvystyta ekonomika ir žemės ūkis, Baltijos jūra, ją tiriančių mokslininkų teigimu, viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ji kenčia nuo cheminių ir sintetinių medžiagų, naftos produktų, kurie į jūros vandenį patenka iš laivų, uostų, terminalų.

Paslaptingas apvalus objektas, praėjusią vasarą aptiktas ant Baltijos jūros dugno ir iš išorės priminęs Hano Solo laivą iš „Žvaigždžių karų“ kino filmo, iki šiol nedavė ramybės fantastikos mėgėjams. Rimtų mokslinių ekspedicijų prie objekto kol kas nebuvo, todėl nėra ir jokių reikšmingų faktų. Tai fantazijoms suteikė išties neprastą platformą.

Lietuvos pajūris – ideali vieta. Ne tik atostogoms, bet ir pasimatymams ar vienos nakties nuotykiams.  Vyrai čia atvažiuoja medžioti moterų, o pastarosios šiai medžioklei ruošiasi. Garsi ir turtinga prezidentienė Kristina Brazauskienė – nuolatinis pagyvenusių viengungių taikinys ir ypač geidžiamas laimikis. „Man atrodo, kad su manim visi labai pagarbiai elgiasi, atpažįsta. Nesiskundžiu dėmesiu, nes jis taktiškas, korektiškas“, – šio trečiadienio vakarą 20.45 val.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.