m. puidokas

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Proteste prieš ribojimus neskiepytiems asmenims, kuris vėliau peraugo į riaušes, ant scenos sveikinimo kalbas sakė įvairūs žmonės – ir teisti asmenys dėl antivalstybinių veikų, ir Seimo nariai, europarlamentarai. Pastarieji teigia nepasidomėję, kad prastos reputacijos asmenys taip pat kalbės susirinkusiai miniai. Pasak jų, būtent prastos reputacijos asmenų kalbos galėjo išprovokuoti piktybiškus žmonių veiksmus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pripažįsta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, atlikdami kratą Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinete, naudojo prievartinius veiksmus. Jos teigimu, tyrimą vykdanti prokuroras leidimo naudoti prievartinius veiksmus nebuvo davęs.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo nariui Matui Maldeikiui pranešus, kad Darbo partijos frakcijos atstovo Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius siūlė jam 50 tūkst. eurų kyšį, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ketvirtadienį sulaikė patį padėjėją ir su teismo sankcija atliko kratą parlamentaro kabinete. Kratos metu tarp M. Puidoko ir STT pareigūnų kilo grumtynės.

Generalinė prokuratūra patikino, kad dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką bus atliekamas vidinis patikrinimas. „Negalėčiau per daug detaliai aiškinti, kokios procesinės prievartos ar kokios jėgos priemonės buvo panaudotos prieš Seimo narį. Reikėtų palaukti, nes procesiniai veiksmai dar vyksta, tie patys pareigūnai, kurie atliko tuos veiksmus, turėtų pateikti savo paaiškinimus apie šitą įvykį, kaip viskas vyko.

Seime antradienį ketinant pristatyti Partnerystės įstatymą, dalis parlamentarų reikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Vis dėlto balsavimu Seimo nariai nusprendė klausimą palikti darbotvarkėje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime pateiks Partnerystės įstatymo projektą. Juo norima įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Paskirtoji lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė neatvirauja apie savo asmeninį gyvenimą. Tačiau po replikų Seimo posėdžių salėje dėl jos seksualinės orientacijos viešai pasakė gyvenanti su partnere. Ketvirtadienį Seimas slaptu balsavimu pritarė skirti Žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę naująją lygių galimybių kontroliere.

Seimo posėdžių salėje girdėti dalies parlamentarų kritika kandidatei į lygių galimybių kontrolieres Birutei Sabatauskaitei. Seimo narys Mindaugas Puidokas kelia klausimus dėl jos seksualinės orientacijos.  Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Per plenarinį Seimo posėdį ketvirtadienį paskelbta, kad parlamente susikūrė nauja frakcija „Lietuvos gerovei“, jos seniūnu išrinktas tvarkietis Vytautas Kamblevičius.

Bręsta neteisėto naudojimosi asmens duomenimis skandalas, kuris ne itin rūpi tai reguliuojančioms šalies institucijoms. Į vilniečio elektroninio pašto dėžutę, kurią, pasak jo, naudoja tik bendravimui su valstybinėmis institucijomis, atskriejo ir rinkiminė agitacija. Dėl šio galimai neteisėtai gauto laiško iš Seimo nario Mindaugo Puidoko skundo sulaukusi Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija įvykdė tyrimą. M. Puidokas pripažintas kaltu, o jam skirtas papeikmas.

Kai visuomenę krečia jautrios rezonansinės istorijos, kaip keturmečio Matuko nužudymas, smurtas prieš septyniolikmetę jurbarkietę ar Kručinskų šeimos drama, politikai stengiasi nelikti nuošalyje. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai svarsto, kiek toks įsitraukimas nuoširdus ir naudingas, o kiek tai – lazda, politikui smogsianti kitu galu. Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę aplankė Kauno klinikose gydomą žiauriai sumuštą merginą iš Jurbarko.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį parlamentarą Mindaugą Puidoką pripažino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, kai kandidatuodamas į prezidentus jis rengė spaudos konferencijas Seime. VRK nustatė, kad kampanijos metu M. Puidokas surengė šešias spaudos konferencijas Seime, palyginimui – pernai buvo surengta tik viena. Anot VRK, trijose iš šešių rinkimų kampanijos metu surengtų spaudos konferencijų M. Puidokas pasisakė su rinkimais tiesiogiai susijusiais klausimais.

Penktadienį prezidento rinkimuose iš anksto balsavęs kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas sako besitikintis patekti į antrą turą. „Galvoju, kad turiu galimybę kautis dėl patekimo į antrą turą“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Puidokas.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Iš dvylikos pretendentų į prezidento postą teliko devyni – tik jiems pavyko surinkti būtinus 20 tūkst. parašų, kurie reikalingi norint tapti kandidatais į prezidentus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su devyniais kandidatais. Ketvirtadienį baigėsi parašų teikimo terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rekordininkė I. Šimonytė Absoliučiai daugiausiai parašų surinko Seimo narė Ingrida Šimonytė, pralenkusi net prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Parlamentaras Mindaugas Puidokas keliems galimiems varžovams prezidento rinkimuose siūlo vienyti jėgas – kelti vieną kandidatą. Per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį M. Puidokas su tokiu siūlymu kreipėsi filosofą Arvydą Juozaitį, Seimo narį Naglį Puteikį, europarlamentarą Valentiną Mazuronį. A. Juozaitis tokią galimybę atmeta, o V. Mazuronis sako esąs linkęs tartis.

Po daugiau nei metų svarstymo, kas sieks prezidento posto, pirmadienį paaiškėjo galutinis kandidatų sąrašas, jame net 15 pavardžių. Portalas tv3.lt kviečia trumpai susipažinti su visais kandidatais ir jų veikla. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius – jų šiuo metu yra penkiolika.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija antradienį iš savo gretų pašalino apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbusį Mindaugą Puidoką. Iš 43 posėdyje buvusių frakcijos narių už M. Puidoko pašalinimą slaptame balsavime buvo 38 parlamentarai. Du biuleteniai buvo sugadinti, trys frakcijos nariai balsavo prieš. „Valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis pareiškė, jog M. Puidokas neteks pareigų Seimo struktūrose.

Seimo narys Mindaugas Puidokas paskelbė, kad pasitraukia iš valstiečių gretų ir sieks Lietuvos prezidento posto. Portalo tv3.lt kalbinti politologai mano, kad šis politiko žingsnis yra veikiau reklama sau, o ne rimtas pretendavimas valdyti šalį.  „Stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė M. Puidokas.

Šalį sujaudinusi drama dėl įvaikinimo į Naująją Zelandiją tęsiasi. Lietuva nesužinos, ką nusprendė Vilniaus apylinkės teismas, ir kas globos 9-metę kaunietę. Teismas, savo verdiktą skelbė neviešai, net mergaitės brolis nežino, koks jos sesers likimas. Anot Vilniaus apygardos teismo, taip saugoma vaiko teisė į privatų gyvenimą. Vilniaus apygardos teismas 9-metės kaunietės tarptautinio įvaikinimo bylą iš esmės nagrinėti pradėjo beveik prieš savaitę.

Seimo narys valstietis Mindaugas Puidokas aktyviai dalyvaujantis mažametės iš Kauno įvaikinimo dramoje, sako, kad viena iš priežasčių, kodėl mergaitės negali globoti jos kitas brolis, šiuo metu gyvenantis Norvegijoje, yra ta, kad ten – nesaugu. Kiek anksčiau kitas mažametės brolis Arūnas Lesčiauskas, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pateikė dokumentus dėl sesers globos, bet mergaitė turi dar vieną brolį Edvardą, kuris su savo šeima gyvena Norvegijoje.

Vaikus nuskriaudusiems ar įtarimų sulaukusiems tėvams ministras Linas Kukuraitis siūlo pagalvę. Taip jis vadina naują 4 savaičių terminą, per kurį leis tėvams pasitaisyti. Ministras griežtai prieš pusšimčio parlamentarų siūlomą smurto sąvokos keitimą, jam pritaria ir Vyriausybė. Tačiau dešimtys parlamentarų vis vien aiškina, kad pagalvės nepakanka ir vaikų negalima atimti, net jei tėvai kartais ir pasiūlo paragauti beržinės košės.

Siūlymas išplėsti vietų, kur draudžiama rūkyti, sąrašą valstybės institucijoms kelia klausimų dėl įgyvendinimo. Abejonių dėl to, kas kontroliuotų naujus apribojimus, išsako Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, policija. Pagal Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Mindaugo Puidoko Seime įregistruotas pataisas, siūloma drausti rūkyti dešimties metrų atstumu aplink restoranus, kavines, barus, kitas viešojo maitinimo įstaigas, klubus, interneto kavines, lošimo namus.

Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) susiklostė palanki situacija Lietuvai siekti atsisakyti laiko sukiojimo, teigia Vyriausybės atstovai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje jau pareiškė, kad Lietuva nebenori persukti laiko, o artimiausiu metu Vyriausybė planuoja oficialiai priimti sprendimą kelti šį klausimą ES mastu. „Vyriausybė ketina arba kitą savaitę, arba dar kitą svarstyti tą klausimą, priimti sprendimą ir pradėti procedūrą.

Seimas sutiko svarstyti žemdirbiams palankią įstatymo pataisą, kuri leistų jiems dalį – 1/20 dirbamos žemės įsigijimo išlaidų atskaityti iš žemės ūkio veiklos pajamų. Parlamentarai ketvirtadienį pritarė tokiai „valstiečių“ Mindaugo Puidoko ir Agnės Širinskienės parengtai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 20. Galutinis balsavimas vyks vėliau.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis skambina pavojaus varpaus – nesutarimai dėl alkoholio prekybos ir reklamos griežtinimo gali sutrukdyti priimti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas kreipiasi į vadinamosios „Skvernelio frakcijos“ narius ir ragina tartis. Pastarieji atkerta apie tokią frakciją negirdėję ir į kompromisą leistis nežada.

Jau ne vienerius metus apkalbamas dvigubos pilietybės klausimas, panašu, gali gali sulaukti naujo dėmesio. Valstiečių siūlymas organizuoti referendumą 2019 metais, kartu su Prezidento rinkimais, gali būti rengiamas net kelias dienas, ir dar pirmą kartą naudojant elektroninį balsavimą. Tačiau, anot Vyriausiosios rinkimų komisijos, tai nebūtinai didins aktyvumą, o ir kainuos daug.

„Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė dar labiau destabilizuoja ir taip chaose bei kraujyje paskendusį Artimųjų Rytų regioną. Galima sakyti, kad šių dviejų šalių konfliktas priartėjo prie tiesioginio karo kilimo grėsmės, nes trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jemene ir Sirijoje, abi valstybės jau kariauja bei remia skirtingas puses“, – dėmesį į esamą situaciją Artimuosiuose Rytuose atkreipia politologas Mindaugas Puidokas, pažymėdamas, kad tokie patys veiksmai vyko ir per konfliktus Irake, Libane...