balsavimas internetu

Rugpjūčio 21 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užbaigė viešojo pirkimo procedūrą ir pasirašė sutartį dėl internetinio balsavimo galimybių studijos atlikimo. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, šią studiją atliks jungtinės veiklos pagrindu veikianti UAB „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.

Internetinio balsavimo galimybės renkant Seimą ar Prezidentą Lietuviai nebesulauks bent jau artimiausių kelių metų laikotarpiu. Vyriausybė neapibrėžtam laikui atsisakė internetinio balsavimo idėjos. Nors tokio balsavimo būdo pageidavo ir užsienyje gyvenantys lietuviai bei dalis jaunimo, nuspręsta, kad užtikrinti visiško kibernetinio saugumo bent kol kas neįmanoma. Teisingumo ministras prabilo apie grėsmes ir įsilaužimus, kuriais pasiskundė kitos valstybės.

Vyriausybė ketina galutinai atsisakyti idėjos Lietuvoje įvesti balsavimą internetu per įvairius rinkimus. Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, plano atsisakoma pasaulyje augant kibernetinio saugumo grėsmėms. Per posėdį trečiadienį Vyriausybė ketina išbraukti iš savo priemonių plano ketinimus sukurti balsavimo internetu informacinę sistemą ir pakeisti rinkimų įstatymus, kad toks balsavimas būtų galimas.

Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį pritarė projektui, kuris duotų pradžią balsavimo internetu sistemos sukūrimui. Posėdyje teisingumo ministrė Milda Vainiutė pabrėžė, kad įvedus internetinį balsavimą nedingtų dabar esančios balsavimo galimybės.

Jau ne vienerius metus apkalbamas dvigubos pilietybės klausimas, panašu, gali gali sulaukti naujo dėmesio. Valstiečių siūlymas organizuoti referendumą 2019 metais, kartu su Prezidento rinkimais, gali būti rengiamas net kelias dienas, ir dar pirmą kartą naudojant elektroninį balsavimą. Tačiau, anot Vyriausiosios rinkimų komisijos, tai nebūtinai didins aktyvumą, o ir kainuos daug.

Teisingumo ministerija žada nenusileisti dėl internetinio balsavimo po to, kai Seimas kovą atmetė įstatymo projektą, kuris įtvirtintų balsavimo internetu Lietuvoje principus. Ministras Juozas Bernatonis žada, kad naujas projektas bus pateiktas dar šios kadencijos Seimui. „XVI-osios Vyriausybės programoje yra aiškiai pažymima, kad Lietuvoje turi atsirasti internetinis balsavimas.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta Teisingumo ministerijos parengtam įstatymo projektui, reglamentuojančiam balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą. „Jeigu šiam įstatymo projektui pritars Seimas, iki 2018 metų pavasario bus parengtos Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Prezidento rinkimų ir kitų su rinkimais susijusių įstatymų pataisos, kuriose būtų įteisintas elektroninis balsavimas“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pirmadienį pasitarime Vyriausybė pavedė Teisingumo ministerijai parengti įstatymo projektą, reglamentuojantį balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą. Šiuo projektu bus siekiama nustatyti teisines ir organizacines prielaidas balsavimo internetu Lietuvoje įteisinimui, taip pat numatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo pagrindus, jos funkcinius ir saugumo reikalavimus.

Seimo komitetams nepritarus siūlymams dėl balsavimo internetu įteisinimo, Teisingumo ministerija parengė naujas pataisas, kuriomis esą būtų „visapusiškai pasirengta balsavimui internetu Lietuvoje ir sudarytos prielaidos naujos balsavimo formos įteisinimui“. Ministerija nurodo, kad naujos pataisos sudarytų įstatyminį pagrindą steigti balsavimo internetu informacinę sistemą ir ją testuoti.

Seimui ketvirtadienį dar kartą planuojama pateikti siūlymą dėl balsavimo internetu rinkimuose bei referendumuose įteisinimo. Socialdemokratų teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus parengti įstatymų pataisų projektai įtraukti į internetinio balsavimo įteisinimą remiančio opozicinio Liberalų sąjūdžio darbotvarkę.

Nors anksčiau buvo numatyta, kad šią savaitę plenariniai posėdžiai nebus rengiami, antradienio vidurdienį parlamentarai rinksis į neeilinę Seimo sesiją. Jos darbotvarkėje vienas klausimas – dėl balsavimo internetu. „Norime, kad jau šį gegužį vyksiančiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose rinkėjai galėtų balsuoti internetu, todėl neeilinės sesijos darbotvarkėje skubos tvarka svarstysime ir, tikiuosi, priimsime visus tam reikalingus įstatymų pakeitimus“, – naujienų portalui balsas.

„Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose sistemos diegimą koordinuojančiai darbo grupei buvo pateiktas derinti balsavimo internetu informacinės sistemos reikalavimų projektas. Parengus šį dokumentą, atsiras galimybė pradėti diegti pačią sistemą bei ruoštis jos bandymams.  „Galima teigti, jog sistema, jos veikimo principai ir struktūra, atskirų sistemos dalių tarpusavio sąsajos, yra baigtos planuoti.

Balsavimo internetu problemos susijusios ne su galimybe, kad kas nors suklastos rinkimų rezultatus virtualioje erdvėje. Pagrindinės bėdos yra žemiškesnės. Taip mano šios srities specialistas Markas Dolgovas.

Kompiuterių ekspertai demonstracinėje balsavimo internetu sistemoje „iVote“ teigia aptikę saugumo požiūriu silpnų vietų. Balsavimą internetu Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau iškeliant kaip kone pagrindinę priemonę demokratijos plėtrai, atsiranda būtinybė kritiniu žvilgsniu įvertinti šio metodo privalumus ir trūkumus, sakoma VšĮ „Konstitucinių teisių gynimo agentūra“ pranešime.

Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV-asis Seimas Lietuvos valdžios atstovams uždavė ne vieną nepatogų klausimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė „Balsas.lt savaitei“ sakė esanti įsitikinusi, kad vienas svarbiausių užsienio lietuviams klausimų – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime užsienyje gyvenantiems lietuviams leistų galimybė balsuoti internetu. „Gaila, kad Seimas nesiryžta žengti šio žingsnio. Mūsų atstumai dideli, balsavimo laikas labai trumpas, tai dažnai daugelis mūsų žmonių net negali nuvažiuoti balsuoti. Mes prašėme, kad leistų balsuoti internetu nors mūsų apygardoje, pirmoje“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešinti R. Narušienė.

Kompiuterių tinklų specialistas iš Londono Andrius Kasparavičius tikina, kad šiais laikais techninėmis priemonėmis neįmanoma užtikrinti visiško balsų perdavimo ir skaičiavimo saugumo. Jis kelia hipotezę, kad privatumas ir saugumas kol kas yra nesuderinamos sąlygos virtualiojoje erdvėje. – Kodėl nepritariate elektroniniam balsavimui? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo A. Kasparavičiaus. – Pirmiausia reikia kalbėti apie balsavimo slaptumo ir rezultatų saugumo užtikrinimą.

Antradienio vidurdienį, kepinant saulei ir varginant karščiui, dvi grupės jaunuolių, „apsiginklavę“ garsiakalbiais ir plakatais, Nepriklausomybės aikštėje diskutavo apie elektroninio balsavimo naudą ir pavojus. „Elektroninis balsavimas – pavojus demokratijai!“ – Protestuotojų rankose skelbė didžiulis plakatas. „Ar žinote, kad balsuodami internetu netenkate Konstitucijoje įtvirtintos teisės į slaptą balsavimą?“ – Balsavimo šalininkų per garsiakalbį klausė oponentai.

Pasaulio lietuviai norėtų, kad užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams būtų sudaryta galimybė balsuoti internetu ir ragina parlamentą greičiau apsispręsti dėl šio klausimo. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininko nuo PLB, JAV LB Vyto Maciūno, internetinis balsavimas palengvintų rinkimų procesą. Jis pateikė Amerikos lietuvių pavyzdį, kai PLB vadovybė renkama internetu. „Tai palengvina ir priartina prie išrinkimo savo struktūrų.

Liberalų ir centro sąjunga mėgina įteisinti balsavimą internetu, įrodinėdami, kad nenorintieji atlikti pilietinės pareigos tuomet ūmai taps pilietiškais. Nori siekti pažangos Seime ką tik vėl žlugo mėginimas įteisinti balsavimą internetu. Tuo pasipiktino Liberalų ir Centro Sąjungos nariai, įsitikinę, kad tai padidintų rinkėjų aktyvumą. Jie remiasi vieninteliu Estijos pavyzdžiu ir siūlo bėgti „priešaky progreso“, nors kitos demokratinės šalys to daryti neskuba.

Vėl į darbotvarkę grąžinamas sumanymas įteisinti balsavimą internetu. Skamba gražiai, pažangiai ir blizgančiai. Pasakojami privalumai: visiems patogu, netrukdo blogas oras, tad padidės aktyvumas ir visi, kas nepilietiški, taps labai pilietiškais, atsiplėš net nuo porno puslapių ir online žaidimų ir suskubs atsakingai išsirinkti geresnę valdžią. Kitas argumentas – estai pabandė ir jiems patiko.

Seimas pradės svarstyti Susisiekimo ministerijos siūlymą įteisinti galimybę piliečiams balsuoti elektroniniu būdu Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimuose, taip pat referendumuose. Tokiam siūlymui jau yra pritarusi Vyriausybė. „Balsavimas internetu – geras būdas padidinti rinkėjų aktyvumą.

Nei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), nei Informacinės visuomenės plėtros komitetas, įgyvendindami Balsavimo internetu diegimo programą, neįvertino būsimos informacinės sistemos kainos ir naudos santykio. Todėl yra rizika, kad išleistos lėšos nesumažins rinkimams organizuoti skirtų išlaidų, o galbūt jas net padidins, teigia Valstybės kontrolė. Prieš kelerius metus Balsavimo internetu diegimo programai buvo numatyta išleisti 2 mln. Lt, tačiau iki šiol išleista 650 tūkst.