Kratos metu tarp M. Puidoko ir STT pareigūnų kilo grumtynės. STT teigia, kad atliko paties M. Puidoko asmens kratą bei siekė paimti tyrimui reikšmingus mobiliuosius telefonus, tačiau kadangi politikas nevykdė pareigūnų reikalavimų, priešinosi, telefonai buvo paimti prievarta.
Pats M. Puidokas suskubo pirmas iš plenarinių posėdžių salės pareikšti, kad esą STT pareigūnai prieš jį smurtavo: smaugė, suplėšė drabužius, sudraskė rankas. Jis neminėjo, kad pareigūnams nenorėjo ko nors atiduoti.
Kiek vėliau iškvietus į Seimą generalinės prokurorės pavaduotoją Gintą Ivanauską, pastarasis sulaukė Darbo partijos frakcijos klausimų, ar toks pareigūnų elgesys su Seimo nariu yra galimas.
Konsntitucinės teisės ekspertai Dainius Žalimas ir Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo nario imunitetas nėra skirtas trukdyti įrodymų rinkimui, jeigu yra išduotas teismo leidimas atlikti patalpų, asmens kratą ar paimti tyrimui reikiamus daiktus.
Bet Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako abejojantis, ar teismas tikrai leido atlikti Seimo nario asmens kratą, nes pats Seimo narys šiuo metu nėra įtariamasis, sulaikytas tik jo padėjėjas.
Kiek Seimo narį saugo imunitetas ir nuo ko?
Konstitucijoje teigiama, kad „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“. Tai vadinama Seimo nario imunitetu.
Paprastai, kai norima pateikti įtarimus Seimo nariui, generalinis prokuroras atvykstą į Seimą ir paprašo sutikimo patraukti parlamentarą atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Seimo Statutas šiek tiek praplečia aiškinimą, nes priduria, kad parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, suvaržoma jo laisvė, išskyrus jeigu politikas užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti).
Konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius aiškina, kad Seimo nario imunitetas skirtas ne tam, kad būtų trukdoma surinkti įrodymus, o tam, kad su parlamentaru nebūtų galima susidoroti dėl jo politinės veiklos.
„Seimo narys turi imunitetą, bet imunitetas turi paskirtį. Jo paskirtis – apsaugoti Seimo narį nuo nepagrįsto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo, laisvės suvaržymo ir panašiai. Kitaip tariant, imunitetas skirtas tam, kad jokios kitos institucijos, pareigūnai negalėtų susidoroti su Seimo nariu dėl jo, kaip Seimo nario, politinės veiklos. Būtent politinės veiklos. Bet jeigu asmuo įtariamas darantis nusikaltimą ar panašiai, tai reikia surinkti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tą faktą. Renkant įrodymus nereikia iš anksto kreiptis į Seimą ir gauti sutikimo atlikti kratą, poėmius, paimti dokumentus ir panašiai, nes tuomet Seimo nario nebūtų galima patraukti atsakomybėn. Kol Seimas spręs ar sutikti, kad būtų atlikti veiksmai, visi tie dokumentai ar įrodymai bus paprasčiausiai sunaikinti“, – teigia profesorius V. Sinkevičius.
Savo žodžius pašnekovas argumentavo 2020 metais priimtu Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriame buvo išaiškintos teisėjų imuniteto ribos. Pagal analogiją, Konstitucinio Teismo aiškinimą galima taikyti ir Seimo nariams.
„Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuriame aiškino teisėjų imuniteto apimtį ir ribas. Jis tuomet konstatavo, kad imunitetas skirtas užtikrinti teisėjo nepriklausomumą. Bet tai nėra jokia kliūtis atlikti kratą teisėjo namuose, darbo patalpoje, automobilyje ar dar kitur, atlikti poėmius. Konstitucinis Teismas leido tokius veiksmus“, - teigia konstitucinės teisės ekspertas.
„Negalima prisidengti imunitetu arba taip interpretuoti imunitetą, kad jis neleistų surinkti įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių Seimo nario atsakomybę. Aišku, riba yra trapi, bet manau prioritetą turime atiduoti racionaliam aiškinimui. Seimo narys pats turi būti suinteresuotas, kad visos abejonės būtų išsklaidytos“, - pridūrė profesorius V. Sinkevičius.
Pašnekovas teigia nesuprantantis, kodėl Seimo narys turi atsisakyti pateikti dokumentus, atiduoti telefoną ar kompiuterį, jeigu pareigūnai turi teismo sankciją ir siekia patikrinti visas aplinkybes: „O tai kaip kitaip surinkti įrodymus?“.
Pasak V. Sinkevičiaus, vėliau Seimo narys galės gintis ir sakyti teisme, kad įrodymai prieš jį esą surinkti neteisėtai, o jau tuomet teismas spręs, kiek jo žodžiuose esama tiesos.
Panašiai teigia ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: „Konstitucinio Teismo nutarime aiškiai buvo pasakyta, kad imunitetas turi būti suprantamas siaurinamai. Jis neskirtas piktnaudžiavimui. Šiuo atveju ir asmens neliečiamumas neskirtas piktnaudžiavimui ir negali būti naudojamas neteisėtiems veiksmams. Taigi vienintelis klausimas yra toks: teisėti buvo pareigūno nurodymai ar neteisėti? Tai yra, ar jie veikė pagal teismo sankciją. Jeigu taip, daryčiau paprastą išvadą – pareigūnai turėjo teisę prievartą paimti daiktus, jeigu juos atsisako atiduoti“.
Teisininko teigimu, asmens neliečiamumas net ir tarptautinėje teisėje nėra suprantama kaip absoliuti ir suteikia pagrindą pareigūnams veikti.
„Taigi jeigu asmens krata buvo sankcionuota, tai yra teisėtas veiksmas ir Seimo narys neturi dengtis asmens neliečiamybe, kad užkirstų tam kelią“, – sako D. Žalimas.
Advokatų tarybos pirmininkas: abejoju, ar turėjo sankciją Puidoko asmens kratai
Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė nebuvo toks tikras, kad visi STT pareigūnų veiksmai buvo tikrai teisėti. Teisininkas pasakoja, kad paprastai teismo sankcijoje smulkmeniškai nurodoma, ką gali atlikti pareigūnai, ką apžiūrėti, kieno kratą atlikti.
Šiuo atveju STT pranešime nurodė atlikusi kratas Seime ir kitose tyrimui reikšmingose vietose, parlamentaro kabinete, paties parlamentaro asmens kratą, siekusi paimti tyrimui svarbius mobiliuosius telefonus, bet kadangi politikas jų neatidavė – panaudojusi prievartą. O padėjėjas, kuris įtariamas kyšio davimu M. Maldeikiui, buvo sulaikytas.
I.Vėgėlė labiausiai abejoja, ar teismas leido pareigūnams atlikti paties M. Puidoko asmens kratą, o net jeigu ir leido – jam tai kelia klausimų dėl teisėtumo.
„Turiu rimtas abejones, kad teismas leistų atlikti asmens apžiūrą, kuris nėra įtariamas“, – svarstė Advokatų tarybos pirmininkas.
M. Puidokui įtarimui kol kas nėra pareikšti, nes norint tai padaryti reiktų prieš tai kreiptis į Seimą. Šiuo metu sulaikytas tik Seimo nario padėjėjas, bet, akivaizdu, kad situacija gali būti susijusi ir su parlamentaru.
Advokatų tarybos pirmininkas taip pat turėjo abejonių, ar teismas tikrai leido paimti mobiliuosius telefonus iš M. Puidoko. Šiuo metu nėra aišku, kam priklausė paimti mobilieji telefonai. Pažymėtina, kad STT pranešime spaudai vartojo daugiskaitą, todėl kalbama apie daugiau nei vieną paimtą telefoną.
Pasak I. Vėgėlės, jeigu paimti telefonai priklausė M. Puidokui ir teismas nebuvo išdavęs leidimo jų paimti, tuomet pareigūnų veiksmai galėtų būti kvestionuojami. Bet jeigu priklausė padėjėjui ir M. Puidokas jų nedavė, tuomet situacija būtų kita ir pareigūnai galėjo panaudoti prievartą.
