Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tikina, kad esminis dalykas yra didelis piliečių aktyvumą. Nes norint pakeisti Konstituciją reikia, kad už tai pasisakytų daugiau, nei 50 procentų visų Lietuvos piliečių.
„Šitą referendumą surengus šiandien, tomis priemonėmis, kuriomis rengtume, tiesiog jis neduotų rezultato. Jei į Prezidento rinkimus susirenka daugiau, nei 50 procentų, bet čia reikia virš 50 procentų teigiamai balsuojančių. Tai mes praktiškai turime galvoti, kad į referendumą turėtų ateiti 65 – 70 procentų žmonių, vertinant tai, kiek yra neigiamai vertinančių, pagal sociologines apklausas. Tai galbūt pirmą sykį išbandyti galimybę balsuoti internetu. Galbūt dar daryti išimtį ir priimti specialų sprendimą, kad balsavimas tęstųsi ne vieną dieną. Turime priimti šiuos sprendimus tam, kad turėtume tinkamą žmonių skaičių, kad tas referendumas būtų teigiamas“, - teigia frakcijos seniūnas.
„Jeigu mes darytume jį kaip atskirą, nesiedami jo su jokiais rinkimais, tai tokiu atveju jis galėtų vykti ir kitais metais. Jei mes siesime su rinkimais, tai tokiu atveju tik su 2019 metų Prezidento rinkimais“, - teigia R. Karbauskis.
Būtų galimybė išbandyti elektroninį balsavimą
Valstiečių frakcijos ir Emigracijos komisijos narys Mindaugas Puidokas teigia, kad būtent šiuo referendumu būtų galima išbandyti ir elektroninį balsavimą.
„Dvigubos pilietybės klusimas yra apibrėžtas Konstitucijos pirmajame skirsnyje. Pakeitimui šiame skirsnyje yra galimi tik šaukiant referendumą. Rinkėjų šiai dienai VRK duomenimis turime apie pustrečio milijono, tai tikrai didžiulis iššūkis. Reikėtų jį jungti prie rinkimų, į kuriuos ateina daugiausiai rinkėjų, tai turbūt Prezidento rinkimai. Ir galbūt netgi pasinaudojant gerąja patirtimi iš kitų referendumų, kurie buvo, tai mes galėtume pratęsti balsavimo laiką ir leisti ateiti gal net savaitę laiko pasirašyti referendume. Tokiu būdu surinkti reikiamą balsų kiekį. Papildomas priemonės dar galėtų būti, jei jau būtume pasirengę, elektroninio balsavimo galimybes. Tai būtų ir gera galimybė prasitestuoti šitoje vietoje, kadangi elektroninis parašas pas mus sėkmingai veikia. ES kontekste išsiskiriame šiuo atžvilgiu“, - situaciją vertina M. Puidokas.
Lieka daug neatsakytų klausimų
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė teigia, kad Lietuvoje kelių dienų referendumas buvo rengtas tik kartą. Tačiau jei ilgesnis, nei kelių dienų referendumas iš tikrųjų būtų organizuojamas, visų pirma reikėtų atsakyti į daugelį klausimų dėl skiriamų lėšų.
„Prisimenu, kad mes referendumą tokį daugiadienį turėjome berods tik vieną kartą - prieš stojimą į Europos sąjungą. Tada buvo gegužės 10 – 11 dienomis, šeštadienį ir sekmadienį vyko balsavimas. Tada, pavasarį buvo sudaromos sąlygos, kad rinkėjas atitinkamai galėtų pasirinkti, kurią dieną jam patogiau. Tada su rinkimais referendumas buvo surengtas. Jeigu norima padidinti rinkėjų aktyvumą, referendumas organizuojamas su rinkimais, tai sutaupo lėšų. Bet jei nori organizuoti referendumą 7 dienas, tai išlaidos gerokai išaugs. Reikės papildomų lėšų kiekvienai dienai komisijų nariams atlyginimus mokėti. Dar klausimas lieka, kiek tų dienų būtų, kiek narių, komisijų. Kokios darbo valandos. Tai tikrai turėtume daugiau išlaidų, nei vieną dieną organizuojant kartu su rinkimais“, - sako L. Matjošaitytė.
Piliečių aktyvumo neužtikrintų
VRK pirmininko pavaduotoja paklausta, ar toks būdas pasiteisintų, siekiant prie balsadėžių sukviesti kuo daugiau piliečių, visgi sako, kad praktika rodo ką kita.
„Lietuvoje tokios praktikos nėra, tik tas ES referendumas. Nes visi kiti vyko tik vieną dieną. Užsienio valstybėse, net ir tas pats „Brexit“ irgi vieną dieną buvo organizuotas. Ar tai padidintų rinkėjų aktyvumą? Visgi klausimas, nes jungiant su Prezidento rinkimais, kaip rinkėjas pasirinktų eiti balsuoti: rinkimų sekmadienį, ar atskirai rinktis balsavimą referendume kažkurią iš savaitės dienų ir dar sekmadienį eiti balsuoti rinkimuose. Praktika ir statistika rodo, kad kuo daugiau rinkėjų reikia atvykti balsuoti, tuo aktyvumas mažėja. Bet sunku pasakyti, kaip būtų pas mus, nes tokia praktika pas mus dar nebuvo taikoma. Bet gali būti ir taip, kad turėsime keletą dienų, kur aktyvumas rinkėjų nebūtų didelis“, - prognozuoja VRK pirmininko pavaduotoja.
Tačiau ir dėl internetinio balsavimo L.Matjošaitytei klausimų dar kyla. „Mes apie internetinį balsavimą kalbame daugiau, nei 10 metų. Visada mums pritrūksta tos politinės valios sprendimus priimti. Jeigu bus nuspręsta, kad 2019 metais mes turėsime balsavimą internetu, tai VRK tokį sprendimą turės vykdyti ir organizuos balsavimą internetu. Žinoma, kitas klausimas, kaip tas balsavimas turėtų vykti, nuo ko turėtume pradėti. Ar nuo išankstinio balsavimo, pasibandant kaip tai veikia, ar nuo balsavime referendume internetu, ar nuo balsavimo užsieniečiams galimybės suteikimo“, - tv3.lt pasakoja L.Matjošaitytė.
Svarbu ne ekonominiai sprendimai
Dvigubos pilietybės klausimas yra dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos plano stabdyti emigraciją. Partija kviečia šį susitarimą pasirašyti ne tik partijoms, bet ir visuomeninėms organizacijoms, asocijuotoms struktūroms.
„Yra siūlymas, kad būtų sukurtas nacionalinis sutarimas, pasirašytas dėl migracijos ir demografijos politikos, tai būtų susitarimas ne politinių partijų, o susitarimas, kurį pasirašytų ir politinės partijos, ir visuomeninės organizacijos, ir visi tie, kuriems šios problemos svarbios“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
„Politinę lyderystę šiuo klausimu prisiims Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tai labai svarbu tam, kad būtų sujungtos visos visuomenės pastangos, nežiūrint į politinius požiūrius, diskusinius klausius, skirtingus matymus, nes šioje vietoje, migracijos politikoje, turime suprasti, kad nebėra galimybių tęsti tarpusavio ginčų“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
Pasak R.Karbauskio, dokumentą pasirašymui tikimasi parengti gegužę, tačiau laiko bus skirta tiek, kiek reikės susitarimui pasiekti. „Jei mes gegužės mėnesį tą dokumentą turėsim, manau, kad būtų labai gerai. Nemanau, kad šioje vietoje reikėtų šnekėti apie datas, mes turime apsibrėžti, kad turime turėti, kokybišką, pilną turinio dokumentą, ir kiek tam reikės laiko, tiek turi būtų. Terminas šioj vietoj tikrai nieko nereiškia, jei mes tokį dokumentą pasirašysim kaip 2015 metais, be turinio, be aktyvaus visuomenės dalyvavimo jame, tokiu atveju naudos iš to susitarimo neturėsime jokios“, – kalbėjo „valstiečių“ frakcijos seniūnas.
Klausiamas, kokios būtų pagrindinės priemonės siekiant grąžinti išvykusius bei sustabdyti emigruojančius, LVŽS lyderis sakė, kad reikia kalbėti ne vien apie ekonominius sprendimus.
„Kartais per daug dėmesio skiriama kalbai apie tai, koks turėtų būti minimalus atlyginimas, kad žmonės čia jaustųsi geriau. Daug žmonių turi tikrai labai dideles pajamas ir emigruoja, jie emigruoja ne dėl pajamų trūkumo, o todėl, kad čia jaučia tam tikrą nepasitenkinimą, trūksta teisingumo jausmo valstybėj. Žmogus turi jaustis saugus, pakankamai aprūpintas ir socialine prasme saugus, ir kultūros, švietimo kokybė labai svarbi“, – sakė „valstiečių“ vadovas.
Praėjusią savaitę apie siekį parengti nacionalinį susitarimą pranešę „valstiečiai“ sakė sieksiantys emigracijos ir reemigracijos bei migracijos srautų teigiamo balanso, efektyvios demografinės politikos, dvigubos pilietybės įteisinimo.
Statistikos departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, o per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų.
