atlyginimai

Nuo siūlymų mokesčius mokėti natūra iki pažadų pensininkus nuvežti į užsienį pažiūrėti kultūros paveldo, o dirbantiesiems minimalų atlyginimą padidinti iki 1800 litų – netgi patikliausiems rinkėjams partijų atstovų kalbos primena fantastinį apsakymą.

Jau 2012-ųjų ruduo, o Vilniaus autobusų ir troleibusų vairuotojai dar nėra gavę atlyginimų už 2009 m. Jei padėtis nesikeis ir nebus rasta visiems priimtino sutarimo, vairuotojai mato vienintelę išeitį – streiką.

Visiems gerai žinoma, kad valstybės gyvavimo sėkmė priklauso nuo finansų būklės, realiai gaunamų pajamų ir tų pajamų efektyvaus panaudojimo. Taigi, galime daryti prielaidą, kad sėkmingas finansų valdymas yra valstybės ekonomikos ir žmonių gerovės pagrindas.

Spaudoje dažnai mirga antraštės apie neproporcingą korporacijų vadovų kompensavimą. Taip, tai yra problema bendrovėms, kotiruojančioms savo akcijomis viešai. Tačiau tik ne tarp privataus verslo bendrovių. Teko dirbti su daugeliu privataus verslo vadovų, kurie dar patys buvo ir įkūrėjai. Retas jų mokėjo sau sąžiningą atlyginimą. Beveik kiekvienu atveju, šie vadovai uždirbo mažiau nei žemesnio rango darbuotojai, dirbantys jam.

Kitąmet atlyginimai augs vidutiniškai 2,5 proc., skelbia tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimo rezultatai. Specialistai tikina, kad tokio vangaus padidėjimo dirbantieji nepajusią: infliacijai pasiekus 3 proc., didesnis atlyginimas reikš nepakitusią perkamąją galią, o simbolinis algos didinimas tik laikinas – ketvertą metų mažėjant realiam darbo užmokesčiui, diržų veržimosi sezonas turi baigtis. Tikėtina, kad tai įvyks kartu su geresne situacija Euro zonoje.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Didžiausios Vokietijos oro linijų bendrovės „Lufthansa“ skrydžių palydovai pažadėjo naujų streikų nerengti mažiausiai mėnesį, kol bus išspręstas atlyginimų klausimas, informuoja „RIA Novosti“. Praėjusį penktadienį, po trečio ir didžiausio palydovų streiko nuo rugpjūčio, Nepriklausoma skrydžių palydovų organizacija (UFO) ir „Lufthansa“ administracija susitarė tęsti derybas.

Graikijos prezidentas Karolos Papouliasas kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

Spaudoje dažnai mirga antraštės apie neproporcingą korporacijų vadovų kompensavimą. Taip, tai yra problema bendrovėms, kotiruojančioms savo akcijomis viešai. Tačiau tik ne tarp privataus verslo bendrovių. Teko dirbti su daugeliu privataus verslo vadovų, kurie dar patys buvo ir įkūrėjai. Retas jų mokėjo sau sąžiningą atlyginimą. Beveik kiekvienu atveju, šie vadovai uždirbo mažiau nei žemesnio rango darbuotojai, dirbantys jam.

Iš dvi­de­šim­ties dar­bin­go am­žiaus žmo­nių, su­tik­tų ša­lia Ro­tu­šės aikš­tės ap­ka­sų, ku­riuo­se zu­ja dar­bi­nin­kai, tik vie­nas pa­sa­kė: „Ma­no at­ly­gi­ni­mas per va­sa­rą pa­di­dė­jo.“ „Aly­taus nau­jie­nos“ mies­te­lė­nų apie gal­būt iš­au­gu­sį at­ly­gi­ni­mą tei­ra­vo­si Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tui pa­skel­bus in­for­ma­ci­ją apie tei­gia­mą dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­tį.

Atlikus žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad Westminsterio savivaldybė Londone samdo daugiau automobilių parkavimo kontrolierių nei bet kuri kita vietos savivaldos institucija Britanijoje, skelbia London Evening Standard. Sostinę reprezentuojanti savivaldybė, kuri šiemet buvo priversta atsisakyti planų įvesti „naktinio gyvenimo“ mokestį, turi 242 darbuotojus, tikrinančius parkavimo taisyklių laikymąsi miesto centre.

Dėl atlyginimų augimo Kinijoje, kur gaminama ir surenkama didžioji dalis elektronikos, padidės elektroninės įrangos savikaina, o tai neišvengiamai paveiks įrenginių kainą. Atlyginimų augimas padidins kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių kainą. Pietų Kinijos Guangdongo provincijoje nuo kitų metų minimalus atlyginimas padidės 13,3% - nuo 149 iki 169 dolerių.

Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos daro rimtų pažeidimų mokėdamos pareigūnams už darbą ir atlikdamos viešuosius pirkimus, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi finansinį auditą Policijos departamente. „Audito rezultatai parodė, kad Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos klaidžioja viešųjų pirkimų procedūrose, o apmokėdami pareigūnams už darbą daro rimtų pažeidimų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ skrydžio įgulos personalas streiką pradeda penktadienį didžiausiame Vokietijos oro uoste - Frankfurte, informuoja BBC. Čia streikas prasidėjo ankstų penktadienio rytą ir tęsis iki 13.00 val. Lietuvos laiku. Apie tai pranešė Nepriklausoma skrydžių palydovų organizacija (UFO), kurios iniciatyva ir surengtas streikas. Kituose oro uostuose protesto akcija nebus rengiama. Penktadienį didžiausias Vokietijos oro uostas turi aptarnauti 480 skrydžių.

Viešumoje pasirodė informacija, kad dėl nemokamų atlyginimų ir nerandamo konstruktyvaus dialogo su darbdaviu Žinių radijuje vienas po kito darbą palieka žurnalistai. Radiją paliko Agnė Skamarakaitė, žinias apie savo pasitraukimą patvirtino ir Vidmantas Valiušaitis ir Audrys Antanaitis. „Rytoj Žinių radijuje dirbu paskutinę dieną. Nuo pirmadienio dirbsiu „Laisvojoje bangoje“. Dėl laiku neišmokamų atlyginimų ir netikamo vadovavimo darbuotojai raštu kreipėsi į vadovybę.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vla­das Da­mu­le­vi­čius šią sa­vai­tę lau­kia su­si­ti­ki­mo su mies­to mo­kyk­lų ir iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų va­do­vais. Mies­te yra mo­kyk­lų, kur at­ly­gi­ni­mams pi­ni­gų už­te­ko vos dviem mė­ne­siams. At­ly­gi­ni­mai – tik dviem mė­ne­siams V. Da­mu­le­vi­čiaus tei­gi­mu, su­dė­tin­giau­sia si­tua­ci­ja mies­to Vi­jo­lių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. At­ly­gi­ni­mų fon­do trūks­ta net 10–čiai mė­ne­sių.

13 proc. šalies gyventojų turi ketinimų patys išvykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo per artimiausius 12 mėnesių. Nauja yra tai, kad šiemet, palyginus su ankstesniais metais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės su didelėmis pajamomis, aukštuoju išsilavinimu, einantys aukštesnes pareigas. Dauguma (84 proc.) lietuvių teigė neketiną išvykti. Beveik dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų teigė, kad jų šeimos nariai per artimiausius 12 mėnesių ketina vykti dirbti arba ieškoti darbo į kitas šalis.

Pasak naujausio tyrimo, futbolininkai turi daug panašumų su ne tokia garbinama visuomenės dalimi – bankininkais, rašo CNN. Žmonės piktinasi bankų atstovais, kurių atlyginimai kiekvienais metais vis auga, tačiau dabar pastebima, kad ir futbolo žaidėjai atitolsta nuo fanų, kurie moka, kad juos pamatytų. Nuo Anglijos „Premier“ lygos pradžios 1992 m. bilietų kainos išaugo 1 508 proc., o JK darbininkų algos tik 186 procentus.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

Panašu, kad Johnas Krenickis per metus gaus per milijoną JAV dolerių. Svarbiausia, kad už tai jam nereikės nieko daryti. J. Krenickis, kompanijos „General Electric“ (GE) viceprezidentas šiemet paliks savo postą, tačiau kas mėnesį iš kompanijos gaus po 89 tūkst. JAV dolerių iki pat 2022 metų, praneša „The Huffington Post“. Tokia išeitinė išmoka yra dalis sutarties, įpareigojančios J. Krenickį bent 3 metus nedirbti jokiam GE konkurentui.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Graikija turėtų pradėti mokėti pusę išmokamų pensijų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų drachmomis, pirmadienį „Reuters“ agentūra cituoja vieno žymiausių Vokietijos konservatoriaus žodžius. Alexanderas Dobrindtas, Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau seniai tvirtina, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. „Su Graikija mes atsidūrėme aklavietėje. Šaliai neturi būti toliau teikiama parama.

Policijos galvos skausmas – kadrų problema: norinčių tapti policininkais jaunuolių būtų, tačiau netinka sveikata, fizinis pasirengimas arba reputacija. Panevėžio apskrities VPK pusmečio darbo rezultatai rodo, kad sumažėjus pajėgoms, finansavimui ir išaugus darbo krūviui darbo ritmas gana geras. Kita vertus, problemų, kaip ir visoje šalyje, netrūksta.

Keliose šalies savivaldybėse statybos darbų konkursus laimėjusi uostamiesčio bendrovė „Paulista” šį pavasarį netikėtai dingo iš visų statybviečių, taip ir nebaigusi darbų, rašo „Lietuvos rytas“. Pastarąjį kartą „Paulistos” darbuotojai gavo kovo mėnesio atlyginimus. Gegužės mėnesį jie iš esmės liko be darbo. Bet nutraukti sutarčių žmonės negali, nes neturi kam rašyti pareiškimų atleisti iš darbo.

Ispanijos valstybės tarnautojai penktadienį išėjo į gatves ir taip išreiškė pasipiktinimą dėl antrą kartą per dvejus metus mažinamų atlyginimų, informuoja AP. Ispanijos vyriausybė ruošiasi patvirtinti taupymo priemones, tarp kurių yra numatyti ir atlyginimų mažinimai. Priemonėmis stengiamasi sutaupyti 65 mlrd. eurų. Vyriausybė siūlo panaikinti išmoką, kurią valstybės tarnautojai paprastai gauna prieš Kalėdas.

Minimalios algos kėlimas iki 850 litų – tik pirmas žingsnis gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas ir siekiant balanso tarp infliacijos, darbo našumo ir užmokesčio. Minimalios algos augimas galėtų būti paskata atlyginimus didinti ir daugiau uždirbantiems žmonėms. Juo labiau, kad atlyginimu Lietuvoje šiuo metu patenkintas yra vos kas ketvirtas gyventojas, o situacija Lietuvos įmonėse, galinčiose pasiūlyti naujų ir patrauklesnių darbo vietų, nėra tokia jau prasta.

2010 m. spalį moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 87,3 proc. vyrų darbo užmokesčio, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Lyginant moterų ir vyrų darbo užmokestį pagal išsilavinimą bei pagrindines profesijų grupes, pastebimi didesni skirtumai. Moterų, turinčių pradinį ir vidurinį išsilavinimą, vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė atitinkamai 75 proc.

Vyriausybė trečiadienį atidėjo politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų atlyginimų bazinio dydžio patvirtinimo klausimą. Vidaus reikalų ministro Artūro Meliano teigimu, vyksta derybos dėl bazinio dydžio padidinimo. Siūloma bazinį dydį pakelti 20 Lt – nuo 450 Lt iki 470 Lt. „Negalime iš karto to daryti (atkurti bazinio 490 Lt atlyginimo,  buvusio prieš krizę – red. past.), tačiau iš dalies didinimo linkme reikėtų eiti“, – sakė jis.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc.  Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui.

Volstrito bankininkai ir spekuliantai gali neplanuoti ištaigingų vasaros atostogų – tradicija jau tapęs nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotojų algas ir premijas. JAV investiciniams bankams jau trečius metus iš eilės prognozuojamas pajamų nuosmukis. Visus šiuos metus priežastis išlieka ta pati – Graikija ir nesibaigiantis šios šalies finansinis neįgalumas.

Antradienį prodiuserio ir kompozitoriaus Gedimino Zujaus įrašų MAMA studijoje vyko Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA spaudos konferencija, kurios metu aptarti svarbiausi pokyčiai ir rezultatai autorinių teisių turėtojams. Nuo šių metų pradžios AGATA administruoja informacijos paketą, kurį teiks kompiuterinės įrangos pardavėjai, o atlikėjams, autoriams, įrašų gamintojams už šalyje realizuotas tuščias laikmenas bus mokamas kompensacinis atlyginimas.

Prancūzijoje valstybinių kompanijų vadovų atlyginimai bus apriboti iki 450 tūkst. eurų per metus. Apie tai, kaip skelbia AFP, pranešė šalies finansų ministras Pierre Moscovici. Atitinkamas įsakas turėtų būti priimtas iki šių metų liepos pabaigos. Apribojimai įsigalios jau šiais metais. Šiuo metu, kaip patikslino ministerijos vadovas, apie 20 aukšto rango valstybinių kompanijų vadovų uždirba daugiau nei nurodyta aukščiau.

Daugelis stažuotojų turbūt sutikti prestižinėse, pasaulinio lygio kompanijose dirbti nemokamai (kaip žinia, tokia patirtis neįkainojama). Tačiau tai netrukdo didelėms korporacijoms mokėti gana nemažą užmokestį savo praktikantams, kurie ką tik baigė mokslus universitete. Resurso „Glassdoor“ duomenimis, atėję į kompaniją „Facebook“ atlikti praktiką inžinieriai – programuotojai gali per mėnesį uždirbti 8700 JAV dolerių (arba maždaug 104,4 tūkst.

Per pastaruosius trejetą metų daugiau mokesčių sumokantys autoriai labiau nenuskurdo, nes nuo skurdžių honorarų jau nebepavyko labiau nuskursti. Tik jie atkreipė dėmesį, kad mokėdami padidintus, bet vis dar mažyčius mokesčius vis dėlto rūpinasi ne savo senatve, o biudžeto skylėmis. Praėjusį mėnesį anapus išėjęs 46-erių poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas pensijos nesulaukė, nors taip pat nešė savo dalį į valstybės biudžetą.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojus Probacijos įstatymui durys į laisvę atsivers maždaug 3 tūkst. nuteistųjų. Lietuva – vienintelė Europos Sąjungoje, kurioje probacija – alternatyvi bausmė įkalinimui – nebuvo įteisinta specialiu įstatymu. Šiaulių ir Panevėžio apskričių pataisos inspekcijų įskaitoje  yra po 1200 žmonių. Daliai nuteistųjų bausmės vykdymas atidėtas, kitiems apribota laisvė, o dar kiti – lygtinai paleisti iš pataisos namų prieš terminą.

Panaudotą branduolinio kuro saugyklą šalia Ignalinos atominės elektrinės vokiečiams gali tekti statyti patiems arba atsivežti baltarusius, rašo „Lietuvos rytas“. Nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės pašonėje – dar viena kova dėl neišmokėtų pinigų. Tad panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyba vėl įstrigo. Statybų užsakovai vėl liko skolingi lietuviams. Vokiečiai suskubo ieškoti kitų, bet niekas neina į kalbas.

Lietuvos darbo rinka tampa vis mažiau patraukli, nes šalyje išlieka aukštas nedarbas, o realus darbo užmokestis nuo 2009 m. nedidėja, kritiškai esamą situaciją vertina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, Lietuvai reikia dideles pajamas gaunančių žmonių, tačiau specialistai pinigus turi gauti už profesionalumą, o ne galią.

Vos prieš dešimtmetį Brazilijos specialistai palikdavo savo šalį ieškodami darbo svetur. Dabar kitų šalių piliečiai plūsta į Braziliją, nes ji turi, ką jiems pasiūlyti. Šalies Teisingumo ministerijos duomenimis, 2011 metais Brazilijoje legaliai dirbančių imigrantų skaičius šoktelėjo net 57 proc. ir siekė 1,51 mln. Kaip rašo „cnn.money.com“, dauguma atvykėlių buvo jauni darbininkai iš Jungtinių Valstijų, Portugalijos ir Ispanijos.

Nors Vilnius yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi, namų ūkių finansinė padėtis čia geriausia. Taip teigiama SEB banko parengtoje didžiųjų miestų (ir jų rajonų) namų ūkių finansų apžvalgoje. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų pajamų vilniečiams užteko, kad sukauptų didžiausias santaupas.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Pastaruoju metu daug kas įspėja, kad Kinijos unikalus kapitalizmo ir komunizmo mišinys ilgai nesitęs. Iš tiesų, Kinija turi daug ekonominių problemų, tačiau „Foreign Policy“ teigia, kad Kinijos didžiausia problema yra ne jos ekonominis pajėgumas, bet ekonominė nelygybė. Nuo 2008 metų susilpnėjusi pasaulinė paklausa ir smarkiai brangstanti vidaus darbo jėga pristabdė Kinijos eksporto mašiną. Tuo tarpu nekilnojamojo turto burbulas pradėjo pamažu leistis.

Graikai dabar uždirba beveik ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Graikijos gyventojų grynasis uždarbis, atskaičius mokesčius, dabar sudaro 13,1  tūkst. eurų per metus, rodo „New Foundation“ skaičiavimai. Palyginti su praėjusiais metais, graikų alga sumažėjo beveik 23 proc. Tačiau krizės krečiamos šalies gyventojai pagal uždarbį ir toliau gerokai lenkia ES autsaideres šioje srityje Bulgariją ir Rumuniją, ten žmonės per metus uždirba atitinkamai 2 772 ir 3 594 eurus.

Per praėjusį mėnesį Lietuva sumažėjo dar bemaž dviem tūkstančiais žmonių, o apklausos rodo, kad emigruoti nusiteikę beveik 60 proc. jaunimo iki 29 metų ir beveik 40 proc.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Lietuvos rytui“ teigė, kad kol kas neketinama griežtai nurodyti visiems mokėti algas per banką. Tiesa, pasak ministrės, Seimui jau yra pateikti įstatymo pakeitimai, kurie leistų nusižengėliams nustatyti apribojimus atsiskaitant grynaisiais: vokeliuose mokėję darbdaviai bus priversti algas mokėti per banką. Valstybės įstaigos dar pernai įpareigotos atsisakyti algų grynaisiais, tai rekomenduota ir savivaldybėms.

Maištas prieš per dideles algas įgavo pagreitį. Akcininkai pradėjo daugeliui vadovų sakyti „ne“, rašo BBC. „Citigroup“ gavo kuklumo pamoką iš savo investuotojų. „Aviva“ Jungtinėje Karalystėje sulaukė neigiamo įvertinimo, o tokios kompanijos, kaip „Barclays“, „Reckitt Benckiser“ ir UBS patyrė nemalonų šoką. Įprastas tokio elgesio aiškinimas – akcininkai, gaunantys mažėjantį pelną, yra priversti beviltiškai žiūrėti, kaip tarybų narių algos lipa per lubas. Galų gale, jie visi prarado kantrybę.

Nors 2009-ųjų sausį valdančiosios koalicijos nariai, sumanę įsteigti dar vieną - Energetikos ministeriją, dievagojosi, kad jos išlaikymas mokesčių mokėtojams nekainuos nė cento, o žmonių ten dirbs ne daugiau nei 47, melas greitai išaiškėjo. Vien ministerijos darbuotojų algoms kasmet išleidžiame daugiau nei po 5 mln.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Šilutėje registruotos bendrovės direktorius B. B. įtariamas Švedijoje dirbusiems mėsos pjaustytojams mokėjęs neoficialius atlyginimus ir nesumokėjęs beveik 1 milijono litų mokesčių. Atskleista, kad 47-erių metų bendrovės vadovas 2002–2005 metais, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bendrovėje įdarbino 14 šilutiškių.

Didžiausius vidutinius atlyginimus krepšinio klubuose gauna Los Andželo „Lakers“ ir San Antonijaus „Spurs“ krepšininkai, skelbia „Sporting intelligence Global Sports Salaries Survey“. Penktąją vietą reitinge užimantis „Lakers“ vienam savo žaidėjui vidutiniškai moka po beveik 90 tūkstančių JAV dolerių per savaitę. Antrojo dešimtuko pradžioje (12 pozicijoje) esantis „Spurs“ vienam savo krepšininkai vidutiniškai per savaitę pakloja po 78 tūkstančius JAV dolerių.

Praėjusių metų tendencijos rodo, kad rinkoje atsirado ne mažai naujų vairuotojų. Jų kvalifikacija kyla, tačiau transporto įmonės konstatuoja, kad vairuotojų, o ne tų, kurie teturi vairuotojo pažymėjimą, rinkoje nėra. Transporto įmonėse šias darbo vietas užima mažai važiavę arba patirties neturintys žmonės, girdėję tiek, kad vairuotojai daug uždirba. Pinigų nori, o dirbti –ne Darbo skelbimų svetainės mirgėte mirga nuo pasiūlymų vilkikų vairuotojams, o stiprių kandidatų nėra.