Ant scenos mitinge kalbėję politikai sulaukė kritikos, kad dieną rėžė aistras kurstančias kalbas, o prasidėjus neramumas vakare pradingo ir nebandė suvaldyti įkaitusios situacijos ir kilusių riaušių.
Politologės Ieva Petronytės teigimu, palankiai vertinti šios situacijos negalima ir yra du variantai, kodėl buvo toks politikų elgesys.
„Gali būti, kad tiesiog vieni iš nepatyrimo, neapsižiūrėjimo, nepasidomėjimo, kur eina, matydami minią, kuri galėtų jiems būti naudinga kaip elektoratas ir bando spontaniškai, nesigilindami pakalbėti. Vėliau tenka gailėtis. Aišku, kartu tai rodo jų neprofesionalumą ir neatsakomybę. O jeigu viskas buvo žinota ir atsakomybės buvo bandyta nusikratyti dėl to, kad gresia nemalonumai Seime ar su policijos institucijomis, tai tada dviveidiškumas tam tikras išlenda. Šioje vietoje palankiai į tokį žiūrėti negalima“, – teigė I. Petronytė.
Protestuotojams ant scenos sveikinimo kalbas sakė: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis, Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas ir šios partijos nariai Mindaugas Puidokas bei Aidas Gedvilas, Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis.
Dieną po neramumų prie Seimo visi jie skelbėsi atsiribojantys nuo riaušių išprovokavimo ir teigė kvietę žmones taikiam protestui.
P. Gražulis nepanoro paaiškinti savo kreipimosi į protesto dalyvius
Aktyviausias politikas antradienį vykusiame proteste buvo P. Gražulis. Jis keliskart išėjo kalbėti ant scenos miniai, teigdamas, kad valdančioji dauguma prieš Lietuvos piliečius naudoja hibridinį karą.
„Tie, kurie nepritaria konservatoriams, jie yra tautos priešai. Nėra didesnių išdavikų nei konservatoriai. Lietuvos Konstitucijos 21 straipsnis sako, kad žmogaus kūnas be jo sutikimo neliečiamas. Ar konservatoriai laikosi šios nuostatos?“, – kalbėjo jis.
Paralmentaras taip pat Seimo nariams perdavė mitinguotojų dovaną – laidotuves simbolizuojantį gedulo vainiką su užrašu „Čia dingo galimybių pasirinkimas. Liūdi tauta“.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su P. Gražuliu ir paklausus, kokią žinutę jis siuntė miniai savo kalbose, paaiškinti jis nepanoro.
„Pasiklausykite mano kalbos ir suprasite, kokią žinią aš siunčiau Lietuvos žmonėms“, – atkirto jis.
Primename, kad rugpjūčio 10 dieną baltarusiams jų valstybinės propagandos televizijos ATN vakarinėje laidoje „Panorama“ viename iš Lietuvos siužete akcentuota, kad valdžia esą „susidorojo su Lietuvos piliečiais“.
„Mes pirštais badome į Baltarusiją, o tą patį darome Lietuvoje. Jie to nemato, jie mato tik kitas šalis. Čia seniai diktatūra, kaip ir Baltarusijoje. Gal net ir labiau – Baltarusijoje nekalba, kad ten demokratija, o čia visa gerkle šaukia, kad yra demokratija. Nėra čia jokios demokratijos. Nėra! Seniai jos nėra“, – Kremliaus propagandos gaires rėžė P. Gražulis.
Puidokas: kviečiau žmones į taikų mitingą
Didelį palaikymą protestui nuo pat pirmos jo paskelbimo dienos išreiškė Seimo narys M. Puidokas.
Rugpjūčio 4-ąją dieną savo feisbuko paskyroje jis pasidalino įrašu, kuriame ragino žmones „priešintis Vyriausybės daromiems grubiems žmogaus teisių pažeidimams, visuomenės skaldymui ir diktatūros diegimui“.
„Būtini masiniai streikai!!! Streikus tęsime ir nuo rugsėjo 10 dienos prie Seimo ir Vyriausybės! Tęsime tol kol ši diktatūrinė Vyriausybė atsistatydins ir pasitrauks!!!“, – kvietime rašė parlamentaras.
Antradienį ant scenos M. Puidokas sakė kalbą teigdamas, kad valstybei vadovauja ne Vyriausybė, o žmonės.
„Mus niekina, įžeidinėja, skaldo Lietuvą į kelias dalis. Ar gali tie, kurie myli savo tėvynę taip elgtis? Pagalvokite patys. Mes visi esame Lietuva. Lietuva yra maža, mes turime padėti vienas kitam, kai iškyla sunkumai. O dabar mes esame skaldomi ir niekinami. Kai aš paklausiau konservatorių, kodėl jie taip daro, jie pasakė, kad visus žmones, kurie protestuoja, laiko „neadkevatais“, – kalbėjo jis.
Susisiekus su M. Puidoku jis dėsto, kad jo kalbos negalėjo išprovokuoti riaušių ir, kad jis pats kalbėdamas ant scenos žmonėms liepė mitinguoti taikiai.
Anot jo, tai valdantieji daro viską, kad keltų įtampą visuomenėje.
„Tą patį sakiau ir kalbėdamas žmonėms aplink sceną viso mitingo metu, kuomet nebuvau plenariniame posėdyje. <…> Dabar tarsi viskas buvo daroma, tarsi kelti įtampą ir skaldyti Lietuvą į dvi Lietuvas, ką per mitingą ir sakiau.
Mes turime būti vieningi, nesvarbu, ar žmonės pasiskiepiję ar ne, mes esame viena Lietuva ir turime ieškoti sprendimų, kurie vestų į dialogą. Kai visos pusės išklausomos. Nes jeigu tu stengiesi išklausyti vieną pusę, kitos pusės nesiklausant, tai kyla tikrai nepagrįstos įtampos“, – dėstė jis.
Sekančią dieną po protesto jis kartu su A. Gedvilu išplatino pranešimą, kuriame skelbė atsiribojantys nuo riaušių ir jo išprovokavimo.
Gedvilas: netapatinu savęs su visais kalbėjusiais
Ne mažiau aktyvus nei M. Puidokas, ragindamas žmones atvykti į protestą, vėliau peraugusį į riaušes, buvo ir A. Gedvilas.
Socialiniuose tinkluose jis ragino žmones reikšti pasipiktinimą nesėdint ant sofos, bet ateinant į mitingą.
Pirmadienį su naujienų portalu tv3.lt kalbėjęs Seimo narys dėstė, kad žmonėms išseko kantrybė, todėl jie nori savo nuomonę išreikšti per mitingą ir atkreipti dėmesį į Vyriausybės nekalbėjimą.
„Jeigu mes kalbėtume argumentų kalba, nebūtų problemų. Visi žmonės protingi ir supranta, kad liga galimai yra pavojinga, yra daug nukentėjusių žmonių – persirgusių sunkia forma, yra ir mirties atvejų. Būtina išsiaiškinti visas priežastis, kad būtų galima logiškai priimti argumentuotą sprendimą“, – kalbėjo politikas.
R. Urbonaitė sakė nematanti jokios profesionalios analizės: „Eina ir kritikuoja viską, nes tiesiog tokia principinė pozicija – palaikyti tuos, kurie skiepytis nenori“.
Pats A. Gedvilas abejoja, kad jo sakyta kalba protesto dalyviams priskirtina prie galinčių neramumus išprovokuoti kalbų ir teigia atsiribojantis nuo kitų pasisakiusiųjų.
„Aš negirdėjau tų (Seimo narių – aut. past.) kalbų, bet jų ankstesni pasisakymai tikrai nekelia pasitikėjimo ir manau, kad nepadeda visuomenei ieškoti kažkokių sprendimo būdų. Aš savo pranešime diegiau, kad nebūtų nieko įžeidžiančio, nieko diskriminuojančio ar raginančio smurtą. Tikrai nerasite nė vieno žodžio.
Aš labai gerai esu apgalvojęs savo kalbos žodžius ir todėl turėjau tokį paruoštuką, nuo kurio nenorėjau nukrypti, nes žinojau, kad gali būti įvairiausių išvedžiojimų. Atsiriboju nuo kitų pasisakiusiųjų“, – sakė jis.
Darbo frakcijos narys A. Gedvilas teigia turėjęs galimybę antrą kartą lipti ant scenos, tačiau to nedarė, nes matė, kad kalbančiųjų sąrašas truputį nukrypo: „Dėl šios priežasties pasakęs kalbą mitingo pradžioje aktyviai nebedalyvavau“, – paaiškino jis.
Kepenis atėjo palaikyti sveiką gyvenseną, Ąžuolas nepritaria žmonių skirstymui
Pirmieji politikai, išėję pasveikinti susirinkusius protesto dalyvius buvo D. Kepenis ir V. Ąžuolas. Šie perskaitė LVŽS frakcijos pasirašytą raginimą valdantiesiems „nustoti diskriminuoti Lietuvos žmones“.
Šiame raginime vienas iš nurodymų Ingridos Šimonytės Vyriausybei – „atsisakyti žmonių gąsdinimo strategijos ir užuot naudojus skaldančią bei į dvi Lietuvas (pasiskiepijusią ir nepasiskiepijusią) visuomenę dalinančią retoriką, nedelsiant vykdyti adekvačią mokslu ir pozityvia motyvacija grįstą vakcinacijos viešinimo kampaniją“.
„Pagrindinė jo idėja ir mintis – žmonės neturėtų būti rūšiuojami į skiepytus ar ne. <…> Aš žmonėms ir pasakiau, kad valdžios prievarta ir segregacija tęsiasi tol kol žmonės paklūsta segregacijai, rūšiavimui“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo V. Ąžuolas.
Tiek jis, tiek D. Kepenys nemano, kad tai, ką jie pasakė renginio metu, būtų galėję išprovokuoti žmones imtis piktybiškų veiksmų.
„Aš turiu palaikyti žmones, kurie supranta, kad sveikas gyvenimas, rūpinimasis savo asmeniniu, įgimtu natūraliu imunitetu yra kur kas svarbiau nei visos kitos medicininės manipuliacijos, todėl aš ir pasakiau, kad, neleisiu ir priešinsiuosi, kad būtų laužoma Konstitucija, kad žmonės būtų prievartaujami. <…> Jeigu kai kurie Seimo nariai sako, kad aš provokavau kažką, tai dovanokite“, – sakė D. Kepenis.
„Jeigu išeitų Seimo narys ir sakytų: mielieji, imkite ginklus, pulkite, darykite, niokokite, mėtykite, tai sutinku, kad tai ir būtų raginimas tautos naudoti smurtą, prievartą. Tuomet būtų galima sakyti, kad eiti ir mėtyti akmenis. Aš nė vieno Seimo nario ar kito kalbėtojo negirdėjau raginančio to. Nė vienas to nepasakė. Buvo kalbančių, kad reikia eiti teisiniu keliu, į teismus kreiptis dėl segregacijos, dėl rūšiavimo žmonių“, – apie antradienį sakytas Seimo narių kalbas kalba V. Ąžuolas.
Kalbas sakė ne tik Seimo nariai, bet ir teisti asmenys
Mitingo dalyviai sulaukė skambių kalbų ir masinių protestų raginimų ne tik iš Seimo narių, bet ir iš teistų asmenų.
Protestuotojus audrino šešerių metų kalėjimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai gavęs Algirdas Paleckis ir Andrius Lobovas – dukart teistas už automobilių vagystes, gavęs pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę už neteisėtą informacijos rinkimą apie tam tikrus žmonės.Taip pat ir ne kartą teisiamųjų suole dėl antivalstybinių veiklų sėdėjęs Vaidas Lekstutis ir Antanas Kandrotas, žinomas pravarde Celofanu, kalėjime sėdėjęs ir šiuo metu teisiamas dvejose bylose.
Visi Seimo nariai teigia, kad jiems nebuvo pranešta, kad proteste galėjo pasirodyti ir kalbas sakyti abejotinos reputacijos asmenys.
„Iš kur aš galėjau žinoti, kas ant scenos kalbės ir kas išeis? Aš nebuvau nei organizatorius, nei tas, kuris reguliavo, kas yra ant scenos“, – sako V. Ąžuolas.
P. Gražulis tikina, kad sužinojęs apie A. Paleckio dalyvavimą proteste jis ėmė aiškintis, kas jam tokią teisę suteikė, nes teisiamas asmuo neturėtų kalbėti miniai.
„Bet aš manau, kad jeigu Paleckis nemylėtų Lietuvos, jis nekalbėtų mitinge. Nenoriu jo teisti, kol teismas nepriėmė sprendimo, nes tik teismas pasako, kas yra kaltas. <…> Kol teismas sprendimai neprasidėjo, jis turėjo nekalbėti. Tokia yra mano pozicija, nes kaltinimai yra Lietuvos išdavyste, šnipinėjimu ir panašiai“, – teigė jis.
Nė vienam politikui nepasirodė keista, kad aikštės centre stovėjo ir kartuvės, neva „Lietuvos išdavikams“.
Politologė I. Petronytė sako, kad šiems politikų veiksmams apibūdinti pats švelniausias žodis būtų – prastai. Seimo narių elgesys, nepasidomėjimas su kuo ir kokiame kontekste bus kalbama, anot jos, labai neatsakingas ir neprofesionalus.
„Bet jeigu tai buvo žinoma ir ignoruojama, tai labai didelis vertybinis žingsnis, rodantis jų moralinę poziciją. Ir tai su žmogiškumo principais sieti būtų sunku.
Tos pačios kartuvės. Galbūt tu to iš anksto nenumatysi, gal tai buvo planuota organizatorių, o gal kažkieno iš dalyvių atsivežtos ir paliktos. Bet tokiu atveju, jeigu vertybiškai politikas jaučia, kad yra peržengtos ribos, stovėdamas ant scenos jis turėtų turėti drąsos pasakyti, kad palaiko žmones dėl reikalavimų, bet tokie vaizdiniai yra nepriimtini, žeidžiantys. Tai, kad jie kalbėjo kartuves matydami, tam tikrą moralinį veidą parodo“, – pabrėžia I. Petronytė.
Ar mitingą rėmę politikai bandė užkirsti kelią riaušėms?
Protestas, turėjęs trukti nuo 9 val. iki 17 val. užsitęsė, žmonės nesiskirstė.
Pasibaigus Seimo posėdžiui piktybiškai nusiteikusių protestuotojų dalis užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Seimo nariai, sakę kalbas ant scenos, naujineų portalo tv3.lt paklausti, ar bandė kalbėtis su žmonėmis ir numalšinti kilusius neramumus pateikė keletą įvairių versijų: vienų minia nesiklausė, kiti būtų ėjęs tik tuo atveju, jei būtų to paprašę valdantieji ar nesijautė autoritetingi kalbėti miniai.
M. Puidokas sako, kad protestuotojams apsupus Seimą jis bandė su žmonėmis kalbėtis iš vidinės vartų pusės. Tačiau, jo teigimu, keli susirinkę neblaivūs ir labai agresyvūs asmenys neleido taikiai nusiteikusiems žmonėms išgirsti, ką jis nori pasakyti.
„Policijos vadovą ir policininkus informavau, kad mano manymu, šie asmenys kelia grėsmę, gali būti agresyvūs.<…> Apėjęs iš kitos vartų pusės aš bendravau su žmonėmis gyvai, norėjau, kad išgirstų, ką aš noriu pasakyti: kodėl svarbu klausytis policijos pareigūnų reikalavimų ir, kad jau oficialus mitingas yra pasibaigęs. Aš tai padariau, buvau išklausytas, bet deja, nepavyko pasiekti galutinio rezultato, kurio norėjau ir aš, ir policijos pareigūnai“, – teigė jis.
D. Kepenis, skirtingai nei M. Puidokas, į minią po Seimo posėdžio nesikreipė. Parlamentaro teigimu, jis to nedarė, nes jo neįgaliojo nei premjerė, nei Seimo pirmininkė, nei užsienio reikalų ministras.
„Jie (protestuotojai – aut. past.) atvažiavę iš visos Lietuvos laukė šių žmonių. Tai ką, aš jų vardu turėjau kažką sakyti? Būtų jie man pasakę: Dainiau, eik ir pasakyk, kad nelaužysime Konstitucijos, neprievartausime skiepų, „vergo“ paso. Aš būčiau tai pasakęs ir žmonės būtų išsiskirstę“, – aiškina jis.
P. Gražulis sako, kad opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kreipėsi į jį vos tik neramumai prasidėjo ir paprašė, kad parlamentaras nueitų pasikalbėti su žmonėmis, paragintų juos skirstytis. P. Gražulio tikinimu, jis tai ir padarė iškart.
„Aš nuėjau į apačią, Seimo kiemą, vartai buvo uždaryti, bet žmonės prie jų stovėjo. Vienas iš žmonių buvo su kolonėle ir mikrofonu. Jis man padavė mikrofoną ir aš iš vidaus kiemo kalbėjau: mieli žmonės, mitingas įvyko solidus, gausus. Šitie neteisėti veiksmai reikalingi tik konservatoriams, todėl nedarykite neteisėtų veiksmų“, – sako jis.
Daugiau, anot jo, raminti piktybiškai nusiteikusios minios neteko, nes riaušių metu mikrofonų nebuvo.
Seimo narys A. Gedvilas teigia, kad jis nesijautė labai autoritetingas, kad galėtų suvaldyti minią: „Tuo labiau, kad galvojau, jog juos gali nuraminti tik mūsų valdžios pirmieji asmenys. Kadangi nebuvau organizatorius ir nemačiau galimybės, kad aš kažkaip galiu valdyti šią minią. Vyko Seimo posėdis, ten turėjau dalyvauti, manęs ten nebuvo nuo 16 val.“, – paaiškino jis.
V. Ąžuolas teigė iškart po Seimo posėdžio išėjęs į lauką pakalbėti su žmonėmis ir apie 18 val. iškeliavo namo.
Tai, kad kai kurie politikai pabūgo ar išvis nepasirodė, kai pradėjo kilti neramumai, anot I Petronytės, parodo jų atsakomybės trūkumą.
„Kai emocijos išsisiūbuoja, kai auditorijos sudėtis pakinta, išeiti į vakarinę dalį, kai auditorija nebe plojimais pasitinka, nebelaukiančiais žvilgsniais, bet agresyviai, tai reikia tam tikros drąsos. Ir čia tas drąsos turėjimas arba neturėjimas, tas drąsos, atsakomybės trūkumas vis dėlto ir pasireiškia“, – vertina ji.
Kasčiūnas: apkaltos tikimybė Seimo nariams, kursčiusiems riaušes, didėja
Dėl antradienį vykusių riaušių sostinėje ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirinko į slaptą posėdį, kuriame aptarė kai kurių politikų indėlis į riaušių kurstymą.
Po posėdžio NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi komentavo, kad apkaltos tikimybė Seimo nariams, dalyvavusiems ir kursčiusiems riaušes, didėja. Didžiausią indėlį, anot jo, įdėjo parlamentaras Petras Gražulis, įvykių metu stovėjęs piktybiškai nusiteikusių protestuotojų pusėje.
„Noriu pasakyti tokį vieną dalyką – iš to, ką sužinojome šiandien, mano tas pirmas įspūdis, kurį ir vakar skelbiau: jeigu kai kurių Seimo narių dalyvavimas bus ne tik apsilankymas mitinge, dezinformacija, kuri buvo skleidžiama, ypač tą darė Petras Gražulis dėl neva įvestos karo padėties ir nieko nedarė, kad nurimtų riaušininkai, nors stovėjo jų pusėje, o ne valstybės, tautos atstovybės pusėje, bet jeigu bus didesnis vaidmuo koordinuojant, keičiantis informacija ir visaip kitaip dalyvaujant šiame procese, apkaltos tikimybė turėtų vis didėti. Mano įspūdis po šios dienos: tikimybė auga“, – po posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
Dėl antradienio vakarą vykusių riaušių prie Seimo rūmų sulaikyti 26 asmenys, nukentėjo 18 pareigūnų, pranešė policija.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių organizavimo.
