Vėl į darbotvarkę grąžinamas sumanymas įteisinti balsavimą internetu. Skamba gražiai, pažangiai ir blizgančiai.
Pasakojami privalumai: visiems patogu, netrukdo blogas oras, tad padidės aktyvumas ir visi, kas nepilietiški, taps labai pilietiškais, atsiplėš net nuo porno puslapių ir online žaidimų ir suskubs atsakingai išsirinkti geresnę valdžią. Kitas argumentas – estai pabandė ir jiems patiko.
Abejonės:
- Ar tas, kuriam net oras trukdo ateiti į apylinkę yra toks jau susipratęs balsuoti pilietis, kad jo balso reikia siekti bet kokia kaina?
- Ar pats ėjimas į apylinkę nėra pilietiškumo ritualas?
- Ar balsų skaičiavimas atėmimas iš piliečių dirbančių komisijose ir jų perleidimas keliems labai patikimiems informacinių technologijų specialistas – kelia pasitikėjimą?
- Ar politinių interesų turintis darbdavys negalės „kryptingai pilietiškai suaktyvinti“ tam tikrą kiekį jo kontoroje prie interneto prieinančių nelabai aktyvių piliečių, kurie paskui tikrai nebėgs perbalsuoti į apylinkę?
- Pagaliau – ar senosios demokratijos – nuo JAV iki Europos Sąjungos, kad yra daug durnesnės už Lietuvą arba Estiją šioje srityje? Tiesa, kai kurių eksperimentų yra, bet Lietuva būtinai pasišovė bėgti “priešaky progreso”.
p.s. O negali būti svarstoma galimybė balsuoti loterijos „perlas“ terminaluose arba tiesiog trumposiomis žinutėmis? Juk dar paprasčiau ir prieinamiau?
