audronė žigaitytė-nekrošienė

Techninės kliūtys, dėl kurių praeitą savaitgalį neįvyko spektakliai, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pašalintos. Šią savaitę teatras vėl laukia žiūrovų premjeriniuose spektakliuose: penktadienį bei šeštadienį bus rodomas R. Paulo miuziklas "Sesuo Kerė", sekmadienį - J. Gaižausko opera vaikams "Buratinas". Vakar Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė teatro problemas išdėstė kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dar viena premjera vaikams ir visai šeimai– Jurgio Gaižausko opera „Buratinas“. Šis legendinis veikalas, keturiasdešimt metų rodytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdoje atgims nauja, šiuolaikiška jaunos režisierės Gražinos Jonušaitės pateikta versija. Rampos šviesą veikalas išvys spalio 24 ir 25 dienomis.

Dar nežinodamas, jog tapo pretendentu gauti Nacionalinę premiją, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno vadovas, dirigentas maestro Stasys Domarkas teatro vadovei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei įteikė prašymą atleisti jį iš pareigų. „Nacionalinė premija - pats aukščiausias įvertinimas menininkui Lietuvoje. Netikiu, kad ją gaučiau, tačiau esu labai laimingas patekęs į pretendentų sąrašą.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė vakar vėl beldėsi pas Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių dėl naujojo teatro pastato statybos. Šįsyk pretekstu jau bene ketvirtajam susitikimui tapo balandžio 15 d. kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio atsiųstas raštas dėl žemės sklypo naujam Klaipėdos muzikiniam teatrui skyrimo. A. Žigaitytė-Nekrošienė kreipėsi į miesto vadovus pagalbos, nes sakė nežinanti, ką toliau daryti.

Gegužės 9 -ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre koncertuosiančios vokalo žvaigždės susies uostamiestį su pasauliniu kontekstu švenčiant Europos Operos dieną. Šventiniame Europos dienai skirtame GALA koncerte išgirsime pasaulinę šlovę pelniusius talentus Nomedą Kazlauskaitę-Kazlaus ir Oskarą Mariną (Oscar Marin). „Minėdami Europos Operos dieną kartu su operos legendos Monserat Kabalje favoritais tampame visaverčiais europinio gyvenimo dalyviais ir liudininkais.

Atsiliepdamas į sunkmečio diktuojamas sąlygas, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengia socialinę akciją ir kovą, teatro mėnesį, į du renginius klaipėdiečius kvies ateiti nemokamai bei atsilyginti savo nuožiūra - tiek, kiek jie patiks.

Kovo 12 – 15 dienomis Lietuvos Rusų dramos teatre gastroliuosianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupė parodys penkis naujausius įvairių žanrų pastatymus. Tai muzikinė drama „Aistrų šėlsmas“ pagal Dž.

Sovietmečiu lietuviai dievino vakarietišką kultūrą. Gal dėl to, kad ji buvo laisvesnė. Dabar tą pačią kultūrą perkame. Gal dėl to, kad apsimoka kultūros organizatoriams. Juk už grynai lietuviškus renginius milijonų į kišenę nenubyra. Kodėl tik svetimi? Valstybinių projektų moratoriumo tikrai reikia.

Kad fejerverkai, puošmenos ir dekoracijos - tik antraeilis dalykas, mano ir Lietuvos kultūros atstovai. Jie pritaria Seimo pirmininko inicijuotam moratoriumui ir teigia, kad sunkmečiu reikia gelbėti verslą ir rūpintis žmonėmis, o ne brangiausiomis valstybės programomis. Vladas BAGDONAS Lietuvos aklųjų choro „Vilnius“ direktorius: Aš pritariu moratoriumui. Mano nuomone, svarbiausia yra žmonių padėtis ir verslo inicijavimas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vasario 16 –ąją 19.00 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyks styginių orkestro „Camerata Klaipėda“ bei solistų Vilhelmo Čepinskio (smuikas) ir Edmundo Seiliaus (tenoras) koncertas. „Esu įsitikinusi, kad talentingų atlikėjų muzika pasieks žmonių širdis ir primins svarbią mūsų šalies valstybingumui datą“,– teigė teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Buvusi Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė Aukščiausiojo Teismo sprendimu turi būti grąžinta į buvusias pareigas. LAT teisėjų kolegija paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą grąžinti buvusią vadovę į buvusias pareigas ir priteisti beveik 14 tūkstančių litų už priverstines pravaikštas.

Buvusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, vykdydama vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, vakar grįžo į darbą, tačiau į teatrą įleista nebuvo, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.Vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino neteisėtu ir panaikino kultūros ministro Jono Jučo įsakymą, kuriuo A. Žigaitytė-Nekrošienė,buvo atleista, grąžino ją į darbą bei priteisė iš atsakovo – Kultūros ministerijos – vidutinį darbo užmokestį už visą ...

Kultūros ministerija pirmadienį Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, jog Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė iš pareigų buvo atleista neteisėtai.Minsterija kartu paprašė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Buvusi Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė iš pareigų buvo atleista neteisėtai.Tai penktadienį nutarė Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo sprendimą. Tuo metu Kultūros ministerija su tokiu sprendimu nesutinka ir žada jį skųsti Aukščiausiajam Teismui.

Kas taps Klaipėdos muzikinio teatro vadovu kol kas nežinia, tačiau viena aišku - tai greičiausiai bus vyras.Kaip rašo dienraštis „Klaipėda”, penktadienį baigėsi laikas, per kurį Kultūros ministerija laukė pretendentų į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovus paraiškų. Iki vakaro paraiškas dalyvauti konkurse buvo pateikę keturi kandidatai.Tačiau šis pretendentų į vadovo postą sąrašas gali būti negalutinis. Paraiškos konkursui penktadienį dar galėjo būti išsiųstos paštu.

Kol buvusi Klaipėdos muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ruošiasi teismui dėl savo atleidimo, šią meno įstaigą vėl šturmuoja auditoriai. Šįsyk jų akiratyje - teatro pinigai.

Dabar jau buvusi Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė už reklaminę informaciją apie save leidinyje "Kas yra Kas. Lietuvos moterys" sumokėjo iš teatro kasos, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".Liepą pasirodžiusio žinyno "Kas yra Kas.

Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą užgriuvęs dar vienas auditas nustatė, kad direktorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė iš jai anksčiau pateikto didelio Kultūros ministerijos rekomendacijų sąrašo įvykdė tik ketvirtadalį, tad vėl bus sprendžiama, ką su ja daryti.Muzikinio teatro vadovei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei konfliktai su kolektyvu, į kuriuos įsikišo ir Kultūros ministerija, taip lengvai nesibaigia.Anksčiau atlikus vadovės darbo auditą, buvo patvirtintos neigiamos išvados.

Užsitęsusi Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija teatrą gali palikti ir be žiūrovų, ir be aktorių, teigia "Klaipėda". Anksčiau buvo prognozuota, kad remonto darbai gali trukti trejus metus. Dabar prabilta apie tai, kad rekonstrukcija tęsis net septynerius metus. Visus juos ir aktoriai, ir žiūrovai neišvengiamai patirs nepatogumų. Dar dabar nežinoma, kur bus repetuojami naujojo sezono spektakliai. Be to, be pastogės likusiam teatrui teko atšaukti ne vieną spektaklį.

Sėkmingai pabaigęs visą vasarį trukusį operetės festivalį „Daugiau šviesos su operete“, kovo 9 – 11 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia į dviejų legendinių literatūros herojų – Onegino ir Karmensitos – vardais paženklintą operos ir šokio fiestą.

Ketvirtadienį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo sušauktas visuotinis susirinkimas. Gavęs 60-ies artistų kreipimąsi, su kolektyvu panoro susitikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas. Jo ir teatro darbuotojų pokalbis truko daugiau nei dvi valandas ir baigėsi Seimo nario kvietimu susitarti ir susitaikyti konfliktuojančioms pusėms. Yra kelios stovyklos Dabar teatre, kuriame dirba pustrečio šimto žmonių, yra net kelios stovyklos.

W. A. Mozarto gimtadienį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šventė įspūdingu renginiu – „Requiem“ kaip amžino gyvenimo simbolį su teatro ir miesto muzikinėmis pajėgomis interpretavo Saulius Sondeckis. Nuo dievybės link prekės ženklo Austrų kompozitorių Wolfgangą Amadeus Mozartą teisėtai galima laikyti ne tik Zalcburgo bei Vienos, bet ir vienu žmonijos talento bei genialumo simbolių. Netrukus po jo mirties, jau XIX amžiuje, genialusis kompozitorius tapo reikšmingiausiu kulto objektu.